Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir ANK) 73 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. 2021 m. vasario 7 d., laikotarpiu nuo 9 val. 26 min., iki 15 val. 03 min., Kaune, nepilnametei savo dukrai M. Š., gim. m., rašė necenzūrinio pobūdžio SMS žinutes, kuriose necenzūriniais žodžiais vadino jos mamą S. R.. Tokiu būdu panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Tuo padarė nusižengimą, susijusį su vaikais ir šeima.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

D. Š. kaltę, padarius ANK 73 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2), Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas su priedais dėl galimo pažeidimo, iš kurio matyti, kad gauta informacija, kad nepilnametės M. Š. tėvas D. Š. žemina, užgaulioja dukros motiną, kurie neigiamai veikia nepilnametę. Vaiko motina nurodė, kad D. Š. ne pirmą kartą taip elgiasi, dėl jo veiksmų ji kreipėsi į policiją, tačiau pagalbos nesulaukė (b. l. 3-19), SMS žinučių kopijos (b. l. 22-28), tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad S. R. pranešė, kad jos dukrai M. Š. jos tėvas rašo netinkamo turinio SMS žinutes dėl kurių ši patiria stresą. Tyrimo metu nustatyta, kad M. Š. yra D. Š. dukra, dėl netinkamo tokio tėvo elgesio jau yra priimtas teismo nutarimas, tačiau D. Š. nepasimokė ir toliau siuntinėja netinkamo turinio žinutes (b. l. 30-31), nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 32), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, kad D. Š. turi nuobaudų (b. l. 40-68), kita bylos medžiaga.

Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo priešingai vaiko interesams. Ši teisės norma yra blanketinė ir siekiant asmens veiksmus kvalifikuoti pagal šį ANK straipsnį, yra reikalinga nurodyti konkrečią teisės normą, kurią pažeidžiant buvo atliktas nurodytas administracinis nusižengimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

CK 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. N-575-305-12). Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, taip pat laikytini priešingais vaiko interesams.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi taip ugdyti vaiką, kad jis taptų atsakingu visuomenės nariu, naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis laikytųsi visuotinai pripažintų elgesio normų, Konstitucijos, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų bei tinkamai vykdytų pagrindines savo pareigas: gerbti tėvus ir tausoti jų nuosavybę; gerbti kitus šeimos narius, suaugusius asmenis, vaikus, nepažeisti jų teisių ir laisvių; laikytis elgesio normų buityje, švietimo, kitose įstaigose, viešosiose vietose; tausoti kultūros, istorijos vertybes, gamtą, kitų asmenų nuosavybę; atlikti kitas pareigas, numatytas Švietimo įstatyme, kituose teisės aktuose.

Šių įrodymų visuma nustatyta, D. Š. 2021 m. vasario 7 d., laikotarpiu nuo 9 val. 26 min., iki 15 val. 03 min., Kaune, nepilnametei savo dukrai M. Š., gim. m., rašė necenzūrinio pobūdžio SMS žinutes, kuriose necenzūriniais žodžiais vadino jos mamą S. R.. Tokiu būdu panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje, todėl baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. Š. turi administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, D. Š. skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas, numatyta ANK 73 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 73 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 55 Eur (penkiasdešimt penkių) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodant - ROIK: 21128762412.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.