Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-10-25 nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 242 str. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2007-01-04 nuosprendžiu, paskirta neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė M. Ž. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, t. y. jis, būdamas nuteistas Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendžiu laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir iš dalies pakeitus Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo 2007-01-04 nuosprendžiu paskiriant laisvės atėmimo bausmę 3 metams 2 mėnesiams 27 dienoms, įsiteisėjus nuosprendžiui ir būdamas nesuimtas, pasislėpė ir taip vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. prašo panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-10-25 nuosprendį ir jį išteisinti, neįrodžius jo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 242 str., padarymo. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl to teismas neteisingai pripažino jį kaltu pagal LR BK 242 str. Jis savo kaltės nepripažino, niekur nesislapstė, gyveno savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais ir broliu, dirbo Klaipėdoje ir darbo metu būdavo savo darbo vietoje, o po darbų grįždavo namo. Buvo sulaikytas 300 metrų nuo namų, kai grįžinėjo į juos. Apie Šiaulių apygardos teismo nuosprendį sužinojo iš gynėjo, rašė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą bei prašymą, kad būtų sustabdytas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Tikėjosi, kad jam paskirtos bausmės vykdymas bus sustabdytas, todėl ramiai gyveno savo namuose, dirbo ir jokiais veiksmais nevengė jam paskirtos bausmės. Buvo nesuimtas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikėsi jam paskirtų kardomųjų priemonių, nėra užfiksuota nei vieno pažeidimo. Bylos duomenimis nustatytas faktas, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo jis nebuvo suimtas, tačiau, mano, kad vien šio fakto pripažinti jį kaltu, vengus atlikti laisvės atėmimo bausmę, neužtenka, turi būti įrodyta, kad sąmoningai, tyčia, aktyviais veiksmais siekė išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad jis į užsienį išvykęs nebuvo, dirbo pagal darbo sutartį, šios aplinkybės tik patvirtino jo teiginius, kad dirbo ir gyveno ten pat ir taip pat iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė policijos pareigūnų R. P. ir G. Š. rašytais tarnybiniais pranešimais ir jų duotais paaiškinimais. Bylą perdavus į teismą ir ją nagrinėjant Šiaulių miesto apylinkės teisme, jokių G. Š. rašytų tarnybinių pranešimų byloje nebuvo, pats pareigūnas ir jo rašyti dokumentai atsirado bebaigiant nagrinėti baudžiamąją bylą. Teismas nuosprendyje nurodo, jog G. Š. 2007 m. pradžioje dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau, apelianto žiniomis, G. Š. dirbo ir dirba (duomenys neskelbtini). Šis liudytojas nurodė, kad buvo pradėta apelianto paieška, ir jis buvo nuvykęs jo adresu bei surašė tarnybinius pranešimus. Jokio dokumento byloje apie vykdytą paiešką nėra, jo paieška paskelbta 2007-06-28. Nustatyti kaip, kokiomis aplinkybėmis, dėl ko buvo rašyti G. Š. tarnybiniai pranešimai, negalima, kadangi apie juos nebuvo žinoma anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu jie niekur neminimi, taip pat neaišku, kur jie buvo saugomi, kokioje byloje, kieno pavedimu G. Š. atliko veiksmus, kuriuos jis nurodė atlikęs. Iš tarnybinių pranešimų neaišku, su kokiais asmenimis pareigūnas kalbėjo, jei kalbėjo, ir ką nustatė. Jokie asmenys, su kuriais bendrauta, nenurodyti, nežinomos jų asmenybės, tik esant konkrečiai apklaustų žmonių parodymams arba bent jau jų duomenims, būtų galima patikrinti tuos faktus, kuriuos pareigūnas yra nurodęs savo rašytuose tarnybiniuose pranešimuose, todėl tokie pranešimai jokių reikšmingų aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigti negali. Be to, kartu su juo gyvena ir jo tėvai bei brolis, kas nors dažniausiai būna namuose, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pareigūnas su niekuo iš artimųjų nebendravo. Pareigūnas rašo, kad apsilankė darbo metu apie 9 val., kada jis jau tikrai būdavo išvykęs į darbą. Teismas taip pat rėmėsi policijos pareigūno R. P. rašytu tarnybiniu pranešimu ir jo duotais parodymais teisme. Pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad apsilankęs nerado apelianto, taip pat nurodė pavardes asmenų, su kuriais kalbėjosi, jokių tų asmenų paaiškinimų byloje nėra. Apklaustas kaimynas E. L. teisme kategoriškai paneigė R. P. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad su juo iš viso jokie policijos pareigūnai nebendravo, apie apeliantą niekada nieko neklausė. R. P. teisme iš dalies sutiko su E. L. parodymais, pripažindamas, kad jis nebendravo su E. L., bet gal bendravo vairuotojas. Iš tokių parodymų akivaizdu, kad tarnybiniame pranešime surašytos aplinkybės neatitinka tikrovės, jais kaip įrodymais remtis negalima. Teismas atmeta E. L. parodymus, nurodydamas, kad jis yra E. Ž. kaimynas, tačiau jis teismo posėdyje kategoriškai nurodė, kad niekada su policijos pareigūnais dėl apelianto nebendravo ir jį matydavo būnantį namuose. Teismas taip pat rėmėsi pareigūnės K. J. parodymais, tačiau jai jokios faktinės aplinkybės šioje byloje nėra žinomos, ji ikiteisminio tyrimo metu atliko jo tėvo apklausą, tačiau teisme jo tėvas E. Ž. parodymus duoti atsisakė, todėl remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais negalima. Atsižvelgiant į tai, šie ikiteisminio tyrimo metu jo tėvo duoti parodymai, kurie teismo nelaikomi įrodymais, negali būti niekaip vertinami ar siejami su byloje surinktais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamas Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-10-25 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes M. Ž. nepadarė veikos, turinčios LR BK 242 str. numatyto nusikaltimo požymių (LR BPK 329 str. 1 p.).

LR BK 242 str. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Išnagrinėjęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo M. Ž. padarytoje veikoje nėra LR BK 242 str. dispozicijoje nustatytų vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia kaltininko vengimu atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. Ž. buvo nuteistas Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendžiu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. M. Ž. kardomoji priemonė – suėmimas - nebuvo paskirta, nurodyta M. Ž. anksčiau paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti (b. l. 9-17). Šiaulių apygardos teismo 2007-01-04 nuosprendžiu Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendis buvo pakeistas (b. l. 18-22). Taigi Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendis įsiteisėjo 2007-01-04 ir 2007-01-11 Šiaulių m. apylinkės teismo patvarkymu buvo pateiktas vykdyti Šiaulių m. VPK. Vadinasi, nuo 2007-01-04 M. Ž. nebetaikomas kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaip teisiamojo posėdžio metu parodė nuteistasis, jis niekur nesislapstė nuo jam paskirtos bausmės atlikimo, nekeitė savo gyvenamosios vietos, dirbo Klaipėdoje, po darbo grįždavo į namus (duomenys neskelbtini) (b. l. 116). Byloje nėra jokių tokią apelianto poziciją paneigiančių duomenų. Iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad M. Ž., kaip jis ir teigė, 2007-04-04 įsidarbino D. R. IĮ, esančioje Klaipėdos r. (b. l. 109-110), teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. L. patvirtino, jog matydavo, kad M. Ž. būdavo namuose, dažniau savaitgaliais, paneigė bendravęs su policijos pareigūnais dėl M. Ž., liudytojas E. Ž. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus (b. l. 117). Kaip aukščiau nurodyta, įsiteisėjus Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendžiui, pakeistam Šiaulių apygardos teismo 2007-01-04 nuosprendžiu, M. Ž. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintos, tuo metu jam jokia kardomoji priemonė nebuvo taikoma, be to, bylos duomenys liudija, kad M. Ž. buvo įsidarbinęs, todėl byloje esantys tyrėjų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog patikrinimų metu M. Ž. savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nebuvo rastas, nesudaro pagrindo laikyti, kad jis slapstydamasis vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nors tarnybiniuose pranešimuose ir nurodyta, kad M. Ž. laikotarpiu nuo 2006-09-29 iki 2007-01-04 nesilaikė jam paskirtų kardomųjų priemonių reikalavimų, nėra jokių duomenų, kad būtų kreiptasi į teismą dėl šių kardomųjų priemonių pakeitimo. LR BVK 66 str. 1 d. įtvirtina normą, jog po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, suimamas. Tačiau nei LR BPK nei LR BVK nenumato jokių nuteistojo veiksmų, kuriuos jis turėtų atlikti, nenumato, kur jis turėtų kreiptis įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kad jam ši bausmė būtų įvykdyta.

Taigi įstatymams nereglamentuojant, kaip turi elgtis nuteistasis laisvės atėmimo bausme, vien jo negyvenimas ar neradimas gyvenamojoje vietoje negali būti laikomas vengimu atlikti paskirtą bausmę. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog M. Ž. slapstėsi ir tuo siekė išvengti paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių M. Ž. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, ir pripažįsta jo nuteisimą pagal LR BK 242 str. neteisėtu ir nepagrįstu. Esant aptartoms aplinkybėms, M. Ž. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios LR BK 242 str. numatyto nusikaltimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-10-25 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

M. Ž. pagal LR BK 242 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.