Utenos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje R. S., atsakovės atstovei advokatei Janinai Umbrasienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-433-356/2019, pagal ieškovų L. K. ir M. G. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo panaikinimo dalyje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje R. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje R. S. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, palaikė atsakovės atstovių nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo. Šias aplinkybes patvirtina Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (toliau – ir Bendrijos įstatai), įregistruotų juridinių asmenų registre „(duomenys neskelbtini)“, 1 punktas, išplėstinis išrašas su istorija iš Valstybės įmonės registrų centro Juridinių asmenų registro (6-8, 114-121 b. l.). Bendrijos įstatų 43-44 punktai nustato, kad bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, o vienasmenis valdymo organas yra bendrijos pirmininkas. Bendrijos įstatų 10 punktu numatyta, kad: „Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais, šiais įstatais ir Bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis“. Bendrijos įstatai įregistruoti „(duomenys neskelbtini)“, ir, nors SBĮ nuo 2006 metų buvo keičiamas, pakeisti iki šiol nebuvo (114-121 b.l.). Bendrijos pirmininkė nuo 2009-07-30 yra R. S. (toliau – ir Pirmininkė), paskutinį kartą šioms pareigoms išrinkta 2018-09-01 (6-8, 142-144 b. l.). Kaip matyti iš Bendrijos įstatų 45 punkto, Bendrijos pirmininką renka Visuotinis narių susirinkimas 3 metų laikotarpiui. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad Bendrijos pirmininke po 2009 metų R. S. buvo išrinkta 2012, 2015 metais (122-127 b. l.) ir paaiškino, kad dėl įstatymų nežinojimo duomenys apie Bendrijos pirmininką Valstybė įmonės registrų centro Juridinių asmenų registrui perduodami iki 2018 m. nebuvo.

Ieškovai ginčija pelno nesiekiančio viešojo juridinio asmens – Bendrijos 2018 m. rugsėjo 1 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo priimtą sprendimų Bendrijos pirmininke išrinkti R. S. Ieškinį ieškovai pareiškė 2018-11-30, sprendžiant iš ieškinio turinio, jiems susipažinus su išrašu iš Valstybės įmonės registrų centro Juridinių asmenų registro, kilo abejonių dėl to, ar Bendrijos pirmininkė yra R. S., todėl nurodė manantys, kad ji 2018-09-01 neturėjo Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisės (Bendrijos įstatų 36.1 p. p.). Atsakovei pateikus papildomus rašytinius įrodymus dėl 2012-06-23 ir 2015-07-04 vykusių Bendrijos susirinkimų ir juose priimtų sprendimų pakartotinai išrinkti Bendrijos pirmininke R. S., ieškovų atstovas buvo pareiškęs apie ketinimą pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnyje numatyta teise pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą, tačiau tokių procesinių veiksmų neatliko.

Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi šioje teisės normoje, kurios pagrindu pareikštas ieškinys, įtvirtinti trys juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ši įstatymo nuostata įtvirtina savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai yra ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai, nepriskirtini prie sandorių, taikytina CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir joje įtvirtinti sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai.

CPK 5 straipsnyje įtvirtinta suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta suinteresuoto asmens subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyti subjektai, kuriems suteikta teisė kreiptis į teismą dėl juridinio asmens organų priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo, kad abu ieškovai buvo laikomi Bendrijos nariais, jie mokėjo mokesčius (19, 21-31 b. l.). Pažymėtina, kad ieškovė nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius Bendrijos teritorijoje, dar 2013 metais perleido kitam asmeniui, ką patvirtina Valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašas (48-51 b. l.), tačiau apie nuosavybės teisių perleidimą, atsakovės atstovių teigimu, ieškovė Bendrijos pirmininkės neinformavo. Kaip nurodė ieškovės atstovas, ieškovė ir toliau naudojosi nekilnojamaisiais daiktais faktinės panaudos pagrindu, ir, nors rašytinė panaudos sutartis sudaryta ir išviešinta nebuvo, ieškovė neprarado teisės būti Bendrijos nare (SBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 2018-09-01 pateikė prašymą ją pašalinti iš Bendrijos narių, tuo pačiu metu prašymą priimti į Bendrijos narius pateikė nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus įgijęs asmuo (toliau – ir nekilnojamųjų daiktų Savininkas), tačiau šie prašymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos išspręsti nebuvo (89 b. l.). Tiek Bendrijos įstatai (25 punktas), tiek SBĮ (21 straipsnio 2 dalis) narystę bendrijoje sieja su valingais žemės sklypo savininko veiksmais jam siekiant tapti bendrijos nariu ir bendrijos valdymo organų valingais veiksmais, nukreiptais priimti asmenį į bendrijos narius, taigi narystė bendrijoje neatsiranda vien fakto, kad asmuo įgijo nuosavybės teisę į sodo žemės sklypą, pagrindu, o Bendrijos nariu gali būti tik vienas fizinis asmuo (sodininkas), kuris žemės sklypą valdo nuosavybės ar kitomis teisėmis. Taigi ieškovų ginčijamo sprendimo priėmimo metu Bendrijos nare buvo ieškovė, o ne nekilnojamųjų daiktų Savininkas.

Civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai), todėl ieškovai, pareiškę ieškinį dėl Bendrijos 2018 m. rugsėjo 1 d. pakartotinio susirinkimo metu priimto sprendimo išrinkti Bendrijos pirmininką pripažinimo negaliojančiu, turi ne tik nurodyti esant CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytus pagrindus, bet ir tai, kuo tokio sprendimo priėmimas pažeidė jų teises ar teisėtus interesus, o atsakovė, kadangi su ieškiniu nesutinka – įrodyti ginčijamo sprendimo teisėtumą.

Kaip matyti iš Bendrijos įstatų 36.4 p. p. nuostatų, kiekvienam Bendrijos nariui privalu raštu pranešti apie susirinkimą, jeigu jame sprendžiami klausimai, susiję su Bendrijos įstatų pakeitimu, lėšų skolinimusi, Bendrijos reorganizavimu, pertvarkymu ar likvidavimu. Taigi Bendrijos įstatai, patvirtinti 2006 metais, kurių normomis atsakovė vadovavosi ir rėmėsi bylos nagrinėjimo metu, nenumato, kad renkant Bendrijos pirmininką apie susirinkimą būtų privalu pranešti raštu kiekvienam Bendrijos nariui. Kaip paaiškino Pirmininkė ir liudytoja V. D., Pirmininkė dirba be atlyginimo, ji nebuvo susipažinusi nei su Bendrijos įstatais, nei su SBĮ, vienoda pranešimo apie susirinkimus tvarka buvo taikoma nuo 2006 metų, t. y. apie 2012, 2015 ir 2018 metais vykusius susirinkimus buvo pranešta laikantis nusistovėjusios tvarkos, taupant Bendrijos lėšas – skelbimą apie susirinkimą, nurodant jo darbotvarkę, patalpinant 2 skelbimų lentose, esančiose prie abiejų įvažiavimų į Bendrijos teritoriją. Iki šiol dėl tokios pranešimo apie vyksiančius susirinkimus tvarkos iš Bendrijos narių skundų gauta nebuvo.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar Bendrijos 2018 m. rugsėjo 1 d. įvykęs pakartotinis visuotinis narių susirinkimas ir jame priimtas sprendimas dėl Bendrijos pirmininko išrinkimo yra teisėtas, ar nebuvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka ir kt. Rašytiniai įrodymai formaliai patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. įvyko pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo priimti sprendimai dėl: Bendrijos pirmininko rinkimo; revizorės rinkimo; nario mokesčio dydžio nustatymo; naujų narių priėmimo (142-144 b. l.). Apie šaukiamą susirinkimą Bendrijos nariai buvo informuoti prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos skelbimu, kuris buvo patalpintas dviejose skelbimų lentose, esančiose prie įvažiavimų į Bendrijos teritoriją, vadovaujantis Bendrijos įstatų 36.4 p. p. nustatyta tvarka ( 114-121 b. l.). Tokią informavimo apie susirinkimus tvarką numatė ir Bendrijos įstatų tvirtinimo ir registravimo metu, t. y. 2006 metais, galiojusio SBĮ 16 straipsnio 7 dalis (redakcija galiojo nuo 2004-01-07 iki 2008-11-25). Tačiau po 2008-11-25 galiojusio SBĮ 16 straipsnio 3 dalis nustatė, kad tuo atveju, kai susirinkime, be kt. klausimų svarstymo, numatoma rinkti ar atšaukti valdymo organą, apie bendrijos narių susirinkimo šaukimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba vietos laikraštyje (jeigu toks yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių. Bendrijos įstatų 10.1 p. p. ir 48.9 p. p. nustato, kad įstatymų nustatyti pranešimai skelbiami respublikiniame dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“, o vieša informacija – laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, Bendrijos įstatų 36.4 p. p. numatyta susirikinimo sušaukimo tvarka prieštarauja SBĮ 16 straipsnio 3 daliai, todėl esant tokiam prieštaravimui, Bendrijos narių susirinkimo sušaukimui turi būti taikoma įstatyme nustatyta susirinkimo sušaukimo tvarka, o įstatų straipsnis, prieštaraujantis įstatymui, negali būti taikomas, kadangi tokia SBĮ norma yra imperatyvi ir įstatymas nesuteikė teisės sodininkų bendrijoms nustatyti kitokią susirinkimų sušaukimo tvarką, ją supaprastinant.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš paskelbtos 2018-09-01 susirinkimo darbotvarkės (141 - 144 b. l.), buvo numatyta svarstyti Bendrijos pirmininko, kuris yra Bendrijos valdymo organas, rinkimo klausimą, todėl apie 2018-09-01 susirinkimą Bendrijos nariams turėjo būti pranešama SBĮ 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. kiekvienam bendrijos nariui pranešant raštu arba pasirašytinai, arba vietos laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šalių pateiktų įrodymų, o atsakovė tai irgi pripažino, apie 2018-09-01 susirinkimą Bendrijos nariams buvo pranešta tik patalpinant skelbimą 2 lentose, t. y. pažeidžiant imperatyvias SBĮ 16 straipsnio 3 dalies normas, reglamentuojančias susirinkimo sušaukimo tvarką.

Teismas prieina prie išvados, kad ieškovų ginčijamas Bendrijos narių 2018-09-01 susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant imperatyvias SBĮ 16 straipsnio 3 dalies normas, susijusias su pranešimu Bendrijos nariams apie susirinkimą, kai į jo darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl bendrijos valdymo organo rinkimo. Taigi nustatytas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pagrindas – prieštaravimas imperatyvioms įstatymų normoms – ieškovų ginčijamą Bendrijos sprendimą pripažinti negaliojančiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas pats savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiais susirinkimo priimtus nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000; 2002 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2002). Tai reiškia, kad juridinių asmenų organų sprendimai nebūtinai turi būti pripažįstami negaliojančiais, nors ir prieštarauja tam tikroms įstatymų normoms. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar asmenų, ginčijančių susirinkimo metu priimtą sprendimą, dalyvavimas susirinkime būtų pakeitęs balsavimo rezultatus, ar ne, taip pat susirinkime dalyvavusių asmenų skaičių ir kitas svarbias aplinkybes. Pripažinti juos negaliojančiais ar ne, diskrecijos teisė palikta spręsti teismui, remiantis protingumo ar sąžiningumo principais, kartu atsižvelgiant į tai, ar pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad, Pirmininkės paaiškinimu, SBĮ 16 straipsnio 3 dalies imperatyvios normos buvo pažeistos sušaukiant ir 2012-06-23, 2015-07-04 ir 2018-07-28 Bendrijos narių susirinkimus, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl Bendrijos pirmininko rinkimo. Taigi apie susirinkimus nuo 2006 metų buvo skelbiama taip, kaip buvo nustatyta Bendrijos įstatuose, nors jų normos nuo 2008-11-25 nebegalėjo būti taikomos, tačiau taip, kaip Bendrijos nariai buvo įpratę, bei taupant Bendrijos lėšas.

Kaip matyti iš atsakovės pateiktų 2012, 2015, 2018 metų Bendrijos susirinkimų, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl Bendrijos pirmininko rinkimo (122-127 b. l.), protokolų, ieškovė dalyvavo ir, išskyrus 2018-09-01, balsavo už tai, kad pirmininke būtų išrinkta R. S. Ieškovė taip pat dalyvavo ir 2018-07-28 susirinkime, kurio metu buvo nutarta kitą susirinkimą atidėti po 2 savaičių (139-140 b. l.). Nustatytos faktinės aplinkybės duoda pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovei buvo žinoma susirinkimo data, laikas ir vieta, darbotvarkė, tai, kad apie susirinkimą nebuvo paskelbta SBĮ 16 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, nekliudė jai dalyvauti 2018-09-01 susirinkime ir išreikšti savo nuomonę – nebalsuoti už tai, kad pirmininke būtų išrinkta R. S. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas, jam nustatyta tvarka nepranešus apie šaukiamą susirinkimą, neturėjo galimybės dalyvauti, balsuoti, siūlyti savo kandidatūrą į pirmininko pareigas, būti išrinktu. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė jo gyvenamąją vietą esant Bendrijos teritorijoje, todėl Bendrijai apie planuojamą susirinkimą, vyksiantį 2018-09-01, informaciją patalpinus skelbimų lentose, esančiose prie abiejų įvažiavimų į Bendrijos teritoriją, reiškia, jog ieškovas turėjo teorinę galimybę sužinoti aplinkybę, jog 2018-09-01 vyks visuotinis Bendrijos narių susirinkimas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė būtų siūliusi pirmininku išrinkti save ar kitą Bendrijos narį. Ieškovas, kaip matyti iš 2012, 2015, 2018 metų susirinkimų protokolų (122-127 b. l.), yra dalyvavęs tik 2012-06-23 Bendrijos susirinkime ir balsavęs, be kt. svarstytų klausimų, ir už tai, kad toliau Bendrijos pirmininko pareigas eitų R. S. Kaip nurodyta 2018-09-01 Bendrijos susirinkimo protokole, Bendrijoje yra 62 nariai, kaip matyti iš 2012, 2015, 2018 metų susirinkimų protokolų, susirinkimuose dalyvaudavo nuo 13 iki 19 narių, taigi Bendrijos narių aktyvumas buvo pakankamai mažas. 2012, 2015 metais sprendimai, kad Bendrijos pirmininkės pareigas eitų R. S., buvo priimti vienbalsiai. 2018-09-01 Bendrijos narių susirinkime dalyvavo 19 narių, už tai, kad Bendrijos pirmininkės pareigas toliau eitų R. S., balsavo 15, prieš – 4, ieškovė, kaip nurodė jos atstovas, balsavo prieš ir nepasirašė sąraše prie savo pavardės. Taigi, jei susirinkimas būtų buvęs pakartotinis, o ieškovas jame dalyvavęs ir balsavęs prieš, tai nebūtų pakeitę balsavimo rezultatų.

Kaip matyti iš 2012-06-23, 2015-07-04 protokolų turinio, juose nėra nurodytas Bendrijos narių skaičius ir tai, kad susirinkimai buvo pakartotiniai, juose dalyvavo 17 ir 13 narių, tai kelia abejonių, ar sprendimai buvo priimti nepažeidžiant Bendrijos įstatų 37 punkto bei SBĮ 16 straipsnio 10 dalies reikalavimų dėl kvorumo, būtino priimti sprendimus. Reikalavimams dėl juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Ieškovai neginčijo 2012-06-23, 2015-07-04 priimtų sprendimų teisėtumo, kiti Bendrijos nariai į teismą su ieškiniu taip pat nesikreipė.

Pirmininkės teigimu, šiuo metu yra 62 Bendrijos nariai, Bendrijos teritorijoje gyvena tik nedidelė jų dalis. Teisė dalyvauti ir balsuoti bendrijos susirinkimuose yra bendrijos narių teisė, bet ne pareiga (SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau tik įgyvendindami šią teisę bendrijos nariai gali išreikšti savo nuomonę ir valią svarstomais klausimais, taip daryti įtaką priimamiems sprendimams.

Pirmininkės paaiškinimu, 2018-07-28 Bendrijos narių susirinkime turėjo būti sprendžiamas klausimas ir dėl Bendrijos pirmininko rinkimų, nors šio susirinkimo protokole tokie duomenys nenurodyti. Kaip matyti iš protokolo turinio, jame yra informacija tiek apie tai, kad susirinkimas neįvyko dėl kvorumo trūkumo, tiek apie tai, kad susirinkimas buvo nutrauktas, kadangi jį vesti trukdė pašalinis asmuo. Protokole taip pat nurodyta, kad susirinkimas atidėtas po 2 savaičių, duomenų apie tai, kad bus šaukiamas pakartotinis susirinkimas, nėra (139-140 b. l.).

Ieškovų atstovas, atsakydamas į atsakovės atstovės klausimą, pažymėjo, kad ieškovai neginčija 2018-07-28 vykusio Bendrijos susirinkimo metu priimtų sprendimų dėl to, kad iš esmės jų priimta ir nebuvo. 2018-07-28 protokolo Nr.1 rašytinio teksto analizė leidžia prieiti prie išvados, kad protokolo turinys yra dviprasmiškas: į susirinkimą neatvyko pakankamas skaičius Bendrijos narių, todėl susirinkimas neįvyko dėl kvorumo trūkumo; dėl pašalinio asmens trukdymo susirinkimas buvo nutrauktas ir atidėtas. Taigi Bendrijos narių susirinkimas savo darbo 2018-07-28 nebaigė ne dėl to, kad nesusirinko reikiamas Bendrijos narių skaičius, o dėl to, kad jis buvo nutrauktas. Teismas vertina, kad nutraukus susirinkimo eigą, t. y. jo nebaigus ir susirinkimą atidėjus kitam kartui, negalėjo būti nutarta 2018-09-01 sušaukti pakartotinį Bendrijos narių susirinkimą, laikant, kad 2018-07-28 susirinkimas neįvyko dėl kvorumo nebuvimo. Svarbu pažymėti, kad apie 2018-07-28 vykusį Bendrijos susirinkimą Bendrijos nariams nebuvo pranešta SBĮ 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teisės doktrinoje galioja bendras principas, jog iš neteisės teisė neatsiranda, taigi 2018-09-01 susirinkimą laikyti pakartotiniu, nors protokole nurodyta būtent taip, nėra teisinio pagrindo. Tik sušaukus pakartotinį susirinkimą, sprendimui dėl valdymo organo išrinkimo priimti pakanka paprastos susirinkime dalyvavusių Bendrijos narių balsų daugumos (SBĮ 16 straipsnio 12 dalis, Bendrijos įstatų 37 punktas). 2018-09-01 Bendrijos narių susirinkimo sprendimas Bendrijos pirmininke išrinkti R. S. buvo priimtas paprasta susirinkime dalyvavusių Bendrijos narių balsų dauguma, nors, minėta, susirinkimą laikyti pakartotiniu teisėto pagrindo nebuvo. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad buvo pažeista ne tik Bendrijos narių 2018-09-01 susirinkimo sušaukimo tvarka, nes nebuvo bendrijos nariams tinkamai pranešta apie būsimą susirinkimą, tačiau nebuvo ir būtino kvorumo sprendimams priimti, todėl susirinkimas negali būti laikomas teisėtu, atitinkamai negali būti laikomi teisėtais ir jame priimti sprendimai. Šie pažeidimai negali būti laikomi vien formaliais, neįtakojančiais susirinkimo sprendimų neteisėtumo, nes Bendrijos nariai nebuvo tinkamai informuoti apie šaukiamą susirinkimą bei atsakovė neįrodė, kad susirinkime buvo kvorumas, būtinas susirinkimui laikyti įvykusiu ir priimti sprendimus, o nesant būtino kvorumo priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais, kadangi neatspindi tikrosios bendrijos narių daugumos valios. Nesant kvorumo, susirinkimas iš viso negalėjo būti vykdomas ir negalėjo būti jame priimami sprendimai.

Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovai, jeigu buvo nepatenkinti tuo, kad Bendrijos pirmininke išrinkta R. S., turėjo teisę iniciuoti neeilinį Bendrijos narių susirinkimą ir klausimą spręsti neteismine tvarka. Kaip matyti iš Pirmininkės į bylą pateiktų dokumentų – Bendrijos narių 2018-09-14 susirinkimo protokolo, Paraiškos dėl neeilinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo, 2018-09-01 prašymo dėl ieškovės išbraukimo iš bendrijos narių ir nekilnojamųjų daiktų Savininko priėmimo Bendrijos nariu (82-88 b. l.) – ieškovai ir nekilnojamųjų daiktų Savininkas, dar nesantis Bendrijos nariu, siekė atšaukti nuo 2009 metų einančią Bendrijos pirmininko pareigas R. S. ir Bendrijos pirmininku išrinkti nekilnojamųjų daiktų Savininką. Paraišką 2018-08-13 dėl neeilinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo pasirašė ieškovas ir dar 11 asmenų, iš kurių, Pirmininkės teigimu, 4 nėra Bendrijos nariai. Taigi dėl neeilinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo ne mažiau kaip 1/10 Bendrijos narių (iš viso 62 nariai) su paraiška į Pirmininkę kreipėsi SBĮ 16 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, tačiau šį klausimą Pirmininkė spręsti nesiėmė.

Siekis atšaukti pirmininkės pareigas einančią R. S. matyti ir iš šalių sudarytos taikos sutarties, kurią teismo nutartimi tvirtinti atsisakyta (151-155 b. l.), turinio: pirmininkė sušaukia Bendrijos narių susirinkimą, vienu iš klausimų numato savo atsistatydinimą iš pirmininkės pareigų savo noru, o ieškovai atsisako savo ieškinio reikalavimo ir neprašo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Bendrijos pirmininkė apsisprendė atsistatydinti iš šių pareigų savo noru, todėl Bendrijos narių susirinkimas turėjo įvykti 2019-06-09, jame buvo numatyta svarstyti klausimą dėl R. S. atsistatydinimo iš pirmininkės pareigų savo noru (183-188 b .l.).

Įvertinus šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, teismas prieina prie išvados, kad 2018-09-01 susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant imperatyvias SBĮ 16 straipsnio 3 dalies normas, reglamentuojančias susirinkimo sušaukimo tvarką, jame nebuvo būtino kvorumo sprendimams priimti (SBĮ 16 straipsnio 10, 12 dalys), todėl susirinkimas negali būti laikomas teisėtu, atitinkamai negali būti laikomi teisėtais ir jame priimti sprendimai, ieškinys tenkintinas, atsakovės Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 1 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu priimtas sprendimas dalyje, kurioje sodininkų bendrijos pirmininke išrinkta R. S., pripažintinas negaliojančiu (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, CPK 12, 178 straipsniai).

Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Advokatas Tomas Jurgelionis 2018-11-30 ieškinį apmokėjo (per EPP) 75 EUR žyminiu mokesčiu, tuo metu jis atstovavo tik ieškovę (32 b. l.), ieškovas už teisines paslaugas iš viso turėjo 800 EUR išlaidų (2019-04-11 sumokėjo 800 EUR už bendro ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme), bylinėjimosi išlaidas ieškovai prašė priteisti iš atsakovės (172-175 b. l.). Ieškovų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 9 p., 8.2, 8.19 p. p. numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis buvo 970,30 EUR, teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovų atstovas, truko 7 val., pripažintina, kad ieškovų realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (800 EUR) buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato darbo ir laiko sąnaudoms, mažinti priteistinas sumas pagrindo nėra (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovui (apmokėjo sąskaitą) iš atsakovės priteistina 800 EUR už advokato teisinę pagalbą, ieškovei priteistina 75 EUR žyminio mokesčio (CPK 93, 98 straipsniai).

Byloje susidarė 14,52 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas valstybei privalo padengti atsakovė (CPK 93, 96 straipsniai).

Byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, teismo iniciatyva pripažintina, kad civilinės bylos Nr. e2-433-356/2019 dalis (dokumentai, kuriuose yra duomenys apie byloje nedalyvaujančio asmens nuosavybės teises ir asmens kodas (48-52, 65-69, 78-85 b. l.)) yra nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsniu, 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 1 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo priimtą sprendimą dalyje, kurioje sodininkų bendrijos pirmininke išrinkta R. S., pripažinti negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800 EUR advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75 EUR žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 14,52 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Pripažinti civilinės bylos Nr. e2-433-356/2019 dalį (el. bylos lapai: 48-52, 65-69, 78-85) nevieša.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.