- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-1965-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21933-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio G. B. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. G. pateikė teismui skundą dėl antstolio G. B. veiksmų, kuriuo prašė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones stabdant tolimesnį išieškojimą iš lėšų, esančių pareiškėjo asmeninėse A/S kredito įstaigose 22,21 EUR sumai; 2) išsireikalauti teismui reikalingus vykdomosios bylos Nr. 0040/16/00521 dokumentus; 3) įpareigoti antstolį grąžinti išieškotas vykdymo išlaidas 94,20 EUR; 4) priteisti 116 EUR neturinės žalos; 5) įpareigoti antstolį užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0040/16/00521 atlikus ankščiau nurodytus veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio G. B. veiksmų atsisakė priimti.
Teismas konstatavo, kad prie skundo nepateikta duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į antstolį dėl ginčijamų veiksmų, o skundą tiesiogiai pateikė teismui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas skundas negali būti priimtas (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 443 str. 1 d., 510 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas D. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad kreipėsi į teismą vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią, jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Pareiškėjui labai svarbu, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų.
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas su skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nesilaikydamas Civilinio proceso kodekso 510 straipsnyje nustatytos ikiteisminės skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, pagal kurią, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui, ir tik jeigu antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundą su vykdomąja byla teismui persiunčia antstolis.
Tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad kreipėsi į teismą vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalies norma, numatančia, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių pateikia apylinkės teismui, kuris laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi apeliantas iš esmės teigia, kad pateikė teismui vieną skundo egzempliorių tam, kad būtų išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, o ne, kaip sprendė teismas, išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tai, kokie apelianto motyvai lėmė apelianto kreipimąsi į teismą, įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui neturi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą tik tam, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vieną skundo egzempliorių jis turi būti pateikęs antstoliui, kad šis galėtų jį išnagrinėti.
Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė teismui duomenų, kad dėl ginčijamų veiksmų būtų kreipęsis į antstolį, o antstolis 2016 m. birželio 27 d. informavo teismą, kad apelianto vardu skundas nebuvo pateiktas.
Taigi apeliantui nepateikus antstoliui skundo dėl antstolio veiksmų, teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti ir apelianto teismui pateiktą skundo egzempliorių, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.