Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2019-09-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-294-795/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
AN2-294-795/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00632-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Pažeidėjas
T. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-294-795/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00632-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.3; 16.9.10; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Baškienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (duomenys neskelbtini) V. K. 2019 m. kovo 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-22711-2019 T. K. už tai, kad jis 2019 m. kovo 24 d. 10.15 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir palikęs savo transporto priemonę iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu buvo apgadintas stovintis automobilis, padaryta žala, viršijanti 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat T. K. vairavo automobilį, kuris nėra apdraustas savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. T. K. buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 222, 226 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu T. K. pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos nuobaudos:

- už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą – 11 Eur (vienuolikos eurų) dydžio bauda;

- už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio bauda;

- už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 70 (septyniasdešimties eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir T. K. paskirta galutinė nuobauda – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, T. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K. prašo administracinio nusižengimo bylos teiseną jam nutraukti, kadangi nėra padaręs administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2019 m. kovo 23 d. T. K. susitiko brolius T. G. ir J. G. Juos pažinojo, nes prieš kurį laiką kartu dirbo, įrenginėdami gyvenamąjį namą. Vakare jie išgėrė alkoholio, o ryte nutarė visi kartu nuvažiuoti į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes T. K. buvo prižadėjęs nupirkti ir nunešti maisto seneliui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ryte jautėsi blaivus, bet sutinka, jog alkoholio kvapas dar galėjo jaustis. Išėjus į kiemą, T. K. automobilį vairuoti pasisiūlė J. G. Kadangi pastarasis asmuo atrodė visiškai blaivus ir pats pasisiūlė vairuoti automobilį, T. K. net nepagalvojęs, kad J. G. gali neturėti vairuotojo pažymėjimo, perdavė jam automobilio raktelius, o pats atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, T. G. atsisėdo automobilio priekyje keleivio pusėje. Atvažiavus į parduotuvę ir nusipirkus, kas buvo reikalinga, visi turėjo važiuoti iki T. K. senelio namų. Į automobilį susėdo taip pat, kaip prieš tai. Važiuodamas iš aikštelės atbulomis, J. G., dėl nepatyrimo neįvertinęs automobilio dydžio, atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį. Po smūgio J. G. greitai grįžo į tą pačią vieta, sušuko: „staigiai varom“, ir pats išlipęs iš automobilio greitu žingsniu patraukė iš įvykio vietos. T. K., išsigandęs ir pasimetęs, nesuvokdamas pasekmių, išlipo iš automobilio ir kartu su T. G. bei J. G. pasišalino iš įvykio vietos.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog po šio įvykio su T. G. ir J. G. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išsiskyrė ir grįžo namo. Namuose apie tai, kas nutiko, papasakojo tėvui ir abu sprendė, ką daryti. T. K. bandė prisiskambinti T. G. ir J. G., tačiau jų telefonai buvo išjungti, o, nuvažiavus pas juos į namus, niekas durų nedarė. Pasitaręs su tėvais ir artimaisiais, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, kad jei policijos pareigūnams negalės tiesiogiai nurodyti asmens, kuris vairavo automobilį įvykio metu, paaiškinimas apie tai, kad ne jis vairavo automobilį, bus vertinamas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Taigi dėl šios priežasties, iškviestas į policijos komisariatą, T. K. prisipažino kaltu ir paaiškino, kad įvykio metu automobilį vairavo jis. Bylą pradėjus nagrinėti teisme, T. K. sutiko J. G., pastarasis paaiškino, kad su broliu dirbo dar statomame name, kur likdavo ir nakvoti. T. K. pasakė, kad prisiėmė kaltę, o J. G. nurodė, jog jis nevengs atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą ir gali paliudyti, kaip viskas įvyko. Apeliaciniame skunde pažymima, kad T. K. teismo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, paaiškino tikrąsias įvykio aplinkybes ir kodėl apklausiamas policijos komisariate nurodė kitaip. Į posėdį pakviestas J. G. pripažino kaltę, nuosekliai paaiškino įvykio tyrimui reikšmingas aplinkybes. Analogiškus parodymus, patvirtinančius T. K. ir J. G. nurodytas aplinkybes, apklausiamas davė ir T. G.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai, kurie savo parodymais tik patvirtino patį eismo įvykio faktą, tačiau nė vienas iš liudytojų tiesiogiai negalėjo įvardyti, kas būtent vairavo automobilį. T. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog nuoširdžiai apgailestauja, kad pirminiame įvykio tyrimo etape nepasikonsultavo su teisininku ir, teikdamas paaiškinimą tyrėjai, baimindamasis, kad juo nepatikės, melagingai prisiėmė kaltę dėl eismo įvykio, kurio nepadarė. Naktį prieš įvykį T. K. su T. G. ir J. G. jų nuomojamame bute vartojo alkoholį ir ten miegojo, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nežinojo brolių pavardžių bei tikslios gyvenamosios vietos, nes jie buvo išsinuomoję butą bendrabutyje, o kadangi T. K. ten yra buvęs tik kartą, tiksliai net nepamena, kuriame aukšte buvo jų butas. T. K. manė, kad policijos pareigūnai jo paaiškinimą apie tai, kad automobilį vairavo ne jis, gali laikyti siekiu išvengti atsakomybės, todėl prisiėmė kaltę. Be to, apeliaciniame skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai vertina J. G. paaiškinimus, kadangi J. G. negalėjo su T. K. nuvykti į policiją prisipažinti, nes apie tai, kad pradėtas tyrimas dėl eismo įvykio, jis sužinojo iš T. K. vėliau, kai jau buvo prasidėjęs bylos nagrinėjimas.

Kaip aplinkybę, kuri leido apsispręsti dėl T. K. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, pirmosios instancijos teismas įvardijo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ankstesnį baustumą. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog paskirtas baudas T. K. yra sumokėjęs, nuo nuobaudų paskyrimo jau yra praėję daugiau nei vieneri metai, tad jos nebegalioja, o negaliojančiomis nuobaudomis motyvuoti tokį griežtą sprendimą, apelianto vertinimu, negalima.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą. Atsiliepime nurodoma, jog konkrečiu atveju surinktų įrodymų visuma pagrindžia, kad T. K., vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip pat vairavo transporto priemonę, neapdraustą savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Padaryta išvada, jog naikinti skundžiamą nutarimą dėl T. K. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir nepašalinęs tarp jų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju T. K. veiksmuose yra visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymiai. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą nagrinėjamoje byloje, tinkamai ir visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių, įrodymus įvertino, nesilaikydamas administracinių nusižengimų teisenos nuostatų.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir apeliacinį skundą, negali sutikti su išvada, kad 2019 m. kovo 24 d. 10.15 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo T. K. Skirtingai, nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nutarime, šios išvados nepagrindžia T. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kadangi šiame dokumente asmeniui yra suformuojamas kaltinimas dėl padaryto administracinio nusižengimo, bet jis savaime nėra įrodymas, patvirtinantis asmens kaltę dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Be to, būtina pažymėti, kad bylos medžiagoje esančiais duomenimis nėra paneigta T. K. versija, kurią jis nurodė, duodamas parodymus teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Bylos medžiaga nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K. neneigia, jog 2019 m. kovo 24 d., apie 10 val., eismo įvykio metu buvo automobilyje, tačiau neigia, jog automobilį eismo įvykio padarymo metu vairavo jis. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad T. K. versija, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo ne jis, bylos medžiagoje esančių duomenų visuma nebuvo paneigta.

Iš 2019 m. kovo 28 d. rašyto T. K. paaiškinimo matyti, jog jis prisipažino nurodytą dieną ir nurodytu laiku nusižengimo padarymo vietoje vairavęs automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat šiame paaiškinime T. K. nurodė, jog, sukėlęs eismo įvykį, iš baimės ir streso pasišalino, įvykio metu buvo su trimis žmonėmis, kurių nepažįsta (b. l. 15). Tai, kad T. K. vėliau savo parodymus kardinaliai pakeitė, nurodydamas kitą nusižengimus padariusį asmenį, savaime neįrodo, jog T. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nebuvo iki galo nuoširdus ir atviras, aptardamas su šiuo įvykiu susijusias aplinkybes, tuo labiau kai T. K. nurodė aiškią ir suprantamą parodymų pakeitimo priežastį – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nežinojo brolių T. G. ir J. G. pavardžių bei tikslios gyvenamosios vietos, todėl manė, jog policijos pareigūnai jo paaiškinimą apie tai, kad automobilį vairavo ne jis pats, gali laikyti siekiu išvengti atsakomybės, taigi prisiėmė kaltę. Atmesti kaip visiškai nepagrįstus T. K. parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ir laikyti juos išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybine versija neleidžia ir faktas, kad T. K. nurodytas eismo įvykio aplinkybes patvirtino kiti liudytojai.

Liudytojas J. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad buvo sekmadienio rytas, jis, T. K. ir brolis sugalvojo nuvažiuoti iki parduotuvės. Jis pamelavo T. K., kad turi įgijęs teisę vairuoti transporto priemones. Nupirkę maisto, vaikinai norėjo jį nuvežti T. K. seneliui. J. G. važiavo atbuline eiga, nepastebėjo šalia esančio automobilio ir atsitrenkė. Tuo automobiliu J. G. važiavo pirmą kartą. Išsigandęs automobilį pastatė atgal ir paliko. Juos bandė sustabdyti moteris, bet jie išėjo namo. Kas pasiūlė važiuoti, nelabai atsimena, bet mokydamasis dar nebuvo važiavęs, sėdo už vairo, nes norėjo pabandyti vairuoti. J. G. nurodė, jog girtas nebuvo, tačiau kadangi pats važiavo, kaltę pripažįsta (b. l. 59). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas T. G. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu jis nurodė, kad sėdėjo keleivio pusėje, T. K. sėdėjo automobilio gale, už vairo – J. G. J. G. užvedė automobilį, nepasižiūrėjo, kad gale stovėjo kitas automobilis, ir atsitrenkė į jį. Tada pastatė automobilį atgal ir visi išlipę nuėjo namo. Juos stabdė moteris, bet jie nesustojo. T. K. ir jis buvo išgėrę, bet brolis, kuris vairavo, buvo blaivus. T. G. brolis neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 59). Taigi jau vien šių liudytojų parodymai patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. K. versiją ir neleidžia pašalinti pagrįstų abejonių, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo ne jis.

Policijos pareigūnės V. K. parodymai taip pat patvirtina, kad, tiriant administracinio nusižengimo bylą, jai buvo kilę abejonių dėl to, kas iš tiesų vairavo transporto priemonę. V. K. apklausė T. K. kaip automobilio savininką ir jis nurodė, kad įvykio dieną vairavo automobilį, o kartu su juo buvusių jaunuolių nepažįsta. Pareigūnė kelis kartus įspėjo T. K. apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Abejonių, ar būtent T. K. vairavo ar ne, kilo, todėl detaliau T. K. ir apklausė, nes liudytojas, matęs eismo įvykį, konkrečiai nurodyti, kuris asmuo vairavo automobilį, negalėjo (b. l. 65). Dėl kitų policijos pareigūnų duotų parodymų būtina pažymėti, kad nė vienas jų, t. y. nei liudytoja S. S., nei liudytojas M. S., tiesiogiai eismo įvykio nematė, tai jie ir patvirtino pirmosios instancijos teisme (b. l. 59). Jie tik atvyko pagal iškvietimą į eismo įvykio vietą ir konstatavo, jog kaltininkas po eismo įvykio pasišalino, atsakingų asmenų sulaikyti nepavyko. Kita vertus, net ir tiesiogiai įvykį stebėję liudytojai, duodami parodymus tiek policijos pareigūnams, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, negalėjo nurodyti, kuris iš asmenų, buvusių automobilyje „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. T. G., J. G. ar T. K., jį vairavo.

Liudytoja I. T. parodė, kad įvykis nutiko 2019 m. kovo 24 d. ryte, apie 10 val. Jau stovėjo parduotuvėje prie prekystalio ir atsiskaitinėjo, kai įbėgo moteris ir pasakė, kad automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kažkas sudaužė. I. T. išbėgusi pamatė, kad dar veikia automobilio signalizacija, nesuprato, kas atsitiko. Vyras, kurio automobilis stovėjo iš kitos pusės, pasakė, kad trys vaikinai sudaužė automobilį ir pabėgo. Ji pradėjo juos vytis, prašė grįžti. Kai moteris grįžo prie savo automobilio, liudytojas jai pasakė, kad jos automobilį sudaužė nubėgę vaikinai, kai, atbulomis išvažiuodami, atsitrenkė į jį. Kas sėdėjo už vairo, ji nematė, taip pat ir vaizdo kamerų įrašuose nematyti, kas vairavo (b. l. 55, 59). Liudytojas V. S. (V. S.) parodė, kad jo automobilis stovėjo prie parduotuvės. Jau ruošėsi važiuoti į sodą, susidėjo daiktus, sėdo už vairo ir pamatė, kaip į šalia stovintį automobilį „Audi“, tamsios spalvos, įsėda trys vaikinai. Išvažiuodami vaikinai atsitrenkė į kitą automobilį. Liudytojas tai suprato, nes suveikė garsinė signalizacija ir buvo atsitrenkimo garsas. V. S., išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie vaikinų ir pasakė, kad jie atsitrenkė. Tuomet vaikinai automobilį pastatė atgal ir pasišalino iš įvykio vietos. Po 5 minučių iš parduotuvės išėjo moteris, jis jai pasakė, kas apgadino automobilį, ir nurodė tuos vaikinus. Moteris nubėgo paskui vaikinus, sustabdė juos, prašė grįžti atgal, bet vaikinai ją varė eiti šalin. Moteris iškvietė policiją. Liudytojas neatsimena, kas sėdėjo už automobilio vairo, todėl šios aplinkybės negali nurodyti (b. l. 55). Taigi iš to, kas aptarta, matyti, jog ir šių liudytojų parodymai nepaneigia T. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytos versijos ir nepašalina byloje esančių pagrįstų abejonių, ar tikrai eismo įvykio metu automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K.

Būtina atkreipti dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. K. kaltu ir skirdamas nuobaudas už galbūt jo padarytus administracinius nusižengimus, nutarime nurodė, kad nustatytos aplinkybės leidžia neva pagrįstai abejoti tiek J. G., tiek T. K. parodymais dėl to, kuris vairavo automobilį nusižengimų padarymo metu. Tokiu atveju lieka neaišku, kokiais duomenimis vadovaudamasis ir kieno parodymais tikėdamas pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl T. K. kaltumo, kadangi iš bylos medžiagoje esančių kitų duomenų nė vieni negali būti laikomi tiesiogiai patvirtinančiais, jog būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas T. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad būtent dėl T. K. veiksmų buvo pažeistos Kelių eismo taisyklių nuostatos ir taip padaryti ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimą galėjo padaryti T. K. (remiantis, kuriais tik galima manyti, jog eismo įvykio metu automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo T. K.), nepakanka išvadai apie T. K. kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.

Vien nustatytų abstrakčių aplinkybių, kad 2019 m. kovo 24 d. 10.15 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra apdraustas savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir palikęs transporto priemonę iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešęs policijai, nepakanka T. K. kaltei dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, padarymo konstatuoti. Papildomai būtina pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. K. kaltu ir paskirdamas jam administracines nuobaudas, atsižvelgė į tai, jog T. K. ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, beveik visos nuobaudos paskirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 22–34). Apygardos teismas sutinka, jog šie duomenys yra reikšmingi, parenkant asmeniui administracinės nuobaudos rūšį ir nustatant konkretų jos dydį, taip pat sprendžiant apie T. K. asmenybę, t. y. jog jis nėra atsakingas ir atidus vairuotojas. Vis dėlto ankstesni asmens baustumai ir nedrausmingumas vairuojant transporto priemones nėra pakankamas ir tinkamas pagrindas spręsti jo kaltės klausimą konkrečiu atveju, t. y. ankstesni T. K. padaryti administraciniai nusižengimai savaime neįrodo jo kaltės ir dėl nagrinėjamu atveju padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei sukelto eismo įvykio.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų (ANK 569 straipsnis). Taigi, patikrinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, konstatuotina, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas jį panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. K. apeliacinį skundą:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną T. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Kristina Baškienė