- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Teismo sprendimas
- Data
- 2011-08-31
- Bylos Nr.
- 2-388-855/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03575-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- T. R., R. R.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič, dalyvaujant ieškovei T. R., ieškovo R. R. atstovui adv. Venjamin Dobrovskij, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. R. ir R. R. ieškinį atsakovei A. M., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai T. R. ir R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. M., prašydami neterminuotai apriboti atsakovės valdžią nepilnametės dukters A. R., gim. 2003(duomenys neskelbtini), atžvilgiu, atimant teisę matytis su dukra; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu R. R.; priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai A. R. išlaikymą po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad 2003(duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei gimė dukra A. R., po dukros gimimo su atsakove kartu gyveno apie pusę metų, po to išsiskyrė, nuo gyvenimo skyrium pradžios dukra gyveno su motina, nors dažnai taip pat gyvendavo ir ieškovų šeimoje, o paskutinius du metus A. R. gyvena tik su ieškovu R. R. ir jo tėvais, tuo tarpu atsakovė dukters gyvenime ir ugdyme visiškai nedalyvauja, materialiai vaiko neišlaikė, dukters nelankė, neskambindavo, dukrą augina vienas ieškovas – vaiko tėvas ir dabar jos globėja paskirta ieškovė T. R.. Pažymėjo, kad dėl savo antisocialinės orientacijos ir amoralaus elgesio atsakovė daro ir darys žalingą įtaką dukrai, yra nestabilios psichinės ir emocinės būsenos, neprognozuojamo, žalingo ir žiauraus elgesio dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, ieškovų žiniomis atsakovė yra užsienyje, kur užsiima prostitucija, teigiamų pasikeitimų tikėtis nėra pagrindo, atsakovės polinkis girtuokliauti, gyventi asocialiai nepalieka vilčių teigiamai įtakai vaikui, kuriuo ji jau daugiau nei 2 metus nesirūpina, todėl jos valdžia dukters atžvilgiu turi būti apribota neterminuotai, nepaliekant jai teisės matytis su dukterimi, o dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, iš atsakovės priteistinas 400 Lt išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė T. R. palaike ieškinio reikalavimus, ieškovas R. R. į teismo posėdį neatvyko, jo atstovas nurodė, kad ieškovas palaiko visus ieškinyje išdėstytus reikalavimus.
Atsakovė A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta viešo skelbimo spaudoje būdu (2011-08-04 respublikiniame laikraštyje „Lietuvos žinios“ ir 2011-08-11-17 vietiniame laikraštyje „Vilniaus krašto savaitraštis“), kadangi procesinių dokumentų jos paskutinės žinomos gyvenamosios vietos ir kitais galimais adresais įteikti nepavyko, darbo vietos neturi, teismo paskelbta atsakovės paieška buvo nesėkminga, surasti atsakovę nepavyko (b.l. 43, 49).
Išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovo ieškinį iš dalies, prašė jį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad apsilankius ieškovo šeimoje nustatyta, kad jis su nepilnamete dukra ir tėvais gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Išsiskyrus A. R. tėvams, ji gyveno pas motiną, tačiau maždaug 2008 m. nepilnametė grįžo gyventi pas tėvą ir senelius, kur gyvena iki šiol. Ieškovė nurodė, kad ieškovas, neradęs darbo Lietuvoje, įsidarbino Anglijoje, vaiką prižiūri seneliai, o tėvas su dukterimi bendrauja telefonu ar internetu, pilnai ją išlaiko, patenkina dukros poreikius, tuo tarpu su motina mergaitė jokių ryšių nepalaiko, atsakovė dukters nelanko, finansiškai nepadeda, neskambina, nesveikina švenčių proga, galimai išvykusi į užsienį. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ilgalaikis atsakovės nusišalinimas nuo nepilnametės dukters auklėjimo, auginimo, išlaikymo sudaro pagrindą atriboti jos, kaip motinos valdžią, neterminuotai, kadangi nėra pagrindo tikėtis, jog situacija pasikeist. Kita vertus, teisės matytis su vaiku atėmimas, kaip išimtinė priemonė, gali būti taikoma tik esant rimtiems įrodymams apie itin neigiamą ir žalingą vaikui bendravimo su motina įtaką, o nagrinėjamu atveju tokiu duomenų byloje nėra, tuo tarpu sprendimas negali būti grindžiamas ieškovų prielaidomis ar turimais gandais apie atsakovės galimą elgesį su vaiku. Palaikė reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu R. R. palaikė, tačiau pažymėjo, kad šiuo metu faktiškai ieškovas gyvena ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje, būtent jo iniciatyva ieškovė T. R. buvo paskirta nepilnametės anūkės laikina globėja, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, vaikas faktiškai ir turėtų gyventi su tėvu, nepriklausomai nuo to, ar Lietuvoje, ar užsienyje, o tai savo ruožtu sudarytų pagrindą panaikinti vaikui nustatytą laikinąją globą ir gyvenamosios vietos su globėja T. R. nustatymą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovės T. R. paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui R. R. ir atsakovei A. M. 2003(duomenys neskelbtini) gimė duktė A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-16 įsakymu Nr. A27-1398 A. R. buvo nustatyta vaiko laikinoji globa nuo 2011-06-20 iki 2012-06-20, vaiko globėja paskirta ieškovė T. R., o vaiko globos vieta – globėjos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. (b.l. 56).
Ieškovė T. R. ir ieškovo R. R. atstovas paaiškino, kad 2003(duomenys neskelbtini) gimus nepilnametei A. R., ji apie pusę metų gyveno kartu su motina – atsakove A. M., tačiau vėliau dažnai buvo paliekama pas ieškovą R. R. ir jo tėvus, atsakovė periodiškai dingdavo ilgam laikui, leido laiką asocialiose kompanijose, rūpinosi asmeniniais reikalais, o paskutinius dvejus metus nepilnametė A. R. gyvena vien su ieškovais, tuo tarpu atsakovė A. M. dėl vedamo asocialaus gyvenimo būdo, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, bendravimo su asocialiais žmonėmis paskutinius dvejus metus visiškai nesirūpina savo nepilnamete dukterimi, ja nesidomi, jos nelanko, neprižiūri, neauklėja, paskutinį kartą skambino telefonu prieš dvejus metus, neremia vaiko, neprisideda prie vaiko išlaikymo, nėra net žinoma jos buvimo vieta. Šiais ieškovų paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti, juo labiau, kad juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, įskaitant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2011-03-07 raštą Nr. 31-15(6.10) (b.l. 48) bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą. Kaip matyti iš Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2011-01-17 pažymų Nr. 1.12-83 ir Nr. 2.3N-16, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2010-12-21 rašto Nr. 10-57-S-37091, A. R. mokosi Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pirmoje „a“ klasėje (baigė), tačiau jos motina A. M. į mokyklą nė karto nebuvo atėjusi, su mokyklos darbuotojais nebendradarbiauja, visus dokumentus ir rūpimus klausimus dėl vaiko tvarko tėvas R. R. ir jo motina (b.l. 13, 27, 29, 31). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tą aplinkybę, kad jau ilgą laiką nėra žinoma atsakovės gyvenamoji ir buvimo vieta, teismo paskelbta atsakovės paieška nedavė jokių rezultatų, nėra žinoma, kaip su atsakove galima būtų susisiekti, tą patvirtino ir ieškovai.
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. LR CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais (LAT 2002-10-23 nutartis c.b. R. Č. v. S. K., Nr. 3K-3-1225/2002; 2008-05-30 nutartis c.b. J. T. v. K. T., Nr. 3K-3-236/2008; LAT 2009-03-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-95/2009 ir kt.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė A. M. dėl savo kaltės ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) yra visiškai nusišalinusi nuo savo nepilnametės dukters A. R. auklėjimo, auginimo, išlaikymo, priežiūros, dalyvavimo vaiko gyvenime, vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d. įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnametės dukters A. R. atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, jį auklėti ir prižiūrėti, taip pat nevykdo CK 3.192 str. 1 d. numatytos turtinės pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, kadangi vaikas yra išlaikomas vien jo tėvo bei dabartinės globėjos – močiutės T. R.. Atsakovės A. M. negalėjimas bei vengimas atlikti savo, kaip motinos, pareigas dukters atžvilgiu, neabejotinai daro dukrai neturtinę žalą, kadangi vaikas, augdamas be motinos dėmesio ir rūpesčio, nesulaukdamas jokio atsako į savo meilę motinai (ieškovė T. R. paaiškino, kad A. R. iš nuotraukų pažįsta savo motiną), patiria neigiamus išgyvenimus.
Vadovaujantis LR CK 3.180 str. laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Nagrinėjamu atveju tikslinga apriboti atsakovės valdžią vaiko atžvilgiu neterminuotai. Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas, kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir požiūrį į pareigų vaikui vykdymą, tuo tarpu neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, kaip išimtinė priemonė ir sankcija, gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamu atveju matyti, jog negalima tikėtis, kad atsakovė pakeistų savo elgesį ir požiūrį į vaiką bei imtųsi aktyvių veiksmų, būtų pasiryžusi ir turėtų norą pakeisti susiklosčiusią situaciją, nes per daugelį metų pastangų tinkamai atlikti savo pareigas dukters atžvilgiu, sugrąžinti dukterį į šeimą, savarankiškai ja rūpintis ir vykdyti jai motinos pareigas nedarė.
Nors ieškovai prašė neterminuotai apriboti atsakovės valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, atimant teisę matytis su dukra, tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Teismas pažymi, kad pagal LR CK 3.180 str. 3 d. apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pvz., teisė gyventi su vaiku, reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant), tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju duomenų ir įrodymų apie tai, kad atsakovės teisė matytis ir bendrauti su dukterimi prieštarautų vaiko interesams teismas nenustatė, tokių duomenų ir įrodymų nepateikė ieškovai. Vien ieškovų baimė, įtarimai, spėliojimai, kad atsakovė gali bandyti pagrobti vaiką, padaryti jam žalos ir pan., nesant byloje jokių objektyvių tokią grėsmę leidžiančių įžvelgti įrodymų, negali sudaryti pagrindo taikyti išimtinę priemonę atsakovės atžvilgiu. Priešingai, patys ieškovai patvirtino, kad vaikui gimus atsakovė kurį laiką juo rūpinosi, vėliau periodiškai taip pat rūpinosi vaiku, vaiko atžvilgiu nebuvo vartojamas fizinis smurtas, nėra duomenų dėl psichologinio smurto panaudojimo ar kitokio atsakovės elgesio praeityje, kuris leistų konstatuoti esant pagrindą tikėtis neigiamų atsakovės bendravimo ir matymosi su dukterimi padarinių ir šiuo metu.
Apribojus atsakovės valdžią, atsakovei išlieka pareiga teikti vaikui išlaikymą (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.). Įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasis LR CK 3.192 str., o taip pat formuojama Lietuvos teismų praktika, teismas mano esant tikslinga priteisti iš atsakovės 300 Lt mėnesinių periodinių išmokų dukters išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
Teismas pažymi, kad išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Teismas negali priteisti vaikui išlaikymą daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. (LAT 2008-05-26 nutartis c.b. A.L. v V.K., Nr. 3K-3-303/2008; LAT 2009-04-27 nutartis c.b. V.K. v A.B., Nr. 3K-3-189/2009; LAT 2009-12-22 nutartis c.b. I.V. v A.V., Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.).
Vertinant nepilnametės A. R. poreikius nustatyta, kad jai yra 8 metai, kaip matyti iš Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2011-01-17 pažymų Nr. 1.12-83 ir Nr. 2.3N-16, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2010-12-21 rašto Nr. 10-57-S-37091 ir ieškovės T. R. paaiškinimų, A. R. mokosi Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, lanko prailgintos dienos komercinę grupę, už kurią kas mėnesį mokama po 100 Lt, taip pat (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje mokosi smuiko skyriaus 2-oje klasėje, kur mokestis už mokslo metus sudaro 225 Lt, o kaip paaiškino ieškovė – reikės mokėti po 100 Lt per mėnesį, jos poreikiai yra įvairiapusiai, neapsiriboja vien tik maitinimu, aprangos užtikrinimu, tačiau apima ir būtinų mokymuisi bei lavinimuisi daiktų ir priemonių įsigijimą ir t.t. (b.l. 27, 29, 31-33, 35). Kaip paaiškino ieškovė T. R. vaikio poreikiams patenkinti, t.y. maistui, drabužiams, komunalinėms paslaugoms ir kt. per mėnesį išleidžiama apie 600 Lt. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Vertinant atsakovės A. M. turtinę padėtį ir galimybes nustatyta, kad ji yra bedarbė, niekur nedirba (b.l. 21), jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (b.l. 22-23), tačiau yra darbinga, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad ji dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų dirbti ir užsidirbti, užtikrindama išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą, taip pat nėra duomenų apie kreditorinių įsiskolinimų buvimą. Kaip jau buvo minėta, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar jų neturėjimu, todėl atsakovė privalo teikti vaikui išlaikymą ir negali būti atleidžiama nuo šios pareigos vykdymo. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisinat išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis, tačiau kompleksiškai įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus apie tai, kad vaikui išleidžiama apie 600 Lt per mėnesį, tuo tarpu 800 Lt išlaikymas būtų per didelis, tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog vaikui išlaikyti iš tikrųjų reikėtų būtent 800 Lt per mėnesį, teismas sprendžia, kad iš atsakovės turėtų būti priteista 300 Lt nepilnametės dukters A. R. išlaikymui, paliekant galimybę šią sumą peržiūrėti pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar iš esmės padidėjus vaiko poreikiams.
Ieškovo R. R. reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo tenkintinas, kadangi ieškinyje išreikštas vaiko tėvo noras, kad dukra nuolat gyventų su juo, o nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, apribojus jos valdžią, teismas neturi pagrindo. Ta aplinkybė, kad šiuo metu vaikui nustatyta laikinoji globa ir gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje, negali sudaryti pagrindo netenkinti ieškovo, kaip nepilnametės tėvo, kurio valdžia nėra apribota, reikalavimą, juo labiau, kad vaiko globėja tokiam reikalavimui neprieštaravo ir jį palaikė, nurodydama, kad ieškovas siekia gyventi su dukterimi, nors šiuo metu yra užsienyje, tikėdamasis uždirbti lėšų pragyvenimui bei dukters išlaikymui.
Remiantis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., patenkinus iš dalies ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, kadangi ieškovas R. R. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (jam teikiama nemokama antrinės teisinė pagalba) – 274 Lt žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus (CPK 80 str. 1 d. 2 p.), 108 Lt žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) ir 7,98 Lt pašto išlaidų, viso – 389,98 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės A. M. ieškovei T. R. priteistina 196,80 Lt jos patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo skelbimo spaudoje būdu išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 307, 406, 407 str. str., teismas
nusprendė:
Ieškovų T. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovės A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valdžią jos nepilnametės dukters A. R. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nepilnametės A. R. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės A. M. 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametės dukters A. R. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme (2011-01-07) iki A. R. pilnametystės. Vaikui priteisto ir mokamo išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavesti vaiko tėvui R. R..
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. M. ieškovei T. R. 196,80 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt šešis litus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą - 389,98 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 98 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.