Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-29 · Byla Nr. N-248-1161-06

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-29
Bylos Nr.
N-248-1161-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gudynas, Birutė Janavičiūtė (pran.)
Administracinė byla Nr.N2 – 1161/2006Procesinio sprendimo kategorija 27. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nutarimo J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2006 m. vasario 9 d. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius J. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad jis surašytas dėl to, kad J. R. leido dirbti J. R. įmonės Burvelių kaimo parduotuvėje (Krekenavos seniūnija, Panevėžio rajonas) pardavėjos pareigose A. I. laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 9 d. iki 2006 m. sausio 31 d., nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįregistravus jos darbo sutarčių registravimo žurnale, neišdavus darbuotojai antro darbo sutarties egzemplioriaus. 2006 m. sausio 31 d. patikrinimo metu buvo pateiktas darbo sutarties egzempliorius, kuriame nėra A. I. parašo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 15 d. nutarimu J. R. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 3000 Lt baudą.

Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. I. J. R. įmonės parduotuvėje realiai pradėjo dirbti 2006 m. sausio 9 d.. A. I. dirbo pardavėjos darbą ir buvo sutarusi dėl Vyriausybės nustatyto minimalaus dydžio darbo užmokesčio. Atlikus patikrinimą, įmonėje buvo rastas darbo sutarties egzempliorius, tačiau jis A. I. nepasirašytas ir jame netinkami nurodyta sutarties data. Darbo sutartis nebuvo įregistruota darbo sutarčių registravimo žurnale. A. I. nebuvo įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius. Teismas nurodė, kad J. R. veiksmuose yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, todėl ji baustina. Tai, jog J. R. įmonė pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui apie asmens priėmimo į darbą, nėra pagrindas pripažinti, jog J. R. nepadarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Teismas nurodė, kad J. R. pripažįsta padarytą pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

II.

Apeliaciniu skundu J. R. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nutarimą ir bylą nutraukti.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog jos veiksmuose yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. A. I. pardavėjos pareigose pradėjo dirbti 2006 m. sausio 9 d. ir su ja iš karto buvo siekta sudaryti darbo sutartį, tačiau dėl darbdavio aplaidumo ši sutartis nebuvo laiku pasirašyta. Apie A. I. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui buvo pranešta iš karto 2006 m. sausio 9 d.. Šie faktai nesuponuoja darbdaviui atsakomybės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalį, o jis gali būti traukiamas atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalį. Apeliantė nurodo, kad jos poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. liepos 14 d. pasitarime aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas bei teisės taikymo rekomendacijos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti.

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius nurodo, kad Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalis įsakmiai pabrėžia, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti, tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą šios sutarties egzempliorių ir išdavus darbo pažymėjimą. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo užtikrinta, todėl darbdavė J. R. pagrįstai nubausta už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. A. I. dirbo jau beveik mėnesį, todėl buvo pakankamai laiko tinkamai sudaryti darbo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos, nagrinėjamu atveju buvo siekta su A. I. sudaryti rašytinę darbo sutartį. Rašytinis darbo sutarties egzempliorius pagal pavyzdinę formą buvo užpildytas ir parengtas pasirašyti, tačiau jame dar nebuvo darbuotojos parašo. Apeliantė darbo sutarties sudarymo fakto neslėpė ir apie tai iš karto pranešė kompetentingai valstybės institucijai, t. y. 2006 m. sausio 9 d., kai A. I. pradėjo dirbti, nedelsiant nustatyta tvarka apie įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui. Kaip matyti iš A. I. parodymų pirmosios instancijos teisme, darbo sutarties sudarymo trūkumai po patikrinimo buvo ištaisyti ir ji darbdaviui pretenzijų neturi.

Tokiu būdu bylos aplinkybės leidžia teigti, jog šiuo atveju buvo pažeistos darbo sutarties sudarymo taisyklės, tačiau šis pažeidimas neturėjo įtakos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnyje numatytos sudėties objektui. Įdarbinimo faktas slepiamas nebuvo, apie jį kompetentingai institucijai buvo pranešta ir šiuo atveju nebuvo kėsintasi į darbuotojo teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis bei valstybės ir visuomenės interesus dėl šios teisės bei atitinkamų mokesčių mokėjimo užtikrinimo. Todėl šiuo atveju apeliantė negali būti traukiama atsakomybėn dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

Tačiau nustatyti faktai dėl darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų šiuo atveju sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl apeliantės atsakomybės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnį. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla negali būti nutraukta, o turi būti išnagrinėta iš naujo, išsprendžiant veikos perkvalifikavimo klausimą. Administracinio teisės pažeidimo protokolą iš naujo surašyti šiuo atveju nėra būtina. Veikos perkvalifikavimo klausimas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalimi, gali būti išspręstas bylą nagrinėjančio teismo, sudarant proceso dalyviams sąlygas pasirengti bylos nagrinėjimui pagal pakeistą veikos kvalifikavimą, o atsakomybėn traukiamam asmeniui sudarant sąlygas pasirengti gynybai pagal pakeistą veikos kvalifikavimą. Todėl ši byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų yra priskirta nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai, nėra kliūtis veikos perkvalifikavimo atveju bylą baigti išnagrinėti ją pradėjusiame nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nutarimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasBirutė JanavičiūtėRomanas Klišauskas