Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1579-324/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2009-11-17Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2010-12-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-30
Bylos Nr.
2A-1579-324/2010
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00055-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1579-324/2010;(Proceso Nr. 2-27-3-00055-2009-5);
Pirmosios instancijos teismo teisėja Asta Vailionienė;
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 35.3.6; 35.5; 52.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Linui Vainauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“ apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-743/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Lazdista“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Akmuva“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 12500 Lt skolai grąžinti, 12625 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakovu 2007 m. liepos 10 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti vandentiekio ir šildymo sistemos remonto darbus, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo darbų priėmimo dienos, ieškovui pateikus PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovas atliko sutartyje numatytus darbus, o atsakovas juos priėmė (2007 m. spalio 23 d. atliktų darbų aktas). Tuo pagrindu 2007 m. spalio 23 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Atsakovas už atliktus darbus 2007 m. spalio 30 d. sumokėjo 5000 Lt, 2008 m. vasario 4 d. – 10020,88 Lt, liko skolingas 12500 Lt. Nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus nustatytu laiku, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtų darbų vertės (sutarties 2.5 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 6 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 12500 Lt skolai grąžinti, 12625 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 876,88 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir 2009 m. balandžio 6 d. preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad pasirašius darbų priėmimo aktą, buvo pastebėti darbų defektai. Buvo sutarta, kad likusi suma ieškovui bus sumokėta po defektų pašalinimo, tačiau iki šiol jie nėra pašalinti.

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu pakeitė preliminarų sprendimą ir ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 12500 Lt skolai grąžinti, 3000 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 810,83 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs tai, kad pagal reglamentą STR 1.11.01:2002 atliekamiems darbams būtinas statybos leidimas, todėl privalomai taikomi techninio reglamento STR 1.08.02:2002 reikalavimai, pagal kuriuos šalys privalo pildyti statybos darbų žurnalą, kurio šalys nepildė, konstatavo, kad buvo atliekamas tik vandentiekio ir šildymo sistemos remontas, o ne rekonstrukcija ar kapitalinis remontas. Sprendė, kad šalių pasirašytas atliktų darbų aktas atitinka CK 6.662 straipsnyje nustatytą atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto turinį. Pažymėjo, kad jame atsakovas nefiksavo jokių ieškovo atliktų darbų trūkumų, pradėjo apmokėjimą, todėl trūkumų faktu vėliau negali remtis (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), tačiau, remiantis CK 6.73 straipsniu, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Ieškovo prašomus priteisti didesnius nei skola delspinigius pripažino aiškiai per didelėmis netesybomis ir juos sumažino iki 3000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Neanalizuotos sąvokos „remonto darbai“ ir „rekonstrukcijos darbai“. Šių dviejų sąvokų sampratos reglamentuojamos Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 1 priedo 1 ir 3 punktuose. Iš ieškovo sudarytos lokalinės sąmatos matosi, kad atliekant rangos darbus buvo pakeista 213 metrų vidaus vandentiekio vamzdyno. Tai penkis kartus viršijo teisės akto reglamentuojamą keičiamo ruožo ilgį (daugiau kaip 20 m). Atliekant rangos darbus ieškovas keitė atskiras trasas, didino atskirų trasų pralaidumus ir ilgius.

Nevertinti liudytojo G. M., dirbančio Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Alytaus skyriuje vyresniuoju inžinieriumi, parodymai. G. M. pateikė sąvokų „remontas“ ir „rekonstrukcija“ sampratų išaiškinimą, išdėstė veiksmų seką nuo atlikto tikrinimo, atsakovui surašyto nurodymo nustatytiems trūkumams pašalinti iki atliktų darbų įteisinimo ir pridavimo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Alytaus skyriui, patvirtino, kad ieškovas žodiniu pranešimu buvo jį informavęs apie atliekamus rangos darbus, domėjosi teisės aktų nuostatomis dėl atliktų darbų pridavimo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Alytaus skyriui, konstatavo, kokie dokumentai turėjo būti įforminti ir pateikti atlikus vandentiekio ir šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus atsakovo objekte, vizualiai įvertinęs byloje esančias objekto fotonuotraukas, konstatavo, kad darbai yra nebaigti, yra daug broko, kad negalėtų priimti atliktų darbų, patvirtino faktą, kad ieškovas neturėjo kvalifikacijos atlikti šildymo sistemos hidraulinius bandymus (šiuos darbus ieškovas yra įtraukęs į darbų lokalinę sąmatą bei atliktų darbų aktą).

Nevertinti atsakovo argumentai dėl statybos rangos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių. Statybos rangos sutartį paruošė ieškovas ir pateikė atsakovui pasirašyti pilnai disponuodamas informacija apie šalių aptartas darbų atlikimo apimtis, sąlygas, iš sutarties kylančias prievoles darbus priduoti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Alytaus skyriui, todėl ieškovas, vadovaudamasis savo profesine kompetencija, turėjo visas galimybes paruošti sutartį pagal konkrečias šalių aptartas sąlygas. Ieškovas pažeidė sutartines prievoles, kylančias iš šalių pasirašytos statybos rangos sutarties, dėl darbų pradėjimo ir baigimo terminų. Šalių sutarimu ieškovas turėjo atlikti projektavimo darbus, gauti leidimą, pildyti dokumentaciją (taip pat ir statybos žurnalą). Šį argumentą grindžia tuo, kad ieškovas pats išsimatavo ir apskaičiavo medžiagų poreikį, jų charakteristinius duomenis, sudarė lokalinę sąmatą. Vadovaujantis šalių susitarimu, visas medžiagas, reikalingas darbams atlikti, tiekė ieškovas, tačiau jis nėra pateikęs statybos objekte sumontuotų statybos įrangos ir produktų atitikties įvertinimą patvirtinančių dokumentų, techninės informacijos apie produktų paskirtį ir naudojimo ypatybes.

Nepagrįstai vertintos teismo posėdyje paaiškėjusios, kviestų liudytojų patvirtintos ir ieškovo atstovų nepaneigtos faktinės aplinkybės, kad vandentiekio ir šildymo sistemos remonto darbai negali būti traktuojami baigtais, nes atsakovui nėra perduota teisės aktais reglamentuota darbų baigtį įteisinanti dokumentacija – užsakovo ir rangovo (rangovų, subrangovų) pasirašyti atliktų darbų rezultatų perdavimo priėmimo aktai, inžinerinių tinklų apžiūrėjimo ir išbandymo aktai, sumontuotų įrengimų išbandymo aktai, sumontuotų įrengimų eksploatavimo instrukcijos, pasai, kita (turinių šildytuvų – 200 l talpos, išsiplėtimo indo, šildymo sistemos kolektoriaus paskirstytojo, atbulinių vožtuvų, išcentrinio siurblio, manometrų), statinių vidaus inžinerinių sistemų bei kitos įrangos išbandymo (techninės būklės patikrinimo) aktai, paslepiamų darbų patikrinimo aktai, statybos produktų atitikties dokumentai, ieškovas ir atsakovas nėra pasirašę darbų priėmimo ir perdavimo akto, ieškovo atlikti darbai nėra priduoti Valstybinei energetikos inspekcijai prie Ūkio ministerijos (LR Ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 4-291 „Dėl šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo“ IV skyrius), katilinės ir šildymo sistemos vamzdynai ir armatūros nepažymėtos pagal vamzdynų technologines schemas, nenurodytos atidarymo ir uždarymo kryptys, naujai įrengti katilinės vamzdynai ir armatūros neizoliuoti šilumos izoliacija, šilumos trasų vamzdžiai deformuoti.

Ieškovo ir atsakovo pasirašytą atliktų darbų aktą prilyginus darbų priėmimo ir perdavimo aktui, netinkamai aiškintos ir taikytos CK 6.662 straipsnio, 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatos. Ieškovas nėra informavęs atsakovo apie planuojamą atliktų darbų perdavimą. Liudytojas V. G., dirbęs objekte kaip ieškovo atstovas, patvirtino, kad jis atsakovui neperdavė atliktų darbų ir nepasirašė darbų priėmimo perdavimo akto. 2010 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teismo prašė įpareigoti atsakovą suteikti galimybę ieškovui patekti į pastatą, kad pažiūrėti ir surašyti naują atliktų darbų aktą. Tai įrodo, jog ieškovas pripažįsta, kad darbai nėra priduoti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių atsakovas negalėjo fiksuoti atliktų darbų trūkumų. Mano, kad ieškovui yra pilnai sumokėjęs už faktiškai sunaudotas medžiagas ir atliktus darbus.

Neatsižvelgta, kad ieškovo pateiktų UAB „Celsis“ išduotų atitikties deklaracijų išdavimo data (deklaracija Nr. AD-53/2008 – 2008 m. lapkričio 20 d., deklaracija Nr. 30/2008 – 2008 m. rugpjūčio 28 d., deklaracija Nr. 2008-13 – 2008 m. kovo 4 d., deklaracija AD-72/2007 – 2007 m. lapkričio 5 d.) nesutampa su rangos darbų vykdymo, įrangos ir statybinių produktų įrengimo data atsakovo objekte. Teismui pateiktuose slėginio vandens šildytuvo garantiniuose remonto talonuose nėra nurodytas gamyklinis numeris.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Teigia, kad statybos rangos sutarties 1 punkte nurodyta, jog rangovas įsipareigoja atlikti vandentiekio ir šildymo sistemos remonto darbus Lazdijuose. Vykdant darbus, statybos rangos sutartis nebuvo keičiama, nebuvo pakeistas minėtas punktas, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo sudaryta ne sistemos remonto, o rekonstrukcijos sutartis. Sprendime teismas pripažino, kad buvo sudaryta sutartis dėl sistemos remonto darbų. Teismas negalėjo keisti šalių statybos rangos sutartyje numatytų sąlygų. Statybos techninio reglamento (STR 1.01.07:2002), patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu, 12.3 punkte nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas. Jeigu būtų buvęs reikalingas projektas, jį privalėjo paruošti užsakovas (atsakovas). Statybos rangos sutartyje nėra numatyta ieškovo pareiga parengti projektą. Tai, kad yra atlikti visi sutartyje numatyti darbai, patvirtina atliktų darbų aktas, kurį be jokių išlygų, pastabų ar papildomų aptarimų pasirašė atsakovas. Iki civilinės bylos užvedimo atsakovas jokių pretenzijų nereiškė. 2007 m. spalio mėn. atlikus remonto darbus, vandentiekio ir šildymo sistema buvo pradėta eksploatuoti. Statybos techninio reglamento 5 punkte nurodoma, kad I grupės nesudėtingų statinių bei statinių, kuriuose atlikti tik paprastojo remonto darbai, taip pat pakeistų, rekonstruotų ar suremontuotų energetikos įrenginių pripažinimas tinkamais naudoti nereikalingas. Tai, kad rangos sutartyje visi darbai buvo atlikti tinkamai, patvirtina aplinkybė, jog atsakovas sumokėjo dalį pinigų už atliktus darbus. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas siūlė sudaryti taikos sutartį, pripažindamas visą skolą. Nesutarimas kilo tik dėl delspinigių.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus bei patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnio pirmoji dalis).

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino statybos rangos sutartį ir pasisakė dėl užsakovo atsisakymo mokėti už atliktus statybos darbus nepagrįstumo. Tai atlikdamas, apygardos teismas vadovaujasi CK 6.189 straipsnio pirmąja dalimi, nustatančia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007 m. liepos 10 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Lazdista“ (rangovas) įsipareigojo atlikti užsakovui UAB „Akmuva“ vandentiekio ir šildymo sistemos remonto darbus Lazdijuose, o atsakovas įsipareigojo per 15 dienų nuo darbų priėmimo dienos, pateikus PVM sąskaitą faktūrą, apmokėti už sąskaitoje nurodytus atliktus darbus. Sutarties 3.7 punkte nurodyta, jog darbai laikomi pilnai užbaigti, kai priduodama užsakovui visa dokumentacija pagal STR 1.11.01:2002 reikalavimus ( 3 priedas). Toks dokumentacijos perdavimas neįvyko. Prie sutarties pridėta lokalinė vandentiekio ir šildymo sistemos remonto darbų sąmata, sudaryta 2007 m. kovo mėnesio kainomis. Ieškovo atliktų darbų aktas pasirašytas 2007 m. spalio 23 d., tą pačią dieną išrašyta PVM sąskaita faktūra 27520,88 Lt vertės darbams apmokėti. Motyvuodamas darbų kokybės trūkumais, ją atsakovas apmokėjo nepilnai.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvada, jog šalys sudarė remonto darbų sutartį (toks sutarties dalykas patvirtintas abiejų šalių atstovų parašais) ir, susitardamos dėl apmokėjimo už darbus, užsakovo pareigos sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą nesusiejo su 3.7 punkte nurodytu darbų perdavimo būdu.

Pastarajame sutarties punkte nurodyta, kad darbai laikomi pilnai užbaigti, kai priduodama užsakovui visa dokumentacija pagal STR 1.11.01:2002 ( 3 priedas) ir pasirašomas darbų atlikimo aktas. Minimas statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 ( toliau tekste – Reglamentas) nustato pastatytų, rekonstruotų, kapitaliai suremontuotų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį. Šia tvarka vadovaujantis taip pat pripažįstami tinkamais naudoti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai. Reglamento tikslas įtvirtintas jo 2 punkte – įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti pagal paskirtį ir gamint žmonių sveikatai saugią produkciją. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad rangos sutartyje numatyti vandentiekio ir šildymo sistemos darbai pagal Reglamente naudojamas sąvokas, jo paskirtį ir pastatytų, rekonstruotų, kapitališkai suremontuotų statinių pripažinimo tinkamai naudoti organizavimo būdą negali būti priskirti prie pagal minimą Reglamentą priduotinų darbų.

Reglamento 3-me priede nurodytas bendras sąrašas dokumentų, teikiamų statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijoms. Pirmasis dokumentas sąraše – statinio projektas, kurį pagal sutarties 3.4 punktą rangovui pateikti įsipareigojo užsakovas ( atsakovas). Atsakovas pripažino, kad darbų projekto rangovui nepateikė, ieškovas darbus atliko be projekto. Tuo vadovaujantis pripažintinas nepagrįstu apelianto atsisakymas mokėti už darbus reikalaujant iš ieškovo pateikti dokumentą, kurį pagal sutartį ieškovui turėjo pateikti atsakovas ir kurio jis nepateikė. Pastaroji aplinkybė, nepriklausomai nuo apelianto nurodomo remonto ir rekonstrukcijos darbų sąvokos, pateiktos STR 1.01.08:2002 1 priedo 1 ir 3 punktuose ir liudytojo G. M. parodymuose, patvirtina, kad šalių pasirašytos tipinės statybos rangos sutarties turinys jų faktinių susitarimų turinio neatitinka. Liudytojas G. M. nebuvo sutartinių santykių dalyviu, o pirmosios instancijos teisme apklaustų šalių darbuotojų (UAB „Lazdista“ suvirintojo liudytojo V. G., UAB ,,Lazdista“ suvirintojas, UAB „Akmuva“ darbuotojo liudytojo R. A.) parodymai patvirtina, jog sutarties dalykas buvo šalių sulygti vandentiekio ir šildymo sistemos remonto darbai ( (užsakovo įmonės direktorius vaikščiojo ir rodė, kas ir kur turi būti padaryta, rangovo įmonės direktorius visa tai žymėjosi ir pagal tai darbus atliko). Sutartyje nėra numatyta rangovo pareiga atlikti projektavimo darbus, gauti leidimą, pildyti dokumentaciją (taip pat ir statybos žurnalą), todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai apie ieškovo pažeistas sutartines prievoles. Tuo vadovaudamasis apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog šalys neketino darbų atlikimui taikyti aukštesnių reikalavimų ir juos atlikti remiantis reglamentu STR 1.11.01:2002 (kai atliekama rekonstrukcija ar kapitalinis remontas).

Įvertinus visas šias aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas atliko paprastus remonto darbus (Statybos įstatymo 2 str. 21 d.), sulygtus su atsakovu, todėl jų baigtis neturėjo ir pagal faktiškai abiejų šalių atliktus veiksmus negalėjo būti įforminta apelianto nurodomu būdu.

Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Šalių tarpusavio teises ir pareigas nustatančios statybos rangos sutarties 2.3 punktas apibrėžia, kad užsakovas apmoka rangovui už atliktus darbus pagal sąmatoje nurodytus darbus atskirai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo darbų priėmimo dienos, rangovui pateikus sąskaitą – faktūrą.

2007 m. spalio 23 d. šalys pasirašė atliktų darbų, kurių vertė – 27520,88 Lt, aktą, 2007 m. spalio 23 d. ieškovas išrašė minimą sumą atitinkančią PVM sąskaitą – faktūrą nr. LAZD000025, kurią atsakovas iš dalies apmokėjo. Tokiu būdu matyti, jog šalys susitarė dėl užsakovo pareigos apmokėti už atliktus darbus, pasirašius įprastinį statybos – rangos praktikoje darbų priėmimo – perdavimo aktą. Akto surašymo ir pasirašymo tvarka sutartyje neaptarta, todėl, vertindamas apelianto argumentus dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo, sprendžiant apie darbų priėmimą, teismas vadovaujasi apelianto nurodomu CK 6.662 straipsniu bei 6.694 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatomis. Pastaroji norma nustato, kad darbų perdavimas – priėmimas patvirtinamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Aktą atsakovo įmonės direktorius pasirašė. Sutartyje nėra numatyta, jog darbus priimti yra pavesta atsakovo darbuotojui V. G., todėl, esant UAB „Akmuva“ direktoriaus parašui atliktų darbų akte, V. G. parodymai apie jam nepriduotus darbus neturi teisinės reikšmės. Apelianto siekiamos reikšmės neturi ir teismo posėdyje išreikštas jo atstovo prašymas įpareigoti ieškovą sudaryti galimybę patekti į pastatą, apžiūrėti darbus ir juos priimti ( CPK 177 str. 4 d.). Tai, kad vertinamas dokumentas buvo pavadintas atliktų darbų aktu, neleidžia spręsti, jog, užsakovui jį pasirašius, minimų darbų jis nepriėmė. Formuodamas teismų praktiką dėl atliktų darbų priėmimo aktų teisinės reikšmės bylose dėl ginčų, kylančių iš statybos – rangos teisinių santykių, kasacinis teismas pabrėžia, kad statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Užsakovui priėmus atliktus darbus, perduotus priėmimo aktu, atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). T. 1 b.l. 10-11 esančio dvišalio sandorio atsakovas ieškinine tvarka neginčijo, jame darbų trūkumų nenurodė, todėl nepagrįstai teigia apie pareigos sumokėti už ieškovo atliktus darbus nebuvimą.

Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 263 str. įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš atsakovo valstybei priteistinos 9,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“ ( į.k. 165214476) 9,45 Lt (devynis lt 45 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Galina BlaževičNijolia Indreikienė