- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- TS-16-543/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nuteistasis
- D. N.
nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 357-38 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
D. N. bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 21 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 9 d. Į bausmės laiką įskaityta 12 dienų. (duomenys neskelbtini) bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2020 m. lapkričio 19 d. Nuteistojo D. N. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. vasario 23 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-38 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam D. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2022 m. rugpjūčio 23 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs 2/3 dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Paskutinis nuteistojo nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Nors nuteistojo gyvenimo sąlygos, socialiniai ryšiai, emocinė gerovė, išsilavinimas, mokymasis bei galimybė įsidarbinti jį charakterizuoja iš teigiamos pusės, tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Būdamas laisvėje nuteistasis mokėsi profesinėje mokykloje, tačiau šiuos mokslus metė. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos jis sprendžia pagal galimybes, tačiau šis kriminogeninis veiksnys gali būti susijęs ir su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, kadangi paskutinis ir trys ankstesni jo įvykdyti nusikaltimai galėjo turėti finansinį motyvą. Nuteistasis yra linkęs pasiduoti neigiamą įtaką jam darančių asmenų poveikiui. Nors nuteistasis paskutinio nusikaltimo neorganizavo, tačiau buvo jo vykdytojas. Nuteistojo bendravimas su neigiamą įtaką darančiais asmenimis dažnai sukurdavo situacijas nusikalsti, todėl galima teigti, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai galimai yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistajam yra būdingas smurtinis elgesys alkoholio poveikyje, praeityje jis buvo nuteistasis už smurtines nusikalstamas veikas, kurias įvykdė būdamas neblaivus, todėl galima teigti, jog ankstesnis nuteistojo piktnaudžiavimas alkoholiu neigiamai veikė jo socialinį funkcionavimą bei kūrė prielaidas nusikalstamo elgesio raiškai. Nuteistojo problemų ir savo elgesio analizė yra paviršutiniška, o problemų sprendimas orientuotas tik į emocijas, jis stokoja įgūdžių, tinkamų galimų pasirinkimų alternatyvų įvertinimui. Nors šiuo metu nuteistasis išsako norą būti visuomenės dalimi, tačiau jo požiūris į visuomenę yra kiek sutrikęs, o kriminalinė istorija parodo, kad nuteistasis ne visuomet laikėsi visuomenėje priimtų elgesio normų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo paskatintas, jis buvo baustas vieną kartą drausmine tvarka. Nors ta drausminė nuobauda yra negaliojanti, tačiau jį charakterizuoja neigiamai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nekinta. Taip pat dar išlieka ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Komisijos vertinimu, netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam D. N. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. N. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-38 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog jis pilnai atitinka tiek formalųjį, tiek ir materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindus, kadangi yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, jo nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, o tai rodo pažangų rizikos mažėjimą. Jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dirba, mokosi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko tvirtus socialinius ryšius, laisvėje turi gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės vien teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius bei, vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotinį nusikalstamumą nebuvimą. Komisija neturi kompetencijos svarstyti dėl anksčiau jo padarytų nusikaltimų, nes toks vertinimas prilygsta baudimui antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Išvardintos aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vertėtų atsižvelgti ir į Europos tarybos rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo taikymo, kuriose pripažinta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių nuteistojo reintegraciją, suteikiant jam planuojamą, remiamą bei prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas būtų tęsiamas, o jis pats skatinamas pasitaisyti ir taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą. Neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis pagrįstas Komisijos nutarimas atima iš jo galimybę palaipsniui įsilieti į visuomenę ir taip integruotis.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. N. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. N. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo D. N. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė. Verta pažymėti, jog viso bausmės vykdymo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, o tai leidžia spręsti, jog nuteistasis šios bausmės vykdymo metu dar nepadarė reikšmingos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis D. N. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi, dirba, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės šį nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju tokia išvada dar nėra galima dėl toliau pateikiamų motyvų.
Visų pirma, iš 2022 m. vasario 23 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-35 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, iš kurių 1 narys balsavo už lygtinio paleidimo taikymą, o 5 nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis D. N. anksčiau Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas 5 kartus už įvairaus pobūdžio bei sunkumo nusikalstamas veikas. Be to, tarp pateiktos medžiagos dar yra duomenų ir apie šio nuteistojo teistumą užsienio valstybėje. Šiuo metu nuteistasis D. N. atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, susijusią su keliais apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka pirmą kartą. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis, tačiau paskutinis jo įvykdytas nusikaltimas nėra šio modelio dalis. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės nuteistąjį D. N. apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl šis nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo D. N. atžvilgiu jau ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau nuteistasis buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo institutu jam nustatytas sąlygas, dėl ko jis vėliau buvo pasiųstas realiam bausmės atlikimui. Todėl šiuo atveju būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų skaičius, įvairovė, tyčinis pobūdis bei sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog visos praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, vis taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau įžūliai darė naujas nusikalstamas veikas. Nors šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu mąstymas bei elgesys vis dar išlieka nuteistojo dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.
Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis D. N. turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, tačiau jis neturi jokios profesinės kvalifikacijos. Jo paties teigimu, dar būdamas laisvėje jis siekė įgyti profesiją, tačiau vėliau mokslus metė. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis mokosi (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenimis, nuteistasis turi oficialios darbo patirties, viršijančios 2 metų laikotarpį. Šios bausmės vykdymo metu nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra pateikęs ir pažymas, patvirtinančias galimybę jam įsidarbinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nors nuteistasis paskutiniu metu oficialiai dirba, pateikė pažymas dėl galimo jo įdarbinimo laisvėje, tačiau vertinant tas aplinkybes, jog laisvėje jis nevengė neoficialių pajamų, įvykdė nusikalstamas veikas siekdamas kuo didesnės finansinės naudos, tai leidžia abejoti ir tuo, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Pateiktos pažymos dėl galimo nuteistojo įdarbinimo taip pat vertinamos kritiškai, kadangi jos yra neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių objektyvių garantijų dėl asmens įdarbinimo. Svarbu paminėti ir tai, jog nuteistasis turi pakankamai didelių neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Pataisos įstaigoje nuteistojo vardu gautų vykdomųjų raštų bendra išieškotina suma siekia net 6 849,47 Eur, iš kurių jis atlyginęs tik menką dalį – 146,01 Eur. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, nuteistasis yra daugybę kartų baustas ir administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, o paskirtų baudų jis nesumokėjęs. Vertinant tai, jog paskutinis ir dar keli ankstesni nuteistojo įvykdyti nusikaltimai buvo susiję su materialinės naudos siekimu, yra akivaizdu, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins esami finansiniai įsipareigojimai, kurių egzistavimas gali paskatinti šį nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, siekti jų nusikalstamu būdu, o tą jis propagavo dar ir iki šios bausmės vykdymo pradžios.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog tiek paskutinį, tiek ir visus ankstesnius nusikaltimus nuteistasis įvykdė kartu su bendrininkais. Paskutinio nusikaltimo jis pats neorganizavo, tačiau buvo jo vykdytojas. Nuteistasis yra linkęs pasiduoti neigiamą įtaką darančių asmenų poveikiui. Jo bendravimas su neigiamą įtaką darančiais asmenimis nuolat ir sukurdavo nusikalstamas situacijas. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Nors pats nuteistasis teigia šiuo metu nebendraujantis su buvusiais nusikaltimų bendrininkais, tačiau, teismo vertinimu, šiuo aspektu dar nėra jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su nusikalstamą elgesį praktikuojančiais asmenimis. Nuteistajam yra būdingas smurtinis elgesys alkoholio poveikyje, praeityje jis buvo teistas ir už smurtines nusikalstamas veikas, kurias įvykdė būdamas neblaivus. Ne vieną kartą jis buvo baustas ir administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Ankstesnis nuteistojo piktnaudžiavimas alkoholiu neigiamai veikė jo socialinį funkcionavimą bei sukūrė prielaidas nusikalstamo elgesio raiškai. Paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistajam yra būdinga alkoholio vartojimo problema. Pastebėtina, jog šią problemą nuteistasis bando spręsti ir dabartinės bausmės vykdymo metu, tačiau šiuo metu vis gi dar nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, jis sugebės atsispirti alkoholio potraukiui. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis daugumą savo sprendimų padarė skubotai, net nesusimąstymas apie galimas pasekmes ir dėl to vėliau jam tenka gailėtis. Jo gyvenime buvę momentų kuomet pasireikšdavo smurtinis elgesys. Nuteistojo problemų bei savo elgesio analizė yra tik paviršutiniška, o problemų sprendimas orientuotas tik į emocijas, jis stokoja įgūdžių galimų pasirinkimų alternatyvų įvertinimui. Nuteistojo požiūris į visuomenę yra kiek sutrikęs, o jo kriminalinė istorija rodo, kad jis ne visada laikėsi visuomenėje priimtų elgesio normų bei standartų.
Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu nebuvo paskatintas, jis vieną kartą baustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų jau nebeturi. Tačiau verta pažymėti tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už pakankamai šiurkštų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą – nustatyto režimo reikalavimų nesilaikymas. Nors nuteistajam paskirta drausminė nuobauda šiuo metu jau yra nebegaliojanti, tačiau vien jos buvimo faktas bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį dabartinės bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Pažymėtina, jog kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo D. N. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys itin opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos (turi didelių finansinių įsipareigojimų); gyvenimo stilius ir draugai (visi nusikaltimai įvykdyti su bendrininkais, nuteistajam būdingas rizikingas bei pavojingas elgesys); mąstymas ir elgesys (būdingas impulsyvumas, problemų sprendimas orientuotas į emocijas, įgūdžių stoka įvertinti galimoms pasirinkimų alternatyvoms). Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis D. N., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu šio nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 1 metai 7 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo D. N. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis D. N. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo D. N. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 357-38 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo D. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 357-38 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo D. N. asmens bylą Nr. 16982 grąžinti Alytaus pataisos namams.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.