Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viktoro Kažio, Elenos Vainienės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. D. nuteistas už tai, kad 2005 metų pradžioje Ž. L. subūrus organizuotą grupę sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, į kurios sudėtį šiam įtraukus A. L., M. M., M. Č., D. R., E. P. (dalyvavusį tik 2005 m. birželio 28 d. padarytame nusikaltime), kurie dėl padarytų nusikaltimų pripažinti kaltais ir nuteisti Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu), G. D., K. Š., D. K., kurio atžvilgiu taikytinas BK 95 straipsnis (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis), bendrininkaudamas su minėtais asmenimis, dalyvavo organizuotos grupės pasitarime, kur Ž. L. buvo organizuojamas konkretus nusikaltimas: sukurtas nusikaltimo planas, paskirstomi organizuotos grupės narių vaidmenys, Ž. L. pažadėjus atsilyginti ir atsilyginant už padarytą nusikaltimą, gaunant dalį pagrobtų pinigų ir pagrobtų daiktų, ir, bendrininkaudamas su minėtais asmenimis organizuotoje grupėje, veikdamas organizuotos grupės sudėtyje kaip vykdytojas, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas sau ir kitiems aukščiau išvardintiems asmenims turtinės naudos, padarė organizuotoje grupėje sunkų nusikaltimą – A. M. bei L. A. asmeninio turto plėšimą:

G. D., būdamas organizuotos grupės narys, 2005 m. vasario mėnesį Kauno mieste iš organizatoriaus Ž. L. gavo informaciją apie tai, kad A. M. patalpoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), laiko įvairias prekes bei pinigus, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą – A. M. priklausantį turtą, sutiko dalyvauti pastarojo turto plėšime įsibraunant į minėtą patalpą, ir kelias dienas prieš nusikaltimą su kitais organizuotos grupės nariais – A. L., M. M., M. Č., D. R. bei dar vienu asmeniu, susitikimo metu iš organizatoriaus Ž. L. gavo informaciją apie minėtoje patalpoje esančias vertybes, Ž. L. paskirsčius vaidmenis organizuotos grupės nariams – pavedus G. D. rasti vertybėms pervežti mikroautobusą, kitiems organizuotos grupės nariams – įsibrauti į patalpą ir, panaudojus smurtą bei surišus patalpoje esančius asmenis, pagrobti svetimą – A. M. priklausantį turtą – vertybes, bei aptarė atsitraukimo iš nusikaltimo vietos planą, po ko 2005 m. vasario 4 d. apie 11.00 val. susitikimo vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, G. D. nenustatytu mikroautobusu nugabeno M. M. ir M. Č. iki nusikaltimo padarymo vietos, Ž. L. nugabenus D. R. ir D. K. iki nusikaltimo padarymo vietos, prie kurios atvykus ir Ž. L. davus nurodymą G. D. likti mikroautobuse, o į patalpą patekti M. M., M. Č., D. R. ir D. K., M. M. vykdant organizatoriaus nurodymą, apsimetus pirkėju, kartu su organizuotos grupės nariais M. Č., D. R. ir D. K. įsibrovus į A. M. priklausančias prekybos patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), kur M. M. vykdant Ž. L. nurodymus, panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiųjų A. M. ir L. A. atžvilgiu – sudavus bendrais su M. Č., D. R. ir D. K. veiksmais ne mažiau kaip 21 smūgį jiems į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarius A. M. veido sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairėje smakro srityje bei apatinės lūpos kraujosruva – nežymų sveikatos sutrikdymą, M. M. lipnia juosta surišus L. A. bei A. M. rankas, kojas, akis, tuo atėmus galimybę nukentėjusiesiems priešintis, ir pagrobė svetimą – nukentėjusiesiems priklausantį – turtą: 3 mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis – 700 Lt vertės „Nokia 7210“, 1 000 Lt vertės „Nokia 6610i“, 200 Lt vertės „Nokia 3100“, ne mažiau kaip 7 000 Lt pinigais įvairiomis kupiūromis, 200 Lt vertės automobilio „Ford Explorer“ raktelius su pulteliu, 200 Lt vertės buto šarvuotų durų 2 raktus, 260 Lt vertės auksinį žiedą, 100 Lt vertės gelsvos spalvos ilgą iki kelių verstos odos striukę, 20 Lt vertės rankinę su joje buvusiais 10 Lt vertės medžiagine pinigine su 3 Lt monetomis, bendros 50 Lt vertės kosmetika, bižuterija, prisegamais auskarais, vyriškų kvepalų (su dėžutėmis): „ChicCarolina Herrera“ – 70 Lt vertės; „Trussardiskin“ – 50 Lt vertės, „Dolce&Gabbanalightblue“ – 70 Lt vertės, „Lacostepourfemme“ – 70 Lt vertės; „Oxygenelanvin“ – 60 Lt vertės, „Very Valentino“ – 80 Lt vertės, „Lolita Lempicka“ – 50 Lt vertės, „ChristianLacroixBazar“ – 80 Lt vertės, „Ultravidet Paco Rabanne“ – 50 Lt vertės, „Hugo Boss intense“ – 100 Lt vertės, „Hugo Boss women“ – 80 Lt vertės, „Carolinaherrerasexy“ – 70 Lt vertės, „Rochasabsolu“ – 40 Lt vertės, „Kenzo L’eaupar“ – 80 Lt vertės, „Bvlgari“ – 55 Lt vertės, „Floverby Kenzo“ – 80 Lt vertės, „Moschino“ – 70 Lt vertės, „Cruiser“ – 35 Lt vertės, „Guccienvy“ – 80 Lt vertės, „1881 Cerutti“ – 50 Lt vertės, „Dolce&Gabbana“ – 60 Lt vertės; Kosmetikos: 10 vnt. kremų veidui ir rankoms dėžutėse: „Decleor“ (2 vnt.), „Lacoste“ (2 vnt.), „Dolce&Gabbana“ (2 vnt.), „Gucci“ (2 vnt.), „Lancome“ (1 vnt.), „Loreal“ (1 vnt.) (1 vnt. kaina 25 Lt) – viso 250 Lt vertės; 5 vnt. šampūnų dėžutėse: „AngelThierryMugler“ (1 vnt.), „Lacoste“ (2 vnt.), „J. Del Pozo“ (2 vnt.) (1 vnt. kaina 25 Lt) – viso 125 Lt vertės, 4 vnt. priedų voniai dėžutėse: kristalai ir šampūnas: „AngelThierryMugler“, „Lacoste“, „Dolce&Gabbana“, „Gucci“, kurių kiekvieno vertė 25 Lt, bendra vertė 100 Lt; 3 vnt. dušo želė dėžutėse: „Hugo Boss“, „Gucci“, „AlyssaAshley“, kurių kiekvieno vertė 30 Lt, bendra 90 Lt vertė; 9 vnt. losjonų po skutimosi dėžutėse: „AlyssaAshley“ (2 vnt.), „Boss Hugo Boss“ (2 vnt.), „Lacoste“ (3 vnt.), „Pacorabanne“ (2 vnt.) (1 vnt. kaina 25 Lt) – viso 225 Lt vertės; 20 vnt. kosmetinių pieštukų akims, lūpoms, antakiams: „Clinique“ (4 arba 5 vnt.), “Decleor” (5 vnt.), „Lancome“ (3 vnt.), „Loreal“ (4 arba 5 vnt.), „AlyssaAshley“ (3 vnt.) (1 vnt. kaina 10 Lt) – viso 200 Lt vertės; 4 vnt. tušus blakstienoms „Clinique“, „Loreal“, „Decleor”, „Gucci“ (1 vnt. kaina 10 Lt) – viso 40 Lt vertės. Drabužius: 50 Lt vertės baltos spalvos moteriškas „Ellesse“ firmos treningines kelnes su užrašu, 60 Lt vertės baltos spalvos moteriškas „JoopJeans“ firmos treningines kelnes su užrašu; 100 Lt vertės „Umbro“ firmos vyriškas mėlynos spalvos treningines kelnes ir švarkelį, 100 Lt vertės „Umbro“ firmos vyriškas šviesios spalvos treningines kelnes ir švarkelį, 80 Lt vertės vyrišką treninginį kostiumėlį „Briko“, susidedantį iš kelnių ir švarkelio, pasiūtą iš raudonai juodos spalvos neperpučiamos vėjo medžiagos; 80 Lt vertės vyrišką treninginį kostiumėlį „Adidas“, susidedantį iš kelnių ir švarkelio, pasiūtą iš juodos spalvos neperpučiamos vėjo medžiagos, 100 Lt vertės vyrišką treninginį kostiumėlį „Nike“, susidedantį iš kelnių ir švarkelio, pasiūtą iš juodos spalvos medžiagos, rankovėse su šviesesnės spalvos įsiuvais; 100 Lt vertės vyrišką treninginį kostiumėlį „Nike“, susidedantį iš kelnių ir švarkelio, pasiūtą iš juodos spalvos medžiagos; 40 Lt vertės vyriškas šviesiai mėlynos spalvos džinsines kelnes su etikete „Maverick“, 60 Lt vertės vyriškas mėlynos spalvos džinsines kelnes „NEXT“; 80 Lt vertės vyriškas juodos spalvos džinsines kelnes „OttoKeirT; dvejas vyriškas rudos spalvos džinsines kelnes „VersaceJeans“, kurių bendra vertė 90 Lt; 60 Lt vertės moteriškas mėlynos spalvos džinsines kelnes su etikete „IndianRose“, 50 Lt vertės moteriškas mėlynos spalvos džinsines kelnes su etikete „Replay“; 60 Lt vertės vyriškas tamsiai rudos spalvos linines kelnes „Mexx“; 60 Lt vertės vyriškos juodos spalvos linines kelnes „S.Oliver“, 50 Lt vertės vyriškas pilkos spalvos linines kelnes „Grizas“; bendros 90 Lt vertės dvejas šviesias spalvos moteriškas bridžų tipo kelnes „Dueal-desing“; 3 vnt. tamsios spalvos su juostelėmis vyriškų kostiumų „C&A“, „Batistini“, „DorisHartwich“, susidedančių iš kelnių ir švarko, iš kurių kiekvieno vertė 600 Lt, bendra vertė 1 800 Lt; 400 Lt vertės vyrišką tamsiai rudos spalvos verstos odos striukę „Batistini“, 150 Lt vertės vyrišką striukę pūkiniu pamušalu ir neperpučiamu vėjo, pasiūtą iš raudonai juodos medžiagos „TheNorthFace“, 150 Lt vertės juodos spalvos vyrišką striukę „U.S. POLO ASSN SINCE 1890“; 250 Lt vertės moterišką juodos spalvos odinę striukę „JulietMichelle“; 270 Lt vertės moterišką rudos spalvos odinę striukę „A&G“; 70 Lt vertės vyrišką juodos spalvos megztinį „A“, užsegamą užtrauktuku, 80 Lt vertės vyrišką pilkai mėlynos spalvos megztinį „Moschino“, „Kika“ ir „Hyper Maxima“ nuolaidų korteles taip pat ne mažiau 50 vnt. anksčiau paminėtų prekių įsigijimo kvitų, naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą (kortelę), moksleivio pažymėjimą, viso organizuotoje grupėje, pagrobdami nukentėjusiesiems priklausančių ir sandėlyje buvusių prekių, pinigų ir su savimi turėtų daiktų, bendrai 17 563 Lt (5 086,60 Eur) sumai.

2. K. Š. nuteistas už tai, kad 2005 metų pradžioje Ž. L. subūrus organizuotą grupę sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, į kurios sudėtį šiam įtraukus A. L., M. M., M. Č., D. R., E. P. (dalyvavusį tik 2005 m. birželio 28 d. padarytame nusikaltime), kurie dėl padarytų nusikaltimų pripažinti kaltais ir nuteisti Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu), G. D., K. Š. ir D. K. (kurio atžvilgiu taikytinas BK 95 straipsnis (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis)) bendrininkaudamas su minėtais asmenimis, dalyvavo organizuotos grupės pasitarime, kur Ž. L. buvo organizuojamas konkretus nusikaltimas: sukuriamas nusikaltimo planas, paskirstomi organizuotos grupės narių vaidmenys, įgyjamos (gaunamos) nusikaltimo priemonės (policijos pareigūnų uniformos) ir Ž. L. pažadėjus atsilyginti ir atsilyginant už padarytą nusikaltimą, gavo dalį pagrobtų pinigų ir pagrobtų daiktų, ir, bendrininkaudamas su minėtais asmenimis organizuotoje grupėje, veikdamas organizuotos grupės sudėtyje kaip vykdytojas, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas sau ir kitiems aukščiau išvardintiems asmenims turtinės naudos, padarė organizuotoje grupėje sunkų nusikaltimą – R. S. bei T. S. asmeninio turto plėšimą:

K. Š., būdamas organizuotos grupės narys, 2005 m. gegužės mėnesį Kauno mieste iš organizatoriaus Ž. L. gavo informaciją apie tai, kad R. S. kolekcionuoja senovinius pinigus ir juos laiko namuose, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą – R. S. priklausantį turtą, sutiko dalyvauti pastarojo turto plėšime įsibraunant į patalpą – butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir, dieną prieš nusikaltimą susitikimo metu Ž. L. supažindinus organizuotos grupės narius A. L., M. M., M. Č., D. R., K. Š. ir dar vieną asmenį su informacija apie minėtame bute esančias vertybes, paskirsčius vaidmenis organizuotos grupės nariams – pavedus A. L. ir K. Š. apžiūrėti gyvenamąjį namą, nustatyti laiptinės durų kodus, kartu su kitais organizuotos grupės nariais aptarė atsitraukimo iš nusikaltimo vietos planą, 2005 m. birželio 13 d. ryte organizuotos grupės nariams susirinkus K. Š. motinai T. Š. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), iš ten K. Š. jo naudojamu automobiliu „Ford Mondeo“ nuvežė kitus organizuotos grupės narius į K. Š. naudojamą garažą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ten M. M. ir M. Č. gavus iš organizatoriaus Ž. L. jo pagamintus netikrus dokumentus – policijos pareigūnų pažymėjimus M. M. ir M. Č. vardu, Ž. L. paskirsčius tarp organizuotos grupės narių vaidmenis – nurodžius M. M. ir M. Č. persirengti policijos pareigūnais ir tokiu būdu patekti į buto vidų, D. R. stebėti nusikaltimo darymo vietos aplinką ir mobilaus ryšio telefonu perduoti įspėjamąjį signalą esant pavojui, po ko K. Š. jo naudojamu automobiliu „Ford Mondeo“ nuvežė organizuotos grupės narius – D. R. į (duomenys neskelbtini) g. pradžią, po ko jam stebint nusikaltimo darymo vietos aplinką, kad kilus pavojui mobilaus ryšio telefonui perduotų organizuotos grupės nariams pavojaus signalą, K. Š. nuvežė Ž. L., M. M. ir M. Č. į nusikaltimo vietą, A. L. nenustatytu automobiliu nuvežus kitą asmenį į nusikaltimo vietą, po ko 2005 m. birželio 13 d. apie 9.40 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), kitam asmeniui kartu su M. M. ir M. Č., pagal Ž. L. nurodymą persirengusiais policijos pareigūnais, veikiant pagal išankstinį planą ir vaidmenų paskirstymą, kitam asmeniui slepiantis laiptinėje už kampo, M. M. bei M. Č. pasisavinus viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens – policijos pareigūno vardą ir melagingai prisistačius policijos pareigūnais, ir dėl to juos buto savininkui R. S. įsileidus į butą bei palikus nerakintas buto duris, D. K. įsiveržus į butą, užpuolus R. S. ir panaudojus jo atžvilgiu smurtą – sudavus jam kelis smūgius kumščiu į galvą, M. Č. susigrūmus su R. S. ir jį pargriovus koridoriuje ant grindų, bendrais organizuotos grupės narių kito asmens ir M. Č. veiksmais sudavus nukentėjusiajam R. S. kojomis ir rankomis ne mažiau kaip 12 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, M. M. panaudojus smurtą bute buvusios nepilnametės T. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu – ją rankomis apkabinus, jėga laikius ir spaudus prie sienos, tuo padarius nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, gleivinės nubrozdinimus viršutinėje lūpoje – nežymų sveikatos sutrikdymą. M. M. paliepus nukentėjusiajai tylėti ir tokiu būdu atėmus galimybę nukentėjusiesiems priešintis, tuo metu D. K., pasinaudojus Ž. L. suteiktais duomenimis apie pinigų kolekcijos bei vertingų daiktų laikymo vietą (svetainės kambaryje, sekcijos spintelėje), iš svetainės kambario pagrobė 900 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 6230“, 1 515 Lt vertės skaitmeninį fotoaparatą „Nikon“ bei 5 albumus su įvairių nominalų, įvairių šalių, įvairių metų ne mažesnės kaip 2 000 Lt vertės popierinių pinigų kolekcijomis: lietuviškais pinigais nuo Smetonos laikų iki šių dienų, kartu su tarpiniais pinigais – talonais, Rusijos caro laikų XIX-XX amžiaus pinigais, SSRS nuo revoliucijos metų iki SSRS pabaigos buvusiais apyvartoje popieriniais rubliais, nuo 1990 metų iki šių dienų Lietuvoje apyvartoje buvusiais ir šiuo metu cirkuliuojančiais visų nominalų litų banknotais bei laikinaisiais pinigais – talonais, JAV doleriais: 1935 metų 2 vnt. 1 JAV dolerių kupiūromis, 1928 metų 2 JAV dolerių kupiūra, 1976 metų 2 vnt. 2 JAV dolerių kupiūromis, 2001 metų 1 vnt. 2 JAV dolerių kupiūra, 1988 metų 1 vnt. 5 JAV dolerių kupiūra, 2003 metų 1 vnt. 5 JAV dolerių kupiūra, 2001 metų 1 vnt. 10 JAV dolerių kupiūra, 2004 metų 1 vnt. 20 JAV dolerių kupiūra, Didžiosios Britanijos 1 svarų sterlingų, Latvijos Respublikos įvairių nominalų pereinamojo laikotarpio rubliais, Estijos Respublikos 20 kronų kupiūra, kitų Europos šalių apyvartoje buvusių ir cirkuliuojančių popierinių pinigų banknotais – Afrikos popieriniais pinigais, Nigerijos Respublikoje 1994 m. buvusiais apyvartoje popieriniais pinigais, Lenkijos Respublikos popieriniais pinigais nuo 1919 iki 1980 metų, Rumunijos Respublikos popieriniais pinigais, tokiais veiksmais organizuotoje grupėje pagrobė R. S. priklausantį ne mažesnės kaip 4 415 Lt (1 278,67 Eur) vertės turtą, šiais veiksmais dalyvaudamas organizuotoje grupėje įsibrovęs į patalpą apiplėšė R. S. ir T. S., pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą bei panaudojo suklastotą dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliaciniai skundai atmetami.

7. Skundžiamu nuosprendžiu G. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, K. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat nuosprendžiu G. D. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9, 11 punktus, BK 25 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, o D. K. baudžiamoji byla dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2, 3 dalis, BK 25 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Apeliacinių skundų dėl G. D. išteisinimo ir dėl baudžiamosios bylos nutraukimo D. K. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui nėra gauta, šioje bylos dalyje teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Apeliaciniuose skunduose, ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nuteistųjų G. D. ir K. Š. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nesutinkama su apygardos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, jog, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra surinkta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių nuteistųjų kaltę ir paneigiančių nuteistųjų parodymus dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, anot apeliantų, apygardos teismas vadovavosi tik tais įrodymais ar jų dalimi, kurie patvirtina nuteistųjų kaltę, neatsižvelgdamas į nuteistųjų parodymus ir juos patvirtinančius įrodymus, be to, apklaustų asmenų parodymai, kuriais pagrįsdamas nuteistųjų kaltę rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra melagingi, nekonkretūs ir prieštaringi.

8.1. Su tokiais apeliacinių skundų argumentais sutikti negalima. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

8.2. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais, jų veikos pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuotos teisingai. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių nuteistųjų veikose yra pagrįstos ne prielaidomis, o išsamiu įrodymų visumos vertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Skundžiamas nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nuosprendyje išsamiai išdėstyti teisiamuosiuose posėdžiuose ištirti įrodymai ir jais nustatytos aplinkybės, įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, aiškiai argumentuota, kodėl vadovautasi vienais įrodymais, o kiti įrodymai, tame tarpe nuteistųjų parodymai ir juos tariamai patvirtinantys kiti įrodymai, buvo atmesti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent apeliaciniuose skunduose įrodymai vertinami selektyviai, akcentuojant išimtinai nuteistųjų pateiktas įvykių versijas atitinkančius įrodymus bei nuteistiesiems nepalankių įrodymų tariamą prieštaringumą. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

9. Iš esmės byloje nėra ginčo dėl nustatytų A. M. ir L. A. turto plėšimo bei R. S. ir T. S. turto plėšimo faktinių aplinkybių (nusikaltimuose dalyvavusių kitų asmenų, jų veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, pagrobto turto ir kt.). Kitų organizuotos grupės nariais pripažintų asmenų – Ž. L., A. L., M. M., M. Č. ir D. R. – nusikalstami veiksmai padarytuose plėšimuose konstatuoti įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiais, kurių teisėtumu ir pagrįstumu abejoti bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nors apklausiami pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai A. L., D. R. ir M. Č. neigė savo kaltę dėl nusikaltimų ar nurodė atlikę tik dalį nusikalstamų veiksmų, už kuriuos buvo nuteisti minėtais nuosprendžiais.

10.1. G. D. neneigė buvęs pažįstamas su Ž. L., su kuriuo susipažino atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, anot nuteistojo, išėjus į laisvę Ž. L. jį susirado, jie kartais susitikdavo, bendraudavo įvairiomis temomis, bet apie rengiamus ar jau įvykdytus nusikaltimus nėra kalbėję, taip pat pažinojo Ž. L. brolį A. L.. G. D. teigimu, kartą Ž. L. paprašė jo padėti persikraustyti – pavairuoti autobusiuką, G. D. sutiko, Ž. L. nusivežė G. D. iki savo namų, kur jau stovėjo geltonos spalvos mikroautobusas „VW Transporter“, taip pat kieme laukė du vaikinai, kurie įlipo į Ž. L. automobilį, G. D. važiavo jiems iš paskos, trumpam sustojus į mikroautobusą įlipo du vaikinai, kurie G. D. toliau rodė kelią, parodė, kur sustoti ir laukti. Nuteistasis parodė, kad važiuojant iš vaikinų elgesio nekilo įtarimų apie ketinamą įvykdyti nusikaltimą, kai vaikinai išlipo, G. D. liko sėdėti mikroautobuse, po kiek laiko vaikinai pradėjo į vidų krauti didelius krepšius, iš kurių iškrito parfumerija, drabužiai, tik tada G. D. suprato, kad yra daromas nusikaltimas. Išvažiavus iš įvykio vietos, G. D. sekė Ž. L. automobilį, į kurį po nusikaltimo įlipo krepšius krovę vaikinai. Atvažiavus į kažkokį namą, vaikinai iškrovė krepšius, dalijosi pagrobtus daiktus, G. D. pradėjo priekaištauti Ž. L., kad buvo įtrauktas į nusikaltimą, Ž. L. liepė nusiraminti, davė apie 1 000 litų, leido sau pasiimti kelis pagrobtus daiktus. G. D. jam duotus pinigus ir daiktus įvertino kaip skolos už sudaužytą brolio automobilį grąžinimą.

10.3. Tačiau tokie G. D. paaiškinimai dėl savo vaidmens nusikalstamoje veikoje yra paneigti byloje surinktų duomenų visuma. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos aplinkybes ir G. D. dalyvavimą joje, pagrįstai vadovavosi ne tik M. M. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kurie atitinka jo paties ikiteisminio tyrimo metu parašytą prisipažinimą (13 t., b. l. 1), parodymų patikrinimą vietoje (13 t., b. l. 12-19) bei neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, bet ir juos patvirtinančiais M. Č. ir D. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui (13 t., b. l. 153-156; 14 t., b. l. 62-65). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog tokiu būdu buvo pažeista G. D. teisė į gynybą. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausiami teisiamajame posėdyje M. Č. ir D. R. ne tik teigė nepažįstantys nagrinėjamos bylos kaltinamųjų ir jų nematę darant nusikalstamą veiką, bet ir iš viso neigė ar teigė neprisimenantys atskirų neginčijamai nustatytų įvykio aplinkybių (kokiu automobiliu važiavo, kur buvo nuvežti pagrobti daiktai ir kt.), nors pats G. D. neneigė vairavęs geltonos spalvos mikroautobuso „VW Transporter“, be to, pagal G. D. ir M. M. parodymus nustatyta ir tai, kad G. D. su mikroautobusu nuvežė pagrobtus daiktus į D. R. namus, kur visi organizuotos grupės nariai, dalyvavę nusikaltime, juos dalijosi, todėl esant parodymų prieštaravimams, pagrįstai buvo pagarsinti M. Č. ir D. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kurie nors ir nėra laikytini savarankišku įrodymu, bet patvirtina M. M. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei pašalina bet kokias abejones dėl M. M. parodymų patikimumo. Šiuo atveju būtent D. R. ir M. Č. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriais remiamasi apeliaciniame skunde, laikytini nepatikimais, kadangi jie prieštarauja net toms aplinkybėms, kurių neneigė pats G. D.. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad M. M. galėjo apkalbėti G. D., su kuriuo iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo pažįstamas, jokių duomenų, leidžiančių abejoti M. M. objektyvumu, nepateikė ir G. D. bei jo gynėjas.

10.4. M. M. parodymai dėl G. D. vaidmens nusikalstamoje veikoje buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Apklausiamas teisme M. M. parodė, kad Ž. L. visiems plėšime dalyvavusiems asmenims buvo paskirstęs vaidmenis, nurodęs, kas ir ką turi daryti, Ž. L. iš anksto prieš apiplėšimą parodė, į kurią patalpą reikės patekti, nors negirdėjo Ž. L. duodant konkrečius nurodymus G. D. ir pats su G. D. apie nusikaltimą nekalbėjo važiuojant iki nusikaltimo vietos, bet G. D. dalyvavo organizuotos grupės narių susitikime Dainų slėnyje, kur ir buvo aptariamas planuojamas įvykdyti plėšimas. Tai, kad Dainų slėnyje vyko organizuotos grupės narių susitikimas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui patvirtino ir M. Č.. Nors pastarasis teigė, kad susitikimas Dainų slėnyje vyko jau po nusikaltimo ir jo metu buvo aptariamos įvykdyto nusikaltimo aplinkybės, tačiau bylos duomenys nepatvirtina versijos, jog organizuotos grupės narių susirinkimai būtų buvę rengiami tik aptarti įvykdytus nusikaltimus, o ne planuoti naujus, be to, tai būtų nelogiška. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad organizuotos grupės narių susirinkimas, kuriame dalyvavo ir G. D., vyko prieš plėšimą tam, kad būtų suderintas nusikalstamos veikos planas ir visų plėšime dalyvavusių asmenų veiksmai.

10.5. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad organizuotos grupės nusikaltimai, tame tarpe ir plėšimas, kuriame dalyvavo G. D., buvo kruopščiai suplanuoti. Nusikaltime dalyvavę asmenys buvo surinkti iš skirtingų vietų, į nusikaltimo vietą buvo vykstama dviem skirtingais automobiliais, kol G. D. mikroautobusu laukė šalia nusikaltimo vietos, Ž. L. su automobiliu laukė atokiau, plėšimą įvykdę organizuotos grupės nariai iš nusikaltimo vietos pasišalino Ž. L. automobiliu, o G. D. mikroautobusu vežė tik pagrobtus daiktus, kurie vėliau buvo pasidalinti sutartoje vietoje. Akivaizdu, kad kiekvienas iš plėšime dalyvavusių asmenų turėjo tiksliai atlikti jam pavestą vaidmenį, kas eliminuoja bet kokį atsitiktinio pobūdžio dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Kaip parodė M. M., G. D. plėšimo metu nieko neklausinėjo, nesistebėjo į mikroautobusą kraunamais krepšiais su parfumerija ir drabužiais, t. y. veikė tiksliai kaip buvo sutarta, taip pat visiems susirinkus pas D. R., nereiškė jokių pretenzijų Ž. L. ar kuriam kitam organizuotos grupės nariui. Tokios aplinkybės taip pat patvirtina G. D. išankstinį susitarimą dalyvauti nusikalstamoje veikoje. Be to, G. D. neneigė paėmęs iš Ž. L. pinigus, kurie buvo pagrobti plėšimo metu ir padalinti po lygiai kiekvienam plėšime dalyvavusiam asmeniui, bei pasiėmęs kelis daiktus iš pagrobtų daiktų, kas irgi patvirtina G. D. tyčios kryptingumą.

10.6. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad sutikdamas vairuoti mikroautobusą, juo nuveždamas M. M. ir M. Č. į nusikaltimo vietą, o po to į sutartą vietą nugabendamas pagrobtą turtą G. D. iš anksto žinojo, kad bus įvykdytas svetimo turto plėšimas, iš ko jis gaus turtinės naudos, ir savo sąmoningais veiksmais prisidėjo prie svetimo turto pagrobimo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

10.7. Nors G. D. pinigų ir daiktų paėmimą iš Ž. L. aiškino kaip skolos už brolio S. D. sudaužytą automobilį sumokėjimą, bet ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija paneigia tokią nuteistojo versiją, kadangi duomenų apie kitų asmenų, išskyrus S. D., eismo įvykius su automobiliu „Audi 100“ nėra (2 t., b. l. 185-187). Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad G. D. bendravo su Ž. L. išimtinai pastarojo iniciatyva, Ž. L. visada atvykdavo iš anksto nepranešęs. Tai paneigė tuometė Ž. L. gyvenimo draugė R. G., kuri parodė ne kartą mačiusi kaip pats G. D. atvažiuodavo ir kalbėdavosi su Ž. L.. Taip pat G. D. kaltės nepaneigia ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių neginčijamai nustatyti, kokiu telefono abonentu naudojosi G. D., todėl nebuvo galima daryti kategoriškos išvados dėl G. D. bendravimo telefonu su kitais organizuotos grupės nariais Ž. L., A. L., M. M., M. Č., D. R.. Į tai dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas motyvuodamas sprendimą išteisinti G. D. dėl kaltinimo dalyvavus nužudant R. So.. Visgi, duomenų apie G. D. telefoninius kontaktus neturėjimas savaime neeliminuoja galimybės kitų duomenų pagrindu nustatyti G. D. bendravimo su kitais organizuotos grupės nariais bei dalyvavimo organizuotos grupės nusikalstamoje veikoje.

11.4. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti M. M. parodymais dėl šio nusikalstamos veikos epizodo, M. M. iki nusikalstamos veikos K. Š. nepažinojo, byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti M. M. parodymų patikimumu, tokių duomenų nepateikė ir K. Š. bei jo gynėjas. Nors K. Š. teigė, kad M. M. parodymai yra melagingi, tačiau toks M. M. parodymų patikimumo ginčijimas yra pagrįstas subjektyviu ir niekuo nepagrįstu įsitikinimu, jog M. M. apkalbėjo nuteistąjį, o ne objektyviais duomenimis. Vien tai, kad asmuo neneigia padaręs nusikalstamą veiką, duoda parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, o kartu ir apie kitų asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo manyti, jog tuo pačiu asmuo yra suinteresuotas apkalbėti kitus asmenis.

11.10. Taip pat nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl naudoto mobilaus ryšio telefono jungimosi plėšimo metu ne prie nusikaltimo vietoje veikusios bazinės stoties. Apeliantas remiasi byloje esančiu tarnybiniu pranešimu apie K. Š. naudoto mobilaus ryšio telefono prisijungimus prie bazinių stočių (4 t., b. l. 39) ir telekomunikacijos bendrovės UAB „Tele2“ pateikta informacija apie bazinių stočių veikimo teritorijas (33 t., b. l. 168-170). Iš tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų galima spręsti, kad K. Š. naudotas mobilaus ryšio telefonas 2005 m. birželio 13 d. 08.02 val. jungėsi prie bazinės stoties 216B ((duomenys neskelbtini)), 08.46 val. jungėsi prie bazinės stoties 202A ((duomenys neskelbtini)), 10.14 val. jungėsi prie bazinės stoties 415A ((duomenys neskelbtini)). UAB „Tele2“ pateikė informaciją, kad prie bazinės stoties 202A ((duomenys neskelbtini)) būnant nusikaltimo vietoje prisijungti negalima. Tačiau tarnybiniame pranešime, kuriuo remiasi apeliantas, yra nustatytas mobilaus ryšio telefono jungimasis prie atitinkamų bazinių stočių tik atskirų telefoninių ryšių (skambučių, SMS žinučių) metu, t. y. šie duomenys tik patvirtina, kokios bazinės stoties veiklos teritorijoje buvo mobilaus ryšio telefonas konkretaus skambučio ar SMS žinutės momentu, bet iš jų negalima spręsti apie tikslią mobilaus ryšio telefono naudotojo buvimo vietą laikotarpiu tarp šių ryšių. Byloje yra duomenys tik apie K. Š. mobilaus ryšio telefono prisijungimus prie bazinių stočių 08.46 ir 10.14 val., o R. S. plėšimas įvykdytas 9.40 val., todėl šie duomenys nepaneigia K. Š. dalyvavimo R. S. turto plėšime.

11.11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. Š. veikė pagal išankstinį susitarimą su kitais organizuotos grupės nariais, K. Š. neabejotinai suprato nusikalstamą veikos pobūdį, kadangi jo akivaizdoje buvo suderinti kiekvieno iš plėšime dalyvavusių asmenų veiksmai, persirengta policijos pareigūnų uniformomis, ir savo veiksmais (suteikdamas garažą, nuveždamas į nusikaltimo vietą, laukdamas grįžtančių bendrininkų iš R. S. buto, juos parveždamas atgal į garažą) sąmoningai prisidėjo prie bendro nusikalstamo plano pagrobti R. S. turtą įgyvendinimo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

12. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, jog G. D. ir K. Š. veikose nėra įrodytas organizuotos grupės požymis. Skunduose nepagrįstai teigiama, kad G. D. ir K. Š. nesuprato veikę organizuotoje grupėje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų veikimo organizuota grupe.

12.1. BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ir turi skirtingą vaidmenį. Organizuotos grupės subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Šioje byloje aktualu yra tai, kad įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Pagal formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą.

12.2. Kaip jau buvo minėta aukščiau, byloje nebuvo surinkta duomenų apie G. D. bendravimą telefonu su kitais organizuotos grupės nariais, pats G. D. teigė pažinojęs tik Ž. L. ir A. L., taip pat nėra surinkta duomenų apie K. Š. bendravimo pobūdį su kitais organizuotos grupės nariais, nors yra duomenų apie K. Š. telefoninius kontaktus su kitais organizuotos grupės nariais, pats K. Š. neneigė pažinojęs D. K. ir Ž. L., tai atspindi ir užfiksuotas didesnis telefoninių kontaktų skaičius su šiais asmenimis. Visgi konstatuojant organizuotos grupės požymį, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai pažinotų vieni kitus, nuolatos bendrautų tarpusavyje. Pastovių ryšių tarp kaltininkų palaikymas yra vienas iš nusikalstamo susivienijimo požymių, bet tokia bendrininkavimo forma nuteistiesiems nėra inkriminuota.

12.3. Išsamus įrodymų vertinimas dėl G. D. ir K. Š. nusikalstamų veiksmų bendros nusikalstamos veikos kontekste buvo pateiktas aukščiau, todėl papildomai nebekartojant motyvų dėl įrodymų vertinimo, įvertinus visų bendrininkų organizuotus ir suderintus veiksmus, daroma išvada, kad nusikalstamos veikos buvo iš anksto suplanuotos, nuteistieji buvo pasiskirstę vaidmenimis, veikė pagal aptartą nusikalstamos veikos planą, kurį parengė Ž. L.. G. D. inkriminuoto nusikaltimo atveju M. M., M. Č., D. R. ir D. K. užduotis buvo patekti į prekybines patalpas, palaužti nukentėjusiųjų pasipriešinimą ir pagrobti pinigus ir kitus vertingus daiktus, juos nunešti į laukiantį mikroautobusą, kurį vairuoti buvo pavesta G. D., šis ne tik nuvežė į nusikaltimo vietą kitus bendrininkus, bet ir pagrobtus daiktus atvežė į iš anksto sutartą vietą, kur pagrobtas turtas buvo pasidalintas. K. Š. inkriminuoto nusikaltimo atveju M. M. ir M. Č., persirengusiems policijos pareigūnais, buvo pavesta patekti į butą, palaužti nukentėjusiųjų pasipriešinimą, D. K. buvo nurodyta pagrobti kolekcionuojamų pinigų albumus, D. R. turėjo stebėti aplinką, pranešti apie galimą pavojų, K. Š. nuvežė bendrininkus į nusikaltimo vietą ir parvežė iš jos, suteikė garažą nusikalstamai veikai daryti. Nors G. D. ir K. Š. vaidmuo buvo antraeilis, jų veiksmai iš esmės apsiribojo nusikalstamai veikai daryti naudotų automobilių vairavimu, jie į patalpas įsibrovę nebuvo, nukentėjusių atžvilgiu smurto nenaudojo, tačiau iš aukščiau aptartų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, jog G. D. ir K. Š. neabejotinai suvokė dalyvaujantys bendroje nusikalstamoje veikoje, suprato prisidedantys prie bendro nusikalstamos veikos plano – pagrobti svetimą turtą, realizavimo.

12.4. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų skaičius, vaidmenų ir funkcijų pasidalijimas, atlikti skirtingi objektyvieji veiksmai, atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje organizuotai grupei keliamas sąlygas, todėl G. D. ir K. Š. veikose pagrįstai nustatytas organizuotos grupės požymis. Tai, kad kiti organizuotos grupės nariai buvo nuteisti už daugiau nusikaltimų nei G. D. ir K. Š., taip pat nepaneigia organizuotos grupės požymio, kadangi nėra būtina, kad visi nusikaltimai būtų padaryti tos pačios sudėties organizuotos grupės.

13. Taip pat nepagrįstai G. D. gynėjas prašo nutraukti nuteistojo atžvilgiu bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

13.1. Viena iš BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai yra numatyti BK 95 straipsnyje. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

13.2. Nusikaltimas, už kurį nuteistas G. D., buvo padarytas 2005 m. vasario 4 d. G. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija numatė dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą už sunkų nusikaltimą.

13.3. Tačiau apkaltinamojo nuosprendžio senačiai taikyti turi būti ne suėjęs atitinkamas terminas nuo nusikalstamos veikos padarymo, bet ir nustatyta, kad kaltininkas per šį laikotarpį nepasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

13.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. D. dar 2005 m. rugsėjo 13 d. išvyko į Jungtinę Karalystę. Iš esmės nėra paneigta apeliaciniame skunde nurodyta versija, jog G. D. iš Lietuvos išvyko ne slėptis nuo teisėsaugos institucijų, bet susirasti darbą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats G. D. pripažino būdamas užsienyje sužinojęs apie paskelbtą jo paiešką, tačiau sąmoningai negrįžęs į Lietuvą, nepranešęs teisėsaugos institucijoms apie savo buvimo vietą. Tokie G. D. veiksmai laikytini slėpimusi nuo ikiteisminio tyrimo, dėl kurių apkaltinamojo nuosprendžio senaties eiga sustojo, todėl skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas nebuvo suėjęs.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su G. D. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausme, kuri vertinama kaip per griežta.

14.1. BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo dviejų iki dešimties metų.

14.2. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

14.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nesutinkant su G. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu taip pat remiamasi tuo, jog neva nebuvo įrodyta nuteistojo tyčios kryptingumas organizuotos grupės veikloje ir kad priimant nuosprendį buvo remtasi prielaidomis. Šie apelianto nurodyti argumentai buvo paneigti. Be to, apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kadangi toks skundo teiginys nedetalizuotas, todėl teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako.

14.4. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad G. D. padarė vieną baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto veikdamas organizuota grupe, bet nebuvo nusikaltimo organizatorius, jo kaip vykdytojo vaidmuo buvo antraeilis, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai prieš terminą, nebuvo baustas administracine tvarka. Apygardos teismas įvertino ir tai, kad iki nusikaltimo padarymo G. D. nedirbo, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, išvykęs į Jungtinę Karalystę susirado darbo, charakterizuojamas teigiamai, sukūrė šeimą. G. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino visas apelianto nurodytas aplinkybes. Be to, nors nuo nusikaltimo padarymo yra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nėra duomenų apie kitus padarytus G. D. nusikaltimus, tačiau įvertinus tai, kad nuteistasis sąmoningai slėpėsi nuo teisėsaugos institucijų, nėra pagrindo šios aplinkybės pagrindu skirti nuteistajam švelnesnę bausmę.

14.5. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, G. D. paskirta nežymiai už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį mažesnė laisvės atėmimo bausmė negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei padės įgyvendinti bausmės tikslus.

15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. D. gynėjo ir nuteistojo K. Š. apeliacinius skundus atmesti.