Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-137-238/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-02-22Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-14Kauno apygardos teismas
  3. T-756-825/2017Nutartis · 2017-04-25Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-22
Bylos Nr.
1S-137-238/2017
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00085-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
Rimantui Jančiui
Advokatai
Justas Vilys
Kategorijos
Nr. 1S-137-238/2017
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00085-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltintojo A. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties, kuria išteisintajam Rimantui Jančiui iš A. Z. priteistos išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu R. J. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Išteisintojo R. J. atstovas advokatas Justas Vilys kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė priteisti R. J. naudai iš privataus kaltintojo A. Z. 1197,90 Eur proceso išlaidų.Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi priteisė R. J. naudai iš A. Z. 1197,90 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, todėl R. J. turi teisę į turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą ir šios išlaidos priteistinos iš šį procesą inicijavusio privataus kaltintojo A. Z..Skunde privatus kaltintojas A. Z. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – išteisintojo R. J. atstovo advokato Justo Vilio prašymą dėl proceso išlaidų atmesti.Skunde nurodo, kad privataus kaltinimo byloje svarstant proceso išlaidų priteisimą iš privataus kaltintojo, išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo privataus kaltintojo pareiškimo (skundo) padavimo pagrįstumo laipsnio, jo pozicijos ir elgesio proceso metu, taip pat bylos apimties bei sudėtingumo, advokato sugaišto laiko teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis ir pan. Kauno apylinkės teismui priėmus skundžiamą nutartį buvo pažeistas rungimosi principas, kadangi privatus kaltintojas A. Z. negalėjo pasisakyti dėl proceso išlaidų pagrįstumo, nes prašymas dėl proceso išlaidų buvo pateiktas po Kauno apylinkės teismo priimto nuosprendžio.Skunde taip pat nurodoma, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras matyti, jog su byla susijusios sąskaitos yra: sąskaita, kuria suteiktos paslaugos – konsultacija ir situacijos aptarimas; sąskaita, kuria suteiktos paslaugos – konsultacija prieš posėdį ir atstovavimas Kauno apylinkės teisme (4 val.); sąskaita, kuria suteiktos paslaugos – pasiruošimas baudžiamosios bylos nagrinėjimui; sąskaita, kuria suteiktos paslaugos – konsultacija prieš posėdį ir atstovavimas baudžiamojoje byloje (4 val.). Pažymima, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius, kurių trukmė ne tik kad neviršijo 4 val., bet ir truko gerokai trumpiau, todėl nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos ir neturėtų būti atlyginamos. Išanalizavus advokato Justo Vilio pateiktas PVM sąskaitas–faktūras ir operacijų išrašus pastebėta, jog PVM sąskaitų faktūrų išrašyta už 2150,78 Eur, o apmokėjimų pagal pateiktus operacijų išrašus gauta už 789 Eur, t. y. skirtumas 1361,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas pateikta, ir į tai, jog sąskaitos nėra pilnai apmokėtos, kyla pagrįstos abejonės kokia apimtimi sąskaita yra apmokėta ir kuri sąskaitos dalis yra neapmokėta. Aukščiau paminėta aplinkybė yra itin svarbi siekiant tinkamai išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, kadangi, nesant apmokėjimą patvirtinančių duomenų, išlaidos nėra patirtos, todėl jos nėra atlygintinos.Išteisintojo R. J. atstovas advokatas Justas Vilys prašo atmesti privataus kaltintojo A. Z. skundą kaip nepagrįstą.Privataus kaltintojo A. Z. skundas tenkinamas iš dalies.Susipažinus su Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi matyti, kad išteisintojo R. J. atstovo advokato Justo Vilio prašymą teismas išnagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu ir priėmė papildomą sprendimą. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Tačiau šiuo atveju teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, kadangi abejones dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo vykdymo procese teismas gali išspręsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio tvarka. Baudžiamosiose bylose proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso 103–106 straipsniai.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išspendžia šio kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalyje nustatyta klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šioje dalyje nurodytiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šiame straipsnyje nurodytiems klausimams spręsti teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teikimo ar prašymo gavimo teisme dienos suinteresuotiems asmenims praneša apie gauto teikimo, prašymo ar teismo iniciatyva nagrinėjamo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nerengiamas, turi būti išnagrinėti per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos.Taigi, konstatuojama, kad BPK 362 straipsnio 4, 5 dalies nuostatos nurodo, kad šia tvarka nagrinėjami tik klausimai dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo. Klausimai nagrinėjami arba teismo posėdyje, arba jo nerengiant. Tačiau tuo atveju kai posėdis nerengiamas, įstatyme (BPK 362 straipsnio 5 dalis) nurodyta kokius veiksmus teismas privalo atlikti (jie paminėti ankščiau).Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme gavus išteisintojo R. J. atstovo advokato Justo Vilio prašymą, jis išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka posėdžio nerengiant, tačiau suinteresuotiems asmenims (t. y., A. Z.), teismas nepranešė apie gauto prašymo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Duomenų, jog toks pranešimas apskritai būtų siunčiamas bent vienam iš proceso dalyvių, byloje nėra. Nors BPK 362 straipsnyje, reglamentuojančiame su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką, 4 dalyje nurodyta, kad šiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis, o tai reiškia, kad tokio klausimo sprendimui teismo posėdis nėra privalomas, o apie būtinumą jį surengti leidžiama spręsti šį klausimą nagrinėjančiam teismui, tačiau net ir nesudarant sąlygų proceso dalyviams dalyvauti teisme, t. y., nerengiant teismo posėdžio, jų teisė reikšti nušalinimus, pateikti atsiliepimus ir naudotis advokato pagalba turi būti užtikrinama. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo proceso normas, nepagrįstai suinteresuotiems asmenims nepranešė apie gauto prašymo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, susijusius su nagrinėjamu klausimu. Todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis naikinama, o dėl A. Z. skundo priimamas naujas sprendimas – išteisintojo R. J. atstovo advokato Justo Vilio prašymas byloje perduodamas iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – perduoti išteisintojo R. J. atstovo advokato Justo Vilio prašymą byloje nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė