- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- e2-18-565/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00994-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- F. S.
- Atsakovas
- J. P., M. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės F. S. ieškinį atsakovams J. P. ir M. P. dėl 44 691,44 Eur skolos priteisimo solidariai ir dėl 5 792,40 Eur be pagrindo įgytų lėšų priteisimo iš atsakovo M. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė F. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams J. P. ir M. P., prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 44 691,44 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė F. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui M. P., prašydama priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytus 5 792,40 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinės bylos pagal šiuos ieškinius sujungtos į vieną bylą, nagrinėjamą Vilniaus apygardos teisme.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovų, bendrai veikiančių jungtinės veiklos pagrindu, susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ieškovė atsakovės vardu 2003 – 2010 metais paskolino atsakovams 330 465 Lt (95 574,61 Eur) sumą. 70 000 Lt paskolos dalis buvo suteikta grynais pinigais, likusi paskolos dalis buvo pervesta į atsakovės sąskaitą. Atsakovė grąžino ieškovei dalį paskolos sumos – į ieškovės banko sąskaitą 2007 – 2011 metais pervedė 176 154,10 Lt (51 017,84 Eur). Taigi, atsakovai liko skolingi ieškovei 154 310,60 Lt (44 691,44 Eur).
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovui iš savo asmeninių lėšų 2008 m. gegužės 14 d. pervedė 20 000 Lt (5 792,40 Eur). Pinigus ieškovė pervedė tam, kad atsakovas atliktų ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą. 2009 m. gegužės 17 d. dovanojimo sutartimi ieškovė šį butą padovanojo atsakovei. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu atsakovų santuokos nutraukimo byloje konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė atsakovų nuosavybė. Kadangi atsakovui pervesti 20 000 Lt nebuvo panaudoti tuo tikslu, kuriam jie buvo pervesti, t.y. ieškovės buto remontui, atsakovas privalo šiuos pinigus ieškovei grąžinti.
4. Atsakovė su ieškiniu sutiko, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir ieškovė.
Atsiliepimas
5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
6. Atsakovas nurodė, kad atsakovai yra buvę sutuoktiniai, jų santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimu, šis sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 nutartimi atmetus atsakovės apeliacinį skundą. Santuokos nutraukimo byloje atsakovai patvirtino teismui, kad turi tik vieną kreditorių – AB SEB banką. Kitų atsakovų kreditorių nenustatė ir santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas. Ieškovė buvo įtraukta dalyvaujančiu asmeniu atsakovų santuokos nutraukimo byloje, tačiau ne kaip atsakovų kreditorė, o todėl, kad atsakovas ginčijo ieškovės nuosavybės teisę į žemės sklypą su namu, esančius Kankorėžių 36, Saldenės k., Vilniaus rajone, teigdamas, kad šis turtas yra bendroji jungtinė atsakovų nuosavybė. Ieškovė, būdama dalyvaujančiu asmeniu atsakovų santuokos nutraukimo byloje, nenurodė, kad ją ir atsakovus sieja paskolos teisiniai santykiai.
7. Ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir atsakovų susiklostė paskolos teisniai santykiai. Tik pinigų pervedimo iš ieškovės sąskaitos į atsakovės sąskaitą faktas nepatvirtina, kad buvo suteikta paskola. Ieškovės atliktų mokėjimo pavedimų paskirtyje nenurodyta, kad šiais mokėjimais yra perduodama paskolos suma, mokėjimo paskirtimi nurodyta „sąskaitos papildymas“. Atsakovai iki santuokos nutraukimo užsiėmė butų pirkimu, jų remontu ir pardavimu. Vykdant šią veiklą, siekiant sumažinti mokesčius, atsakovų tėvai fiktyviai dalyvavo nekilnojamojo turto sandoriuose, o tėvų sąskaitos buvo naudojamos kaip tranzitinės sąskaitos. Ieškovė niekada nedalyvavo atsakovų vykdytoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikloje kaip šios veiklos dalyvė. Ieškovės materialinė padėtis nebuvo gera, todėl atsakovai ją rėmė materialiai. Ieškovė neturėjo lėšų, iš kurių būtų galėjusi suteikti atsakovams ieškinyje nurodytas paskolas.
8. 2008 m. gegužės 14 d. iš ieškovės sąskaitos į atsakovo sąskaitą atliktas 20 000 Lt mokėjimas taip pat yra susijęs su atsakovų vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla.
9. Reikalavimams dėl iki 2006 m. atliktų mokėjimų atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
10. Ieškinys atmetamas.
11. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai 2008 m. rugpjūčio 14 d. įregistravo santuoką. Atsakovų santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimu. Šis sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 nutartimi atmetus atsakovės apeliacinį skundą. Ieškovė yra atsakovės motina. Ieškovė teigia, kad 2003 m. paskolino atsakovams bendrai 70 000 Lt, perduodama šią sumą grynais pinigais atsakovei. 70 000 Lt paskolos suteikimo faktą ieškovė grindžia ieškovės vienkartine gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracija, kurioje deklaruota ieškovės atsakovei suteikta 70 000 Lt paskola. 260 465 Lt paskolų suteikimą ieškovė grindžia piniginių lėšų pervedimais iš ieškovės sąskaitos į atsakovės sąskaitą. Iš SEB banko 2016 m. sausio mėn. 26 d. pažymos apie mokėjimus matyti, kad 2004 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė pervedė atsakovei 135 000 Lt, o 2005 m. gegužės mėn. 27 d. pervedė 93 000 Lt. Iš ieškovės sąskaitos banke Snoras išrašų matyti, kad 2007 m. birželio 26 d. ieškovė pervedė atsakovei 1 465 Lt, 2007 m. liepos mėn. 5 d. pervedė 30 000 Lt, o 2010 m. vasario 3 d. pervedė 1 000 Lt. 20 000 Lt perdavimą atsakovui ieškovė grindžia 2008 m. gegužės 14 d. banko Snoras memorialiniu orderiu Nr. 998682.
12. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalis nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos sutartis viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 str. 1 d.). Žodžiu sudaryta paskolos sutartis galioja, tačiau, kilus ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – paskolos sutarties sudarymo negalima įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. dėl esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt.
13. Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. kovo 23 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartyje atsakovų santuokos nutraukimo byloje nustatytos šios prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčios aplinkybės (CPK 182 str. 2 p.): atsakovai kartu pradėjo gyventi 2003 m.; gyvendami kartu, atsakovai ėmė verstis verslu – pirko butus, juos remontuodavo ar įrengdavo ir brangiau parduodavo; atsakovas remontavo ir įrenginėjo butus, o atsakovė, kaip finansininkė, tvarkė visus finansinius ir teisinius reikalaus – apmokėdavo sąskaitas, mokėdavo mokesčius, sudarydavo ir įregistruodavo sutartis ir pan.; vykdydami šį verslą, atsakovai butus įsigydavo atsakovės vardu, kartais – atsakovo, butus dovanodavo savo tėvams; pinigai dažnai būdavo pervedami atsakovės ar jos motinos vardu.
14. Atsakovas tiek santuokos nutraukimo byloje, tiek nagrinėjamoje byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dalis atsakovų vykdyto verslo metu įsigyto nekilnojamojo turto, atsakovės sprendimu buvo įsigyjama šalių tėvų, taip pat ir ieškovės (atsakovės motinos) vardu (siekiant sumažinti mokesčius valstybei), tačiau visada visi pinigai sugrįždavo į atsakovų, dažniausiai į atsakovės, bankų sąskaitas. Tuo tarpu ieškovės paaiškinimai nėra nuoseklūs. Atsakovų santuokos nutraukimo byloje ieškovė nenurodė jokių aplinkybių apie paskolų suteikimą atsakovams. Ieškovė nurodė, kad atsakovė turėjo nemažai santaupų, dar iki pažinties su atsakovu buvo įgijusi daug nekilnojamojo turto, kurį pelningai parduodavo, todėl buvo sukaupusi apie 300 000 Lt. Ieškovė taip pat nurodė, kad ieškovė kartu su atsakove vykdė verslą.
15. 70 000 Lt paskolos suteikimą atsakovams ieškovė grindžia ieškovės vienkartine gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracija, kurioje deklaruota ieškovės atsakovei suteikta 70 000 Lt paskola. Atsakovų santuokos nutraukimo byloje yra atsakovės vienkartinė gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracija, kurioje taip pat deklaruotas 70 000 Lt paskolos gavimas iš ieškovės. Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymas įtvirtino asmens pareigą iki 2005 m. gegužės 1 d. pateikti mokesčių administratoriui turto deklaraciją ir teisę deklaruoto turto apimtyje pagrįsti (įteisinti) vėlesnį turto įsigijimą, taip pat mokesčių administratoriaus pareigą pripažinti šios deklaracijos duomenis, leidžiant asmeniui deklaruoto turto apimtyje pagrįsti (įteisinti) vėlesnį kito turto įsigijimą ir teisę tikrinti šios deklaracijos duomenų tikrumą, nustatant asmens realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo šaltinius jų teisėtumo aspektu. Taigi, vienkartinė gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracija ir jos duomenys skirti asmens ir mokesčių administratoriaus teisėms ir pareigoms mokestinių santykių srityje, tačiau šios deklaracijos nelaikytinos rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovė 2003 metais perdavė atsakovams nuosavybėn 70 000 Lt, kuriuos atsakovai įsipareigojo ieškovei grąžinti. Ta aplinkybė, kad paskola buvo deklaruota vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje, neįrodo, kad paskola buvo suteikta būtent 2003 metais. Pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą asmuo privalėjo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimą turtą, tačiau turtas nebūtinai turėjo būti įsigytas 2003 metais. Tuo labiau, kad nei ieškovė, nei atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis atsakovei buvo perduota 70 000 Lt paskola.
16. Ieškovės atliktų mokėjimo nurodymų, kuriais ji grindžia paskolos sumų perdavimo atsakovams faktą, mokėjimo paskirtyje nėra nurodyta, kad yra pervedama paskolos suma, priešingai, mokėjimo paskirtimi nurodytas sąskaitos papildymas arba duomenų apie mokėjimo paskirtį nėra.
17. Taip pat tik dalyje 2011 metais į ieškovės sąskaitą atsakovės atliktuose nedidelių sumų mokėjimuose mokėjimo paskirtimi nurodytas skolos grąžinimas, kituose 2007 – 2008 metais atliktų didelių sumų mokėjimuose mokėjimo paskirtimi nurodytas sąskaitos papildymas (ieškovės sąskaitos banke Snoras išrašai).
18. Dalis ieškovės nurodytų mokėjimo pavedimų, kuriais ieškovė grindžia paskolos sumų perdavimą atsakovams, akivaizdžiai susiję su šalių atliktomis nekilnojamojo turto operacijomis. Pavyzdžiui, atsakovė 2004 m. birželio 10 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimo byla, 2 t., 33-35 b.l.). Ieškovė šį butą 2004 m. liepos 15 d. sutartimi pardavė už 137 000 Lt. 2 000 Lt kainos dalis ieškovei buvo sumokėta grynais pinigais, o 135 000 Lt kainos dalis turėjo būti sumokėta pavedimu į ieškovės sąskaitą iki 2004 m. rugpjūčio mėn. 3 d. (santuokos nutraukimo byla, 4 t., 104-107 b.l.). 2004 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė pervedė atsakovei 135 000 Lt.
19. Atsižvelgiant į šio sprendimo 13-18 p. nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė paskolos teisiniai santykiai dėl 330 465 Lt (95 574,61 Eur) paskolos suteikimo atsakovams, todėl ieškovės ieškinys dėl 44 691,44 Eur paskolos priteisimo solidariai iš atsakovų atmetamas.
20. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jei teismas tarp ieškovės ir atsakovų susiklosčiusių teisinių santykių nevertintų kaip paskolos teisinių santykių, atsakovai, negrąžinę ieškovei 44 691,44 Eur sumos, nepagrįstai praturtėtų, o be teisinio pagrindo nesąžiningai kito asmens sąskaita praturtėjęs asmuo pagal CK 6.242 str. 1 d. privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
21. Ieškovė teigė, kad pinigai į atsakovės sąskaitą buvo pervesti kaip paskolos sumos. Jokių kitų aplinkybių, susijusių su pinigų pervedimu į atsakovės sąskaitą, ieškovė nenurodė. Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. kovo 23 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartyje atsakovų santuokos nutraukimo byloje nustatytos prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčios aplinkybės, jog atsakovai, vykdydami su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu susijusį verslą, butus įsigydavo atsakovės vardu, kartais – atsakovo, butus dovanodavo savo tėvams; pinigai dažnai būdavo pervedami atsakovės ar jos motinos (ieškovės) vardu. Atsakovas tiek santuokos nutraukimo byloje, tiek nagrinėjamoje byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dalis atsakovų vykdyto verslo metu įsigyto nekilnojamojo turto, atsakovės sprendimu buvo įsigyjama šalių tėvų, taip pat ir ieškovės (atsakovės motinos) vardu (siekiant sumažinti mokesčius valstybei), tačiau visada visi pinigai sugrįždavo į atsakovų, dažniausiai į atsakovės, bankų sąskaitas. Atsakovė 2004 m. birželio 10 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė šį butą 2004 m. liepos 15 d. sutartimi pardavė už 137 000 Lt. 2 000 Lt kainos dalis ieškovei buvo sumokėta grynais pinigais, o 135 000 Lt kainos dalis turėjo būti sumokėta pavedimu į ieškovės sąskaitą iki 2004 m. rugpjūčio mėn. 3 d. Iš santuokos nutraukimo byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad atsakovė 2006 m. kovo 16 d. sutartimi pirktą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2007 m. spalio 11 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei, o ieškovė šį butą 2007 m. lapkričio mėn. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė už 315 000 Lt kainą (santuokos nutraukimo byla, 4 t., 109-111, 128-133 b.l.).
22. Tai leidžia teigti, kad atsakovų verslo vykdymo metu dalis atsakovų įsigyto nekilnojamojo turto buvo registruojama ieškovės vardu, todėl lėšos, gautos šį turtą pardavus, nelaikytinos ieškovės lėšomis. Taigi tik ta aplinkybė, kad iš ieškovės sąskaitos į atsakovės sąskaitą buvo pervesta didesnė pinigų sumą, nei iš atsakovės sąskaitos į ieškovės sąskaitą, nepatvirtina, kad atsakovai, kaip solidarūs skolininkai, skirtumą sudarančią pinigų sumą įgijo be teisinio pagrindo.
23. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl 5 792,40 Eur (20 000 Lt) be pagrindo įgytų lėšų priteisimo iš atsakovo. Papildomai pažymėtina, kad 2008 m. gegužės 14 d. banko Snoras memorialiniame orderyje Nr. 998682 nėra nurodyta, kokiu tikslu iš ieškovės sąskaitos į atsakovo sąskaitą buvo pervesti 20 000 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 23 d. sprendime nustatytos prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčios aplinkybės, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už bendras atsakovų lėšas atsakovams gyventi; kad šio buto įrengimui buvo panaudoti atsakovų bendri pinigai, gauti pardavus ankščiau turėtą turtą; kad šis butas buvo visiškai įrengtas atsakovo darbu.
24. Ieškinius atmetus, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos 1 100 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškovės F. S. ieškinius atmesti.
Priteisti iš ieškovės F. S. atsakovo M. P. naudai 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.