Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2025 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės V. Š. nutarimą Nr. 13.12.-73. ir grąžinti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai iš naujo nagrinėti J. J. skundą dėl 2025 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro V. M. nutarimo Nr. 6VI-15.

2. Skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėja kreipėsi į prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą – kreiptis į teismą, siekiant objektyviais tyrimais nustatyti jos sesers J. R. veiksnumo lygį ir, jei reikia, taikyti J. R. įstatyminę apsaugą. J. R. nėra savarankiška tvarkydama savo buitį, jai yra reikalinga nuolatinė globa ir pagalba visose gyvenimo srityse, įskaitant ir finansinių klausimų tvarkymą, pagalbą vykdant finansines operacijas bei pagalbą naudojantis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, ji nemoka naudotis buitiniais prietaisais, nesuvokia sudaromų sandorių esmės, nesupranta pinigų vertės. J. R. motina E. V. R. mirė (duomenys neskelbtini). J. R. faktinę globą po motinos mirties perėmė pareiškėja, kuri nėra įstatyminis subjektas, galintis kreiptis į teismą dėl J. R. veiksnumo ribojimo. J. R. neturi nei sutuoktinio, nei vaikų, taip pat nebeturi gyvų tėvų. Kreiptis dėl J. R. veiksnumo ribojimo, pareiškėja negali, nes įstatymas tokios teisės seseriai nenumato.

2.2. Prokurorė V. Š. tik formaliai įvertino iš žemesniojo prokuroro atliktų tyrimo ir papildomo tyrimo metu iš gydymo įstaigų gautą informaciją; skundžiamą nutarimą grindė formaliais argumentais ir ignoravo esminius pareiškėjos pateiktus duomenis bei faktą, kad liko neištirtos ir neįvertintos 2025 m. balandžio 2 d. Generalinės prokuratūros prokurorės S. V. nutarime Nr. 13.12.-31 nurodytos ištirti aplinkybės (ar J. R. yra baigusi transporto priemonių vairavimo kursą, kokiu tikslu buvo gauta vairuotojo sveikatos patikrinimo pažyma, ar ji išduota nepažeidžiant nustatytos tvarkos).

2.3. Prokurorės nutarimas pagrįstas išimtinai formaliais kriterijais – nepavyko gauti išvados apie J. R. gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, o gydymosi įstaigose nėra jokių duomenų apie J. R. psichinės sveikatos sutrikimus. Skundžiamą nutarimą priėmusi prokurorė nepagrįstai suabsoliutino nurodytas aplinkybes ir jų pagrindu sprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į teismą, tačiau motyvuotai neįvertino duomenų, akivaizdžiai patvirtinančių J. R. nesavarankiškumą: pedagoginių-medicininių komisijų išvadų (įvertino kaip „priimtas prieš kelis dešimtmečius“, tačiau nenurodė, kodėl, prokurorės nuomone, ten surašytos išvados pasikeitė); nuoseklių, daugybinių, vienas kitą patvirtinančių nešališkų ir nesuinteresuotų liudytojų parodymų (prokurorė apsiribojo vertinimu, kad tai yra „subjektyvi nuomonė“); prokurorė taip pat ignoravo objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad ir šiuo metu absoliučiai jokių savo reikalų J. R. netvarko savarankiškai, jos vardu ir už ją veikia įgaliotieji asmenys, o bylos duomenų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad J. R. nėra pajėgi suprasti įgaliojimų reikšmės ir pasekmių.

2.4. Prokurorė nepagrįstai liudytojų paaiškinimus laikė subjektyviais liudytojų parodymais apie J. R. negebėjimą pasirūpinti savimi (negebėjimą naudotis telefonu ir buitiniais prietaisais, banko kortele, pinigų vertės, sudaromų sandorių nesuvokimas ir t.t.), kurie nėra pakankami keliamiems reikalavimams dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Liudytojų parodymus vertinant kartu su J. R. asmens byloje esančiais duomenimis, galima pagrįstai spręsti, kad J. R. dėl protinio atsilikimo galimai yra socialiai, psichologiškai, finansiškai pažeidžiama, todėl jos veiksnumą reikalinga įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka.