Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jūratei Žvironienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2022 m. birželio 27 d., apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mitsubishi Grandis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, pasitraukęs iš eismo įvykio vietos, vartojo alkoholį, kai 19.58 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,14 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio 27 d., atidirbęs dieną, jis nuvažiavo namo, prieš tai susipyko su žmona. Pakeliui namo užvažiavo į parduotuvę, buvo susinervinęs, paėmė alkoholinį gėrimą „Trys devynerios“ 0,350 l talpos, nupirko. Kai atvažiavo namo, prisiparkavo. Jis neatsitrenkė į kitą automobilį, jokio garso taip pat negirdėjo. Prisiparkavęs, nenuėjo iš karto namo. Nusprendė išgerti jo nusipirktą alkoholinį gėrimą automobilyje, nes jo šeimoje auga nepilnamečiai vaikai ir žmona netoleruoja alkoholio vartojimo. Jis serga cukriniu diabetu. Buvo karšta, po alkoholinio gėrimo pavartojimo jis užmigo automobilyje. Jį pažadino policijos pareigūnai. Pažadinę jam pasakė, kad jis padarė eismo įvykį. Jis jiems pasakė, kad nepadarė eismo įvykio. Policijos pareigūnai jį apkaltino ir pasakė, kad jį nuveš į policijos komisariatą, išsigando ir pasirašė tuos dokumentus, kuriuos jam padavė. Nežino ko išsigando, nes pirmą kartą susidūrė su tokia situacija. Atsakydamas į klausimus, parodė, kad po darbo važiavo namo, apie 16.10 val. Buvo užvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g. esančią „Maxima“ parduotuvę. Parduotuvė yra 1 km atstumu nuo jo darbo. Parduotuvėje buvo apie 16.20 val., apie 17 val. valandą išvažiavo iš parduotuvės. Kieme prie namų buvo po 17 val., išėjęs iš parduotuvės iš karto nuvažiavo namo. Įvažiavęs į kiemą, pradėjo parkuotis, tvarkingai pastatė mašiną. Parkavosi prie savo namo laiptinės, o iš kairės pusės stovėjo baltos spalvos Honda markės automobilis. Subaru savininkė nėra jo kaimynė, ji atvažiuoja pas brolį į svečius. Parkavimosi metu nematė to automobilio Subaru. Jeigu žiūrėti tiesiai, tai jis prisiparkavo kairiau nuo laiptinės. Prisiparkavo tvarkingai. Kai prisiparkavo, užgesino variklį ir nenorėjo eiti namo, nusprendė išgerti nusipirktą alkoholį. Apie 18 val. pradėjo vartoti alkoholį. Parkavimosi metu nieko negirdėjo. Jis negali tiksliai nurodyti nupirkto „Trys devynerios“ butelio talpos, jis paėmė butelį ir tiek. Galbūt to butelio buvo didesnė talpa, bet jis mano, kad buvo 0,350 l talpa. Po įvykio nebendravo su automobilio Subaru savininke. Jeigu jis būtų kliudęs mašiną, iš karto būtų nuėjęs ieškoti tos mašinos savininkės. Ar jo žmona kontaktavo su kito automobilio savininke, jis nežino. Kai prisiparkavo prie savo namų, buvo visiškai blaivus, daugiau iš tos vietos nejudėjo. Alkoholio gyvenime praktiškai nevartoja. Turi problemų su sveikata, galbūt todėl pripūtė 3 promiles. Kaimynę A. P. pažįsta, bet su ja nebendrauja. Po įvykio su kaimyne A. P. nekalbėjo. Kodėl kaimynė pasakė, kad kai ji išgirdo garsą, per langą pamatė jo automobilį, jis nežino. Jo žmona išsigando ir todėl su automobilio savininke surašė raštą dėl žalos atliginimo už apgadintą automobilį. Vėliau, kai jis nuvažiavo į aikštelę pasiimti savo automobilio, pamatė, kad ant jo mašinos nėra net įbrėžimo ir jokių kitų avarijos ženklų. Iš jo reikalavo atlyginti žalą už apdaužytą automobilį, kurio buvo apdaužytas visas šonas. Susirašinėjimas vyko praėjus kelioms dienoms po įvykio. Susirašinėjimas įvyko po to, kai sužinojo, kuo jį kaltina. Išgėręs alkoholį, tuščią butelį padėjo į kuprinę ir nusinešė namo. Kai atėjo namo, butelį išmetė į šiukšlių dėžę. Kai jį pažadino policija, jokių aplinkybių jiems nenurodė. Pas jį blogai funkcionuoja kasos vidaus organas, todėl apgirto labiau nei galėjo. Jo kūno svoris po įvykio keitėsi, svyravo. Vasarą jis gali sulieknėti 10 kg, žiemos metu gali priaugti svorio iki 100 kg. Cukrinis diabetas pas jį 2 laipsnio. Vaistus nuo cukrinio diabeto vartoja. Leidžiasi insuliną ir geria tabletes. Gydosi poliklinikoje. Po įvykio jo svoris pasikeitė plius minus 5 kg (b. t. 3, b. l. 116–119).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Viačeslavas Kolomiecas (Viačeslav Kolomiec) paaiškino, kad teismo posėdyje dalyvauja vietoje kolegos M. Paliulio, turi jo teiktą išvadą nagrinėjamojoje byloje. Su kolegos išvada sutinka, tik paskutinį sakinį papildytų. Išvadoje nurodyta „neblaivumo pagrindą sudarė nenurodyta išgerta trauktinė ar kitas prieš tai buvęs išgertas alkoholis“, tai mano ne tik „prieš“, bet galėjo būti ir „po“. Nebūtinai prieš tą nurodytą laiką, galėjo būti ir pusvalandžiu vėliau. Pusvalandžiu vėliau po deklaruojamo laiko, deklaruojamas laikas įvykio aplinkybėse yra 17 val., tai po 17 val. irgi galėjo būti išgertas alkoholis, nebūtinai prieš 17 val. Esmė tame, kad turėjo būti išgerta alkoholio papildomai, ne tiek kiek nurodyta išvadoje. Jeigu alkoholinis gėrimas 40 laipsnių stiprumo, girtumas buvo nustatytas 19 val., tai išgerto alkoholio kiekis turėjo būti dvigubai didesnis ar net daugiau, kad galima būtų tiksliai nustatyti reikėtų atlikti naujus skaičiavimus. Kiek turėjo kaltinamasis alkoholio ir kokio stiprumo, kad pasiektų 3,2 promilių girtumą labiau paskaičiuotų matematikai, ne medikai. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis serga cukriniu debetu ir leidžiasi insuliną, alkoholio rezorbavimuisi kraujuje įtakos neturi. Cukrinis diabetas yra medžiagų apytakos sutrikimas ir nieko bendro su alkoholio rezorbavimusi neturi. Jeigu yra sveikas virškinimo traktas, tai alkoholio rezorbavimasis organizme veikia, kaip ir turi veikti. Jeigu pas asmenį alkoholio vartojimo metu yra subalansuotas gliukozės kiekis kraujuje, jis apsvaigsta, kaip ir sveikas žmogus. Žmogaus svoris įtakotų skaičiavimus. Pasikeitus kiekvienai skaičiavimo formulės kintamajai daliai, skaičiavimo rezultatai irgi keistųsi. Jeigu vyro svoris būtų 10 kg mažesnis, skaičiavimo rezultatas pakistų, bet ne taip stipriai, kaip nurodyta išvadoje, nes skaičiuota yra 1,3 promilių o pagal alkotesterio parodymus nustatytą 3,2 promilių. Esminę įtaką turi išgerto alkoholio kiekis ir stiprumas. Formulėje yra skaičiuojamas 100 procentinis alkoholis. Jeigu būtų gertas 40 laipsnių stiprumo alkoholis, tai yra formulė, leidžianti paskaičiuoti išgertą degtinės kiekį gramais. Formulė A*2,5=išgerta degtinė gramais. Tam, kad teismas gautų patikslintą išvadą, teismui geriausiai kreiptis į kolegas toksikologus. Kiek visiškai blaivam žmogui, reikėtų išgerti 35 laipsnių stiprumo alkoholio, kad būtų pasiektas 3,2 promilių girtumas, buvo paskaičiuota. Buvo nurodytas kaltinamajam nustatytas girtumas, prieš dvi valandas jis išgėrė 0,350 l nurodyto stiprumo alkoholinio gėrimo, tai apskaičiuota, kad jeigu tai tiesa, tai girtumas turėjo būti 1,3 promilės. Tam, kad nustatyti koks buvo išgertas kiekis alkoholio, kad kaltinamasis galėtų pasiekti 3,2 promilių girtumą, reikia atlikti naujus skaičiavimus. Jų įstaigoje yra laboratorija, kurioje dirba specialistai, kurie galėtų tiksliau paskaičiuoti. Jeigu pas žmogų, sergantį cukriniu debetu alkoholio vartojimo metu cukraus kiekis kraujuje aukštas arba žemas, tai neturi įtakos alkoholio rezorbavimuisi organizme. Nes cukrinis debetas yra medžiagų apykaitos sutrikimas. Medžiagų apykaitos sutrikimas nesusijęs su virškinimo trakto fiziologine veikla. Alkoholis nėra maistas, alkoholis yra toksinė medžiaga. Alkoholio rezorbavimosi organizme procesas ir toksinis poveikis nemano, kad yra susijęs su diabetine būkle, nebent žmogus yra komoje. Kategoriškai paaiškinti ar žmogaus sutrikusi kasos veikla, kuri yra susijusi su cukriniu debetu, įtakotų alkoholio rezorbavimosi procesą organizme galėtų paaiškinti gydytojas endokrinologas. Jis atlieka gyvų ir mirusių asmenų tyrimus. Jo išsilavinimas yra aukštasis medicininis (b. t. 3, b. l. 134–141).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. (A.) B. parodė, kad jo įvykio vietoje nebuvo. Tai buvo vasaros vakaras, jam paskambino E. P. per Facebook‘ą, jis neatsiliepė ir E. jam atsiuntė nuotrauką. Nuotraukoje matėsi automobilio galas ir buvo parašyta: „Mama matė, kad į jūsų šeimos automobilį įvažiavo šitas automobilis“. Minėtą jų šeimos automobilį vairavo jo sesuo M. B.. Tuo metu jo sesuo buvo svečiuose pas jo žmoną ir vaiką. Tai įvyko apie 19 val., tikslų laiką nurodė ikiteisminio tyrimo metu. E. P. jų visą susirašinėjimą ištrynė. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina. Gavęs iš E. P. tokį pranešimą, jis paskambino sesei ir prašė jos, kad ji nusileistų ir patikrintų. Jis, kai gavo pranešimą iš E. P., buvo mieste, dirbo. Nuotrauką, kurią gavo iš E. P., jis taip pat išsiuntė sesei. Jo padarytame nuotraukos Print Screen‘e matosi, kad šita nuotrauka buvo jam atsiusta E. P.. Tos mašinos technine būkle rūpinosi jų tėvas ir jis, nors tuo metu ją vairavo jo sesuo. Prieš įvykį su mašina buvo viskas gerai, ji buvo tvarkinga ir paruošta pardavimui. Prieš įvykį mašina nebuvo apgadinta. Po to kai buvo policijos komisariate ir parodė visus susirašinėjimus, jam iš E. P. atėjo žinutė „kam tu viską parodei“. Nebuvo tokių kalbų, kad jie jiems kažką padėtų, tai yra P. šeima. Kai sesė iškvietė policiją, kaimynai pradėjo kalbėti, kad sesė galėjo nekviesti policijos. Nei prieš įvykį, nei po įvykio jis mašinos nematė (b. t. 3, b. l. 134–141).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, jie visi gyvena viename name. Tą dieną ji girdėjo tik garsą ir matė kažkokį fragmentą baltos spalvos automobilio. Pačio susidūrimo, ar kas vairavo ji nematė. Pas juos stovėjimo aikštelėje labai aukšti borteliai parkavimosi vietose ir vairuotojai dažnai su bamperiais į juos įvažioja tiesiog parkuodamiesi. Išgirdusi garsą, pasižiūrėjo pro langą, pamatė, kad baltas automobilis stovėjo prie raudono. Kaip stovėjo automobiliai, ji negali pasakyti. Pas ją į namus policininkai buvo atvažiavę du kartus, darė nuotraukas ir ji fiziškai negalėjo matyti per savo būto langą to susidūrimo. Automobilio spalva šviesi. Kai garsą išgirdo, tai buvo link vakaro. Apie tą garsą kalbėjo su savo vaiku, tai yra su E. P.. Kalbėjo su sūnumi apie 30 min. po to, kaip išgirdo garsą. Tiksliai kelinta tai buvo valanda ji nežino, gal 18 val., gal 19 val. Kai pažiūrėjo pro langą, raudonas automobilis tikrai stovėjo, o tas šviesus automobilis neatsimena ar stovėjo, ar judėjo. Po kažkurio laiko to balto automobilio nebebuvo prie to raudono. Antrą kartą pro langą pažiūrėjo, tikriausiai, jau po skambučio sūnui. Ji gyvena pirmoje laiptinėje. Ji per savo buto langą mato parkavimosi aikštelės šoną. Tarp 1 ir 2 laiptinės, kur prie namo parkuojasi automobiliai, stovėjimo aikštelės pro jos buto langus nesimato. Po įvykio davė parodymus po 8 dienų ir nurodė, kad garsą išgirdo 19.30 val. Policijoje davė teisingus parodymus. Tiek laiko praėję ji nežino, gali būti, kad toks laikas buvo. Jai tai buvo eilinis įvykis, sūnui paskambino dėl to, kad jis irgi ima mašiną ir pasakė, kaip pavyzdį. Jie su sūnumi bendravo kitu klausimu ir pasakė, kad kažkas vėl įvažiavo. Ji į kiemą išėjusi nebuvo ir pro jos langą nesimato, kurioje vietoje stovėjo pareigūnai. Tą vakarą su pareigūnais bendravo. Pareigūnams nurodė, kad girdėjo tą garsą, bet iš kokios mašinos nepasakė. Kaltinamojo vairuojant jo automobilį, nematė tą dieną. Žino kokia yra kaltinamojo mašina. Kaltinamojo mašina yra gal sidabrinės spalvos. Jie su kaltinamuoju gyvena atskirose laiptinėse. Kaltinamąjį mato kartas nuo karto, tikrai nedažnai. Ar kaltinamasis linkęs gerti alkoholį, ji nežino, nes ji nepažįsta žmogaus tiek, kad galėtų vertinti. Ar galėjo tą vakarą būti išgėrusi, į šitą klausimą ji neatsakys. Ji paskambino savo sūnui, o su A. B. nekalbėjo tuo klausimu (b. t. 3, b. l. 134–141).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė. Be to, pažymėtina ir tai, kad ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, įvertinęs joje surinktus įrodymus tiek kaip visumą, tiek kiekvieną atskirai, teismas pirmiau nurodytus kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinę versiją, kurią paneigia byloje surinkti, tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys objektyvūs duomenys. Pažymėtina, kad šie duomenys kartu patvirtina A. L. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gynėja buvo nurodžiusi, kad įvykio dieną A. L. automobilis net nebuvo apžiūrėtas, nebuvo fiksuoti jo apgadinimai, tačiau su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. 2022 m. birželio 27 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad automobilis Mitsubishi Grandis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas tą pačią dieną. Šiame apžiūros protokole taip pat yra užfiksuota, kad buvo apgadintas automobilio dešinės pusės priekinis bamperis. Teismo posėdžio metu gynėja taip pat akcentavo, kad automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje įvykio dieną buvo A. L. automobilis, nėra asfaltuota, tačiau vaizdo įrašų peržiūros metu teismo buvo atkreiptas dėmesys, kad automobilių stovėjimo aikštelės paviršius, vertinant jį vizualiai, yra lygus. Sutiktina, kad atlikus eismo įvykio tyrimą, buvo nustatyti atitikimai ne tarp visų automobilių Subaru ir Mitsubishi apgadinimų, tačiau sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, yra būtina nustatyti, kad buvo įvykęs eismo įvykis, šiuo atveju, automobilių tarpusavio kontaktas. Apgadinimų mastas nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi. Šiame kontekste pažymėtinas ir tam tikras gynėjos baigiamosios kalbos metu išdėstytų nuomonių nenuoseklumas, kuomet abejodama ekspertizės akto išvadų patikimumu, gynėja kartu akcentavo ir tai, kad A. L. nepajuto kliudęs kitą transporto priemonę.

Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akto tiriamojoje dalyje žodis „tikėtina“, baigiamosios kalbos metu akcentuotas kaltinamojo gynėjos, pavartotas kalbant apie eismo įvykio kilimo aplinkybes, t. y. nurodant, kad byloje nustatyti ir specialistų ištirti automobilių priekinių bamperių dešiniųjų pusių apgadinimai tikėtina galėjo atsirasti, kai automobilis Mitsubishi Grandis, važiuodamas atbulas, į kairę pasuktais ratais, priekinio bamperio dešine puse kliudė automobilio Subaru Legacy priekinio bamperio dešinę pusę. Kalbant apie minėtų apgadinimų tarpusavio sutapimus, taip pat išvada dėl šių automobilių tarpusavio kontakto nėra tikėtino pobūdžio.

Šie liudytojų duoti parodymai ne tik prieštarauja tarpusavyje, bet ir neatitinka kitos byloje surinktos medžiagos. Antai byloje nustatyta, kad žinutę su kaltinamojo automobilio nuotrauka E. P. atsiuntė A. B. įvykio dieną19.38 val. Kartu su nuotrauka liudytojui buvo išsiųsta žinutė, kurioje nurodyta, kad E. P. mama matė, kad įvažiavo šita mašina (b. t. 2, b. l. 37, 95). Nors liudytojas E. P. nurodo, kad minėtą nuotrauką padarė jis, tokius jo parodymus paneigia pirmiau nurodyta byloje nustatyta aplinkybė, kad nuotrauką A. B. gavo jau 19.38 val., kai, pasak A. P., garsą iš kiemo ji išgirdo 19.30 val. Pažymėtina, kad tai, jog E. P. tuo metu, kai iš mamos sužinojo apie eismo įvykį buvo jau grįžęs namo, buvo kieme, liudytojas nurodė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo nurodęs, kad tuo metu buvo mieste vienas. Minėta, kad apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja A. P. nurodė, kad sūnus grįžo namo kažkur po valandos, o teisme minėjo 30 min. laikotarpį. Taip pat liudytoja negalėjo paaiškinti iš kur pas jos sūnų atsirado kaltinamojo automobilio nuotrauka. Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. P. nurodė, kad fotografavo būtent A. L. automobilį, nes tuo metu kieme buvo tik vienas tokios spalvos automobilis, tačiau šie paaiškinimai paneigti tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu peržiūrėta vaizdo medžiaga, tiek byloje esančiomis eismo įvykio vietos nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kad 2022 m. birželio 27 d., 19.45 val., policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo didelis skaičius šviesios spalvos automobilių. Pažymėtina, kad šalia tokios spalvos automobilio, baltos spalvos Honda automobilio, paties A. L. teigimu, jis parkavosi atvažiavęs į savo kiemą.

Vertindamas šiuos liudytojų parodymus, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tiek liudytoja A. P., tiek E. P. yra kaltinamojo kaimynai. Rašydamas žinutes A. B., E. P. nurodė, kad jo mama nenori duoti parodymų, nenori su niekuo pyktis (b. t. 2, b. l. 38). Šios pirmiau nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad įvykio dieną buvo fotografuojamas būtent kaltinamojo automobilis ir būtent jo automobilio nuotrauka buvo siunčiama A. B. neatsitiktinai.

Vertindamas pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus kartu su ekspertizės akto išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais, teismas laiko byloje įrodytu, kad A. L., vairuodamas automobilį, atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį Subaru.

Byloje taip pat nustatyta, to neginčijo ir kaltinamasis, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus ir jam buvo nustatytas 3,14 promilių neblaivumas. Apklaustas byloje specialistas R. Laurynavičius paaiškino, kad toks neblaivumas galėjo būti užfiksuotas įvykio dieną ir tuo atveju, jei kaltinamasis iš karto, prieš tai nieko nevalgęs, būtų suvartojęs didesnį alkoholio kiekį. Tuomet alkoholio koncentracija kraujyje didėtų greitai. Tokiu atveju žmogus paprastai netenka sąmonės. Teismui paklausus, ar žmogus galėtų užmigti, specialistas paaiškino, kad toks miegas ir laikytinas sąmonės sutrikimu, nes savo esme tai nėra miegas. Būdamas tokios būsenos žmogus nemiega taip, kaip mes paprastai suprantame tą būseną.

Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2022m. birželio 27 d., apie 19.30 val. Liudytoja A. P. nurodė, kad garsą ji iš kiemo išgirdo 19.30 val., kaltinamojo automobilio nuotrauka A. B. buvo išsiųsta 19.38 val., o 19.41 val. M. B. paskambino į BPC (b. t. 2, b. l. 57‒59).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gynėja buvo nurodžiusi ir tai, kad A. L. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, t. y. jis vartojo alkoholinius gėrimus, nesuvokęs, kad prieš tai padarė eismo įvykį. Pasisakydamas dėl šio argumento, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats kaltinamasis teisme buvo nurodęs, kad atvažiavęs į kiemą jis automobilio Subaru net nebuvo pastebėjęs. Iš karto parkavosi toje vietoje, kur buvo pažadintas policijos pareigūnų. Taigi, byloje nustačius, kad jis kliudė minėtą automobilį, tokie A. L. parodymai, o kartu ir jo teiginiai, kad jis nieko nepajuto, laikytini gynybine pozicija. Tokiam kaltinamojo parodymų vertinimui įtakos turi ir kaltinamojo nurodyta aplinkybė dėl jo išgerto alkoholio kiekio (350 ml). Vėliau A. L. teigė, kad neatkreipė dėmesio į tai kokios talpos butelį pirko, tačiau byloje apklausus specialistą nustatyta, kad tam, kad 19.58 val. kaltinamajam būtų nustatytas toks neblaivumas, jo pavartoto alkoholinio gėrimo talpa turėjo būti ženkliai didesnė, beveik dvigubai. Be to, byloje nustatyta, šią aplinkybę liudytoja A. P. buvo nuosekliai nurodžiusi viso proceso metu, kad ji, gyvendama antrame aukšte, išgirdo iš kiemo sklindantį garsą lyg kažkas būtų bamperiu užvažiavęs ant bordiūro. Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad garsas buvo garsus ir negirdėti jo, būdamas įvykio vietoje, kaltinamasis negalėjo.

Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Šiuo požiūriu svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Įvertinus byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius A. L. kaltę patvirtinančius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamasis padarė jam įkaltinamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad liudytoja A. P. bamperio užkliudymo už kažkokio objekto garsą girdėjo 19.30 val., nuotrauka buvo išsiųsta A. B. jau 19.38 val., kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo padarymo faktinės aplinkybės tikslintinos, nurodant, kad jis 2022 m. birželio 27 d., apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mitsubishi Grandis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvokdamas kliudęs kitą transporto priemonę vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai 19.58 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,14 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Jo veiksmai atitinka visus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šios nusikaltimo sudėties požymius, todėl pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Toks nusikaltimo faktinių aplinkybių patikslinimas, vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nelaikytinas pažeidžiančiu kaltinamojo teisę į gynybą. Teismas atkreipia dėmesį, kad toks patikslinimas savo esme yra nežymus, neturi įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui, jam skirtinai bausmei, be to, šios aplinkybės buvo tiriamos teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Kartu teismas pažymi, kad baigiamosios kalbos metu gynėja didelį dėmesį skyrė aplinkybių, susijusių su A. L. transporto priemonės vairavimu, jam būnant neblaiviam, taip pat kaltinamojo pasišalinimu iš eismo įvykio vietos neįrodytumu byloje, tačiau šiuo klausimu plačiau nepasisakoma, nes ikiteisminio tyrimo metu pakeitus A. L. pareikštą kaltinimą, šios aplinkybės nesudaro kaltinamajam inkriminuotos nusikaltimo sudėties požymių.

Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo plačiau pasisakinėti dėl non bis in idem (dvigubo nubaudimo draudimas) principo, nes byloje yra nustatyta, kad kaltinamajam priimtas 2023 m. vasario 21 d. nutarimas neįsiteisėjo (b. t. 3, b. l. 26), 2023 m. kovo 16 d. priėmus sprendimą atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną, o 2023 m. kovo 17 d. nutarimu ją nutraukus (b. t. 3, b. l. 27‒31) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023 ir kt.).

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. L., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. A. L. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. t. 3, b. l. 71, 72–74), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe ir 2022 m. liepos 12 d. baustas už vairavimą transporto priemonės nevykdant pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones, kai tuo metu jam jau buvo sustabdyta speciali teisė vairuoti transporto priemones (b. t. 3, b. l. 62–65, 66–70), dirbantis (b. t. 3, b. l. 61), vedęs. Byloje nėra duomenų apie A. L. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, švelniausią bausmės rūšį, jos dydį parenkant artimą minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytam šios bausmės rūšies dydžiui – 70 MGL dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, sukeltas pasekmes, yra teisinga ir proporcinga įvykdytai nusikalstamai veikai.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad A. L. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – variuodamas transporto priemonę pasišalino iš eismo įvykio bei iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Pažymėtina, kad kaltinamasis padarė šiurkštų teisės pažeidimą. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. L. tikslinga uždrausti naudotis šia specialiąja teise (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, kaltinamojo veiksmų pavojingumą, sukeltų pasekmių sunkumą ir sprendžia, kad A. L. nustatytinas prokurorės prašomas 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 1 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, A. L. paskyrimo dienos (b. t. 2, b. l. 147–150). Teismo vertinimu, tokios trukmės šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra pakankamas tam, kad būtų įgyvendinta kaltinamajam skiriamos bausmės paskirtis.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023, konstatavo, kad privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022). Šiose nutartyse, be kita ko, nurodyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tai atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustačius, kad nusikaltimo padarymo metu A. L. vairavo jam priklausantį automobilį Mitsubishi Grandis, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis transporto priemonės savininkas A. L. (b. t. 1, b. l. 114)), iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 2, b. l. 143–146), specialiosios teisės sustabdymas (b. t. 2, b. l. 147–150) ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. t. 2, b. l. 166–169), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Priėmus A. L. apkaltinamąjį nuosprendį, gynėjos advokatės M. Matiukevič pareikštas prašymas dėl kaltinamojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atmestinas (BPK 106 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – du kompaktiniai diskai, esantys prie šios baudžiamosios bylos III tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. L. (A. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti A. L. (A. L.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 2 (du) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 1 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią A. L. (A. L.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti A. L. (A. L.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Mitsubishi Grandis, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

A. L. (A. L.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą − vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Gynėjos advokatės Martos Matiukevič pareikštą prašymą dėl A. L. (A. L.) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – du kompaktinius diskus, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.