Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-4 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 20 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas R. S. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (47 b. l.). Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2012-07-27 iki 2013-03-05 buvo kalinamas Šiaulių TI vienoje kameroje su kitais asmenimis, kurie kitaip nei jis nėra tarnavę VRM sistemoje, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir sukeliant pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Atvykęs į Šiaulių TI pareigūnus žodžiu informavo, jog yra tarnavęs VRM sistemoje. Pareigūnai atsakė, kad išsiaiškins, tačiau to nepadarę. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Šiaulių TI darbuotojus su prašymu perkelti jį į kitą kamerą, kur laikomi buvę ar esami valstybės tarnautojai, tačiau pareiškėjo prašymai nebuvo patenkinti. Visą Šiaulių TI kalinimo laikotarpį, pareiškėjas jautė padidėjusią baimę, negalėjo ramiai miegoti, jautė įtampą, bijojo, kad su juo gali susidoroti fiziškai. Laikymo sąlygų pažeidimas pasireiškė didžiulio psichologinio sukrėtimo sukeltas dvasinis išgyvenimas, emocinė depresija, nukentėjo orumas, pasitikėjimas savimi. Negalėjo ramiai miegoti, jautė padidėjusią baimę bei įtampą.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (46 b. l.). Atsiliepimu (13-15 b. l.) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas kalėti į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą atvyko 2012-07-27 ir įstaigoje buvo laikomas iki 2013-03-05. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu matyti, kad jis buvo laikomas kamerose Nr. 106, 96, 55, 54 ir 62.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu suimtieji bei nuteistieji į teritorijoje esančias kameras buvo skirstomi vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1/01-297 patvirtintu „Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu". Pagal Aprašo 9 punktą, atvykę suimtieji ir nuteistieji, atlikus sveikatos patikrinimą, fotografavimą ir daktiloskopavimą, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras planu, atsižvelgiant į Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimu, paskirstomi į kameras. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planų, pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2012-07-27 iki 2013-03-05 kamerose Nr. 106, 96, 55, 54 ir 62 kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo numatyta asmenų, anksčiau neatlikusių (ar atlikusių) su laisvės atėmimu susijusių bausmių arba asmenų, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, kalinimui. To laiko Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planai nustatė, kad asmenys, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi kamerose Nr. 103, PK-8, 25.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas R. S., jam kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2012-07-27 iki 2013-03-05 buvo laikomas su suimtaisiais pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. reikalavimus, išskyrus 10 str. 1 d. 5 p. reikalavimus, nes įstaiga neturėjo jokių duomenų, iš kurių būtų galima teigti, kad pareiškėjas turėtų būti kalinamas kamerose, kuriose laikomi buvę ar esantys valstybės tarnautojai, politikai, teisėsaugos, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų tarnautojais. Pareiškėjas savo skunde teismui nurodo, kad prieš paskiriant į kameras, žodžiu buvo sakęs pareigūnams, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas, tačiau į jo žodžius niekas nekreipė jokio dėmesio. Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015-09-17 pažyma Nr. 20/01-4517. Joje nurodyta, kad pokalbių metu pareiškėjas R. S. nebuvo nurodęs, kad yra buvęs ar esantis valstybės politikas, teisėsaugos, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais. Taip pat R. S. Asmens byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad jis būtų buvęs valstybės politikas, teisėsaugos, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais.

Pagal Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 13 punktą Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymą į į gyvenamąsias kameras organizavo ir kontroliavo Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas. Asmenų priskyrimas suimtųjų ir nuteistųjų kategorijoms įstaigoje vykdomas vadovaujantis turima asmens bylos medžiaga, kitų įstaigų pateiktais duomenimis arba asmens nurodytomis aplinkybėmis, jų tikrumą patikslinus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas įstaigai nebuvo pateikęs jokių prašymų dėl jo statuso nustatymo (ar jis buvo valstybės tarnautojas), taip pat nepateikė jokių skundų ar pareiškimų dėl jo netinkamo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015-09-14 pažyma Nr. 61/04-2926).

Pažymi, kad poreikis tikslinti duomenis kyla asmens byloje esant duomenų apie jo priskirtinumą suimtųjų ir nuteistųjų, buvusių ar esančių valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, kategorijai arba bent jau žodžiu informavus atsakingus pareigūnus, o vėliau pateikus raštišką prašymą nustatyti jo priklausymą valstybės politikams, teisėsaugos, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams.

Įstatymas nereikalauja, kad priskiriant asmenį konkrečiai suimtųjų (nuteistųjų) kategorijai ši aplinkybė būtų nustatinėjama kokiu nors specialiu būdu, todėl atsakovo veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais. Nesant duomenų apie tai, kad asmuo yra buvęs ar esantis valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojas, asmuo paskiriamas į kamerą pagal kitus kriterijus.

Pareiškėjo teiginiai, jog jis žodžiu kreipėsi į Vidaus tyrimu skyriaus (dabar Kriminalinės žvalgybos skyrius) pareigūnus, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje surinktai medžiagai, kadangi visais atvejais, gavus bet kokios informacijos apie galimą asmens priklausymą valstybės tarnybai, pareigūnai, kol bus išsiaiškinta esama situacija, minėtą asmenį uždaro į atskirą kamerą.

Pareiškėjo pretenzijos dėl laikymo kartu su visais kalinčiais asmenimis laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nesant Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų negali atsirasti prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Pareiškėjo R. S. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, jog Šiaulių TI nuo 2012-07-27 iki 2013-03-05 buvo laikomas vienoje kameroje su kitais asmenimis, kurie, kitaip nei pareiškėjas, nėra buvę / esami valstybės tarnautojai.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Suėmimo vykdymo tvarka ir sąlygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme. Šio įstatymo III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygos. Suėmimo vykdymo režimą Suėmimo vykdymo įstatymas apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visumą (9 str. 1 d.). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: 1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; 2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; 3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad ši asmenų grupė, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso, reglamentuojančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei, turi teisę būti laikoma atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose. BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra šie: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Šiaulių TI pristatytas 2012-07-27 ir laikomas iki 2013-03-05 kamerose Nr. 106, 96, 55, 21, 54 ir 62 (17-21 b. l.). Iš Šiaulių TI Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planų (29-43 b.l.) matyti, kad asmenys, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, ginčo laikotarpiu buvo laikomi kamerose Nr. 103, PK-8, 25. Iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-10-21 rašto Nr. 47SD-1442 (9 b.l.) matyti, kad R. S. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-ajame pulke atliko privalomąją pradinę karo tarnybą 3-jojoje specialiosios paskirties policijos konvojavimo kuopoje nuo 1997-04-17. Išleistas į atsargą 1998-05-25, suteikiant jaunesniojo seržanto laipsnį. Ginčo šioje byloje dėl to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atitiko Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus kriterijus, nėra, atsakovas šių aplinkybių neginčija.

Taigi byloje nustatyta, kad nuo 2012-07-27 iki 2013-03-05 pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais (kamerose Nr. 106, 96, 55, 21, 54 ir 62), t. y. pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnyje nustatyta susitariančiųjų šalių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti Konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 straipsniu, lemia reikalavimą, kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. gegužės 1 d. sprendimą Ebcin v. Turkija (pareiškimas Nr. 19506/05), 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 29392/95) ir 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimą A. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 25599/94).

Taigi vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – buvę teisėsaugos pareigūnai). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-ajame pulke atliko privalomąją pradinę karo tarnybą nuo 1997-04-17 iki 1998-05-25.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A492 -2917/2012 akcentuojama, kad įkalinimo įstaigose tarp nuteistųjų galioja jų sukurtos „nerašytos taisyklės“ bei konstatuojama, kad siekiant išvengti aptartos situacijos, įstatymų leidėjas ir nustatė tokių asmenų laikymo/kalinimo atskirai režimą.

Taip pat minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime nurodoma, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Todėl už nurodyto suėmimo/kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas/kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai, ir tokius asmenis laikyti/kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad žodžiu Šiaulių TI pareigūnus informavo apie tai, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas, tačiau šių savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Byloje yra pareiškėjo teiginius paneigiantis tarnybinis pranešimas, kad Šiaulių TI neturėjo jokių duomenų apie pareiškėjo atliktą tarnybą Vidaus reikalų sistemoje (23 b.l.). Tačiau nagrinėjamu atveju, vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančią pareigą, nėra svarbus pareiškėjo elgesys bei jo valia. Akcentuotina, kad nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei BVK nėra nustatytos sąlygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios būti kalinamam laikantis įstatymuose nustatyto režimo – šio režimo taikymui nėra būtinas nei suimtojo ar jo atstovų prašymas, nei koks kitas kreipimasis. Todėl teismas nevertina pareiškėjo teiginių dėl Šiaulių TI pareigūnų informavimo žodžiu, nei Šiaulių TI tarnybiniame pranešime nurodytos informacijos, nes tai neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Net ir Šiaulių TI neturint informacijos apie ankstesnę tarnybą, neturi įtakos valstybės pozityvios pareigos vykdymui.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad valstybės institucijų neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo.

Pareiškėjas teigia, kad dėl valstybei nustatytos pozityvios pareigos nevykdymo jis patyrė neturtinę žalą, kurią apibūdino kaip neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl to buvo kilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, kadangi buvo laikomas su asmenimis, niekada nebuvusiais Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Todėl byloje nustačius, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo saugumo užtikrinimui skirto suėmimo vykdymo režimo, reikalavimus, darytina išvada, kad dėl to pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A492 -2917/2012 akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra ypač svarbus pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjui būnant kartu su kitais asmenimis, pareiškėjas galėjo jausti įtampą, nesaugumo jausmą dėl to, jog išaiškėjus aplinkybei dėl jo tarnybos, su juo gali būti siekiama susidoroti, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Apskaičiuojant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, jo pasekmes, į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, turimų įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (aukščiau minėtas LVAT 2013 m. sausio 2 d. sprendimas), atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę – 214 dienų (nuo 2012-07-27 iki 2013-03-05), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę (gyvybė, sveikata, saugumas ir kt.), atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba (pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus beveik 2 metams ir 6 mėnesiams nuo ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme), tuo tarpu laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsia pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-575/2015; LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2012 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1860/2013 ir kt.). Teismas, taip pat įvertindamas pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 2000 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 20 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. S. 2000 Eur (du tūkstančiai Eur) neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.