Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-4600-1017/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-21
Bylos Nr.
A18.-4600-1017/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
I. M.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARIMAS2019 m. spalio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Ilonai Banel,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. M.,vertėjoms Irinai Pikčilingienei, Svetlanai Minakovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. M. 2019 m. rugpjūčio 23 d., 19.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,92 promilių neblaivumas), keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų atžvilgiu, įžeidinėjo policijos pareigūnus, atsisakė prisistatyti bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, sulaikymo metu aktyviais veiksmais priešinosi, stangrino rankas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu iš dalies pripažino padaręs nurodytus administracinius nusižengimus. Dėl įvykio aplinkybių paaiškino, kad jo sesuo iškvietė policiją dėl to, kad tarp jų vyksta konfliktas dėl buto. Jis nelaužė baldų ir nebuvo agresyvus. Tie baldai yra padaryti jo rankomis. Pareigūnams sakė necenzūrinius žodžius tik po to, kai jie įsiveržę į jo namus, necenzūriniais žodžiais jam pasakė: „tu, pedarastai, kelkis ir eime su mumis“. Jis pasakė pareigūnams, kur guli jo piniginė, pasakė, kad dokumentai ant palangės, kad pareigūnai juos paimtų. Jis gulėjo, nes turi problemų su nugara, negali vaikščioti ir pats negalėjo paduoti dokumentų. Tačiau dokumento ten jau nebuvo, nes sesuo buvo paėmusi jo dokumentus. Jam stuburas sulaužytas, todėl negalėjo priešintis pareigūnams. Pareigūnai jį užlaužė, tada jis pasakė, kad jam stuburas lūžęs ir kad pats eis. Jie vis tiek laužė jam rankas, kad uždėtų antrankius. Iki atvykstant pareigūnams jo veidas kruvinas nebuvo ir jis nebuvo sumuštas. Jį sumušė pareigūnai. Įvykio aplinkybes atsimena gerai (b. l. 15-16).

Liudytoja L. N. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. brolis I. M. buvo išgėręs. Brolis, kai išgeria, būna agresyvus. Ji buvo užsidariusi kambaryje, sūnus jį įleido. Ji kvietė policiją, nes norėjo, kad pareigūnai jį išvestų iš namų. Kai atvyko pareigūnai, I. M. nesutiko išeiti iš namų. Jis pamatė, kad pareigūnai ir nesiklausė jų, nesikėlė. Kad šoktų ant pareigūnų, to nebuvo. Brolis daugiausiai keikėsi ant jos, ant pareigūnų jis nesikeikė, gal paskui tai taip. Jis tik vadino pareigūnus „mentai“, bet „gandon, musar“ nesakė. Pareigūnų reikalavimas daugiau buvo, kad ant jos nesikeiktų. Pareigūnams brolio pasą ji padavė, nes jis buvo susuktas. Pasas buvo ant spintelės, lentynėlėje. Atrodo, kai I. M. surakino, dokumento prašė. Pareigūnai surakino brolį, nes jis nesikėlė. Brolis surakinamas nesileido, niekas nenorės, kad jį surakintų. Brolis, kai atėjo pas ją, nebuvo sužalotas. Netiesa, kad jis buvo sumuštas iki atvykstant pareigūnams. Brolis jos atsiprašė ir dabar gyvena su jais, negeria (b.l. 29).

Liudytojas L. S. teismo posėdyje paaiškino, kad gavo pranešimą apie smurtą artimojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), juos pasitiko liudytoja L. (N.). Jie sužinojo, kad bute yra nepageidaujamas asmuo, kuris neregistruotas. Pranešėja parodė teismo dokumentą, kad asmuo yra išregistruotas ir prašė, kad asmenį išvestų ar paprašytų išeiti. I. M. keikėsi necenzūriniais žodžiais, ant jo (liudytojo) sakė „gandon“, daugiausiai ant jo sakė necenzūrinius žodžius. Dėl dokumento pateikimo nelabai pamena. I. M. buvo neblaivus, bendrauti nenorėjo, elgėsi agresyviai, buvo nuo lovos paguldytas ant žemės ir buvo uždėti antrankiai. Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą (b. l. 4), patvirtino, kad jame viskas tiksliai nurodyta. Nepamena, ar nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kur jo dokumentai, nes tokių įvykių būna daug. Apie neįgalumą nepamena, ar sakė. Žmogus sėdėjo ant lovos ir piktybiškai nenorėjo pateikti dokumentų. I. M. buvo prašyta pasišalinti iš namų, bet jis to neįvykdė. Kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų nurodęs, jog ant palangės dokumentai, nepamena. Jie negali mušti asmens, nesvarbu yra kameros ar jų nėra, ir jie to nedarė (b. l. 28-29).

Liudytojas T. (T.) L. teismo posėdyje paaiškino, kad pareigūnus iškvietė giminaičiai jau pakartotinai dėl neblaivaus giminaičio, kuris buvo nepageidaujamas. Pirmą kartą atvykę pareigūnai negalėjo patekti į kambarį. Antrą kartą atvažiavo jie. Pilietis buvo neblaivus, sėdėjo ant lovos. Jie pradėjo bendrauti. Žmonės nerašė pareiškimo. Jie tik prašė išprašyti asmenį iš buto, nes jis jame neregistruotas. Sūnus jį tiesiog įleido iš gailesčio. I. M. su pareigūnais nepanoro gražiai bendrauti, nes jie uždavinėjo klausimus. Jie paprašė asmens dokumentų. Žmogus atsakė, kad jų nėra, arba kad jų neduos, niekur neišeis. Jie pasakė, kad teks išeiti. Paaiškino, kad šiuo metu giminaičiai nenori rašyti pareiškimo. Kadangi žmogus tuo adresu nėra registruotas, jam teks išeiti. Reikės išsiblaivyti, tada tartis su giminaičiais. Asmuo pradėjo jo porininką vadinti pederastu. Žmogus nelabai suprato, su kuo kalba. Asmuo keikdamasis grynai į pareigūnus žiūrėjo. Jo žvilgsnis buvo agresyvus. Jis buvo neblaivus, bet orientavosi aplinkoje. Asmens buvo reikalaujama prisistatyti, jis neprisistatė. Jo buvo reikalauta pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Į tai jis atsakė, kad niekur neis. Neatsimena, ar buvo kalba, kad dokumentas yra kažkur toliau – spintelėje, ar kad jį turi sesuo. Jie sakė I. M. pasiimti savo daiktus, piniginę, ko jam gali reikėti. Buvo prašoma nesikeikti. Žmogus gerai judėjo. Asmuo pats iš buto neišėjo, buvo išvestas, naudotos spec. priemonės – antrankiai. Žmogus priešinosi - stangrino rankas. Jis I. M. paėmė už diržo, pakėlė, porininkas traukė rankas. Jie uždėjo antrankius ir asmuo pats ėjo. Kai uždėjo antrankius, žmogus suprato esmę, pradėjo atsiprašinėti giminaičių, gražiai prašyti pareigūnų, pagarbiai bendrauti. Jis buvo išvežtas į naują areštinę T. Ševčenkos gatvėje. Nepamena, ar asmuo buvo sužalotu veidu jiems atvykus. Veidas buvo kaip geriančio asmens. Pareigūnai šio asmens nesužalojo (b. l. 39-40).

Šalies argumentai

I. M. administracinio nusižengimo protokole nurodė nesutinkantis su nusižengimais, teismo posėdyję pripažino tik dalį protokole nurodytų veiksmų (b. l. 2).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 23 d., 19.28 val. bendruoju pagalbos telefonu gautas L. N. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus, agresyvus brolis tranko baldus, rėkauja, kabinėjasi prie pranešėjos vaiko. Namuose vienas nepilnametis vaikas (b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiųjų patrulių L. S. ir T. L. 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos brolis laužo baldus, yra agresyvus. Atvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė L. N., kuri paaiškino, kad jos sūnus A. G. į namus įleido jos brolį I. M., gim. (duomenys neskelbtini). I. M. namuose sulaužė kambario duris, keikėsi jos atžvilgiu necenzūriniais žodžiais, į prašymus išeiti iš jos namų nereagavo, todėl ji iškvietė policiją. Bendraujant su I. M., šis buvo akivaizdžiai neblaivus, paprašytas atsistoti nuo lovos ir pateikti asmens tapatybės kortelę, pareigūnų atžvilgiu pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, vadino juos „suky vy, pyderasi“, „gandoni vy, mūsara“, „čmo jobanyj“. I. M. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų pateikti asmens tapatybės dokumentą, nenusiramino, į pareigūnų perspėjimus pareigūnų neįžeidinėti nereagavo, todėl buvo paguldytas ant žemės. Gulėdamas ant žemės toliau aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, stangrino rankas, policijos pareigūnų atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais. 19.50 val. I. M. buvo sulaikytas. L. N. broliui pretenzijų neturėjo, norėjo, kad jis paliktų patalpas, kurios jam nepriklauso, ir nėra ten registruotas (b. l. 4, 6).

Alkoholio kiekio matuokliu I. M. 2019 m. rugpjūčio 23 d. 20.22 val. nustatytas 1,92 promilių girtumas, 01:43 val. – 0,92 promilės girtumas (b. l. 10).

Administracinio sulaikymo protokolo duomenimis I. M. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. rugpjūčio 23 d. 20.35 val. (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. ANK 508 straipsnyje - už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad I. M. kaltė, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, patvirtinta byloje esančiais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad I. M. 2019 m. rugpjūčio 23 d., 19.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,92 promilių neblaivumas), keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų atžvilgiu, įžeidinėjo policijos pareigūnus, atsisakė prisistatyti bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, sulaikymo metu aktyviais veiksmais priešinosi, stangrino rankas.

Nors I. M. nurodė, kad jis buvo savo gyvenamojoje vietoje, Gyventojų registro duomenimis jis nėra registruotas adresu (duomenys neskelbtini). Pagal liudytojos L. N. paaiškinimą teisme, taip pat policijos pareigūnams teiktą paaiškinimą, kuris užfiksuotas jų tarnybiniuose pranešimuose, 2019 m. rugsėjo 23 d. į namus jį įleido liudytojos sūnus. Kaip matyti iš L. N. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui, taip pat jos pirminio paaiškinimo pareigūnams, ji iškvietė policiją dėl to, kad jos brolis būdamas neblaivus, tapo agresyvus ir pradėjo daužyti baldus ar duris, todėl ji pageidavo jo pašalinimo iš buto. Teismo posėdyje L. N. patvirtino, kad neblaivus jos brolis būna agresyvus. Liudytojas L. S. taip pat pabrėžė I. M. agresyvumą bendraujant. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vertina, kad policijos pareigūnai turėjo teisę pašalinti neblaivų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį iš buto, jei to reikalavo buto teisėti kiti gyventojai dėl savo saugumo.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą vienas iš policijos veiklos uždavinių – nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija. Pagal Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.4 punktą, atvykęs į įvykio vietą policijos patrulis privalo, jei vykdomas teisės pažeidimas, imtis visų teisėtų priemonių jam užkardyti. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti.

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, policijos pareigūnų nurodymas I. M. prisistatyti, pateikti asmens tapatybės dokumentą jo asmenybės nustatymui, nutraukti neteisėtus veiksmus (neteisėtą buvimą svetimoje gyvenamojoje vietoje, nustoti keiktis) buvo teisėtas ir privalomas. Tiek liudytoja L. N., teik liudytojai policijos pareigūnai patvirtino, jog I. M. atsisakė pasišalinti iš buto, jis nebendravo su pareigūnais, elgėsi nepagarbiai. Policijos pareigūnai nurodė, jog vyriškis atsisakė prisistatyti, duoti dokumentą. L. N. teismo posėdyje patvirtino, kad I. M. vos pamatęs kad su juo bendrauja policijos pareigūnai, jų nesiklausė. Nereaguodamas į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus prisistatyti, pateikti asmens tapatybės dokumentą, išeiti iš svetimo būsto, kuriame jis nepageidaujamas ir daro žalą, nusiraminti bei nustoti įžeidinėti policijos pareigūnus, I. M. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

I. M. pripažino teismo posėdyje, kad jis bendravo su pareigūnais necenzūriniais žodžiais, liudytoja L. N. patvirtino, kad jis kreipėsi į pareigūnus paniekinančios prasmės kreipiniu „mentai“, vėliau vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Liudytojai – policijos pareigūnai patvirtino, kad I. M. bendravo jų atžvilgiu necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Kadangi jis išvadindamas policijos pareigūnus necenzūriniais ir įžeidžiamo turinio kreipiniais pažemino jų garbę ir orumą, jo veika kvalifikuotina kaip ANK 508 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti du nusižengimai, susiję su valdymo tvarka), į tai, kad nenustatyta I. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – administracinius nusižengimus padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 str. 1 d. 8 p.), taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, nedirbantis, jo teigimu, yra iš dalies nedarbingas, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už analogiškus nusižengimus, tačiau nuobaudos negalioja, Liteko duomenimis, neteistas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant administracines nuobaudas, numatytas įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijose – pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį mažesnes baudas, nei sankcijose nustatyti vidurkiai. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, taikant apėmimo būdą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

I. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir I. M. paskirti galutinę 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19104886437.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė