Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. S. teikimą dėl nuteistajam V. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. J. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, 105 straipsnio 6, 7, 12 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 4, 6, 8, 10, 12 punktus, 105 straipsnio 4, 6, 8, 12 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 4, 6, 7, 12 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 4, 6, 7, 12 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 4, 6, 7,8, 12 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 6, 8, 12 punktus, 105 straipsnio 6, 8, 12 punktus (2 epizodai), 105 straipsnio 4, 6, 8, 12 punktus, 105 straipsnio 2, 6, 7, 8, 12 punktus, 281 straipsnio 1, 2 dalis, 227¹ straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1, 2 dalis, 235 straipsnį, 272 straipsnio 2, 3 dalis, 273 straipsnio 2, 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalį, 273 straipsnio 3 dalį, 206 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnį, 234¹ straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su turto konfiskavimu ir 25 000 Lt (200 MGL) dydžio bauda.

(duomenys neskelbtini) direktoriaus teikime siūloma V. J. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad nuteistasis V. J. šiuo metu kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta pilnai. Į (duomenys neskelbtini) atvyko 2019 m. vasario 21 d., adaptavosi tinkamai. Nuteistasis, bendraudamas su administracijos darbuotojais, yra mandagus, taktiškas, komunikabilus. Santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs, tarp nuteistųjų autoriteto neturi. Tikina, kad kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko. Socialinius ryšius palaiko su drauge. Žmona bei tėvai mirę. Su broliu ryšiai nutrūkę, su dukterimi ryšiai silpni. Iki įkalinimo buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu nesimokė, įdarbintas nebuvo. Bausmės atlikimo laikotarpiu du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, nuobauda paskirta vieną kartą. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas šešis kartus už gerą elgesį. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu vykdomųjų dokumentų nėra gavusi. Bylos duomenimis iš nuteistojo solidariai priteistas civilinis ieškinys, tačiau nuteistojo teigimu, vykdymui nebuvo pateikti nukentėjusiesiems išduoti vykdomieji raštai, todėl ieškinys neatlyginamas. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė (68 balai) nusikalstamo elgesio rizika. 25 balai yra statiniai. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rizika sumažėjo nuo 72 balų iki 68 balų. Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo sąlygos, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, lėšų tvarkymas bei pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys – kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas. 2016 m. balandžio 20 d. atlikus smurto rizikos įvertinimą naudojant HCR-20 metodiką, nustatyta aukšta pakartotinio smurtinio elgesio rizika.

Teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) atstovas siūlė teikimą tenkinti.

Nuteistais ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti. Nuteistasis nurodė, kad patenkinus teikimą jam atsirastų galimybė įsidarbinti, nes kitaip dėl jam taikomo bausmės atlikimo režimo jis tokios galimybės neturi. Paaiškino, kad dėl darbo bausmės atlikimo metui kreipėsi, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas. Nurodė, kad į laisvę išeiti jis nebesitiki, nes serga diabetu, tačiau galėtų dirbti ir padėti dukrai, auginančiai du invalidus vaikus. Paaiškino, kad civilinių ieškinių nemoka, nes neturi iš ko mokėti, nedirba.

Prokuroras prašė teikimo netenkinti.

Nukentėjusysis J. K. siūlė teikimą tenkinti, nurodė, kad pretenzijų nuteistajam neturi.

Teisme gautas nukentėjusiosios I. G. (B.) atsiliepimas į teikimą, kuriuo ji prašo teikimo netenkinti.

Teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. J. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1998 m. liepos 8 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat būtina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Pažymėtina, kad teikimo, kuriuo prašoma pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę pateikimas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį tenkinti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius įstatymo reikalavimus. Vertinant minėtas aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl bausmės nuteistajam švelninimo, svarbu įvertinti ar nuteistasis yra padaręs išvadas dėl įvykdytų/įvykdyto nusikaltimų/nusikaltimo sukeltų pasekmių, ar yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.

Iš nuteistojo asmens bylos, socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su drauge (susirašinėja 10 metų), nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Per bausmės atlikimo laiką buvo skatintas šešis kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra ar palaikytų diskriminacines nuostatas, byloje nėra. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) nuteistasis raštu kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“ dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Visi šie duomenys rodo nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Vertinamu atveju daryti tokią išvadą vis tik nėra pagrindo.

Iš 2020 m. rugsėjo 8 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam V. J. pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 68 balai. Statinių kriminogeninių veiksnių, kurių nuteistasis jau negali sumažinti, svertinių taškų suma yra tik 25 balai. Nuo 2019 metais atlikto vertinimo nuteistojo rizika nusikalsti pakartotinai sumažėjo nuo 72 balų, t. y. tik 4 balais. Šis pokytis, įvertinus tai, kad didžiąją dalį rizikos balo sudaro dinaminiai balai (43 balai), kurie yra kintantys, t. y. priklausantys nuo nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų, nelaikytinas ženkliu ir įrodančiu, kad nuteistasis savo elgesio korekcijai ir rizikos mažinimui deda maksimalias pastangas. Nuteistajam nustatyta rizika, ją sudarančių statinių ir dinaminių balų santykis, pokytis per bausmės atlikimo laiką rodo, kad nuteistojo išimtinai teigiama korekcija vis dar yra galima, nuteistasis turi realią galimybę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažinti iki žemos. Vertinant nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją svarbu ir tai, kad nuteistasis, nors jau yra atlikęs daugiau, negu 20 metų laisvės atėmimo bausmės, jam vis dar nustatomi riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo sąlygos, silpni socialiniai ryšiai su artimaisiais, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtos bausmės švelninimui, pagrindo nėra. Tie patys kriminogeniniai veiksniai buvo išskirti ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. socialinio tyrimo išvadoje, o tai tik patvirtina, kad nuteistasis V. J. mažinti jam nustatytus kriminogeninių veiksnių įtaką rizikai nusikalsti pakartotinai nesistengia.

Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad V. J. už gerą elgesį skatintas 6 kartus, tačiau taip pat yra fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai – nuteistasis 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, vieną kartą paskirta drausminė nuobauda (2012 m. rugpjūčio 10 d.). Nors vienu atveju nuobauda iš viso neskirta, apsiribota profilaktiniu pokalbiu, o paskirta nuobauda yra negaliojanti, vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo. Su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusių, bei jo pastangas siekti pozityvių pokyčių rodančių aplinkybių kontekste šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad nuteistasis per daugiau, negu 20 metų, laisvės atėmimo bausmės laiką nedirbo. Socialinio tyrimo išvadoje, kaip minėta, nurodyta, kad atvykęs į (duomenys neskelbtini) pataisos namus nuteistasis kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau nebuvo įdarbintas dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Savo 2020 m. liepos 2 d. prašyme pataisos įstaigos direktoriui nuteistasis taip pat teigia siekiantis dirbti. Tačiau šių aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš nuteistojo asmens byloje esančios 2011 m. vasario 19 d. charakteristikos matyti, kad darbas nuteistajam buvo siūlytas, tačiau darbo V. J. atsisakė motyvuodamas mažu atlyginimu. Taigi nuteistasis, turėdamas realią galimybę įsidarbinti ir gauti pajamas, šios galimybės atsisakė, nors iš nuteistojo solidariai yra priteistas civilinis ieškinys. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistasis iki nusikalstamų veikų, už kurias atlieka bausmę, padarymo nedirbo, lėšų pragyvenimui ilgą laiką gaudavo iš nusikalstamų veikų darymo, buvusioje darbovietėje buvo charakterizuojamas patenkinamai, per daugiau, nei 20 metų laisvės atėmimo bausmės nedirbo nei karto, kelia pagrįstas abejones dėl jo teigiamos darbinės motyvacijos. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimais padarytos žalos (ar jos reikšmingos dalies) atlyginimas ar įsipareigojimas ją atlyginti pagal BK 51 straipsnį yra aplinkybė, vertintina sprendžiant dėl galimybės laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Analizuojamu atveju teismui pateiktos medžiagos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šią savo pareigą vykdo ar bent stengiasi ją vykdyti. Ta aplinkybė, kad, nuteistojo teigimu, nukentėjusiesiems išduoti vykdomieji raštai nebuvo pateikti vykdymui, jo nuo pareigos atlyginti nusikaltimais padarytą žalą neatleidžia. Teismo posėdžio metu jis taip pat nurodė, kad pataisos įstaigoje nori dirbti, kad galėtų nusipirkti televizorių ir padėti dukrai, o ne dėl to, kad atlygintų bent dalį savo veiksmais padarytos žalos. Nuteistojo požiūris į nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą leidžia teigti, kad jis iki šiol nepilnai suvokia vaidmenį nusikaltimų padaryme bei savo veiksmais sukeltas pasekmes. Šios išvados kontekste atkreipiamas dėmesys ir į 2018 m. gruodžio 6 d. psichologės išvadą, kurioje nurodyta, kad atlikęs 20 metų laisvės atėmimo bausmės nuteistasis, nors kaltę ir pripažįsta, kaltu nesijaučia, atsakomybę perkelia aplinkiniams, yra orientuotas išskirtinai į savo poreikių patenkinimą, nematydamas naudos sau, pataisos proceso nesiekia, esminiai elgesio pokyčiai per buvimo įstaigoje laikotarpį nestebimi. Aptartų aplinkybių ir faktų visuma, kolegijos įsitikinimu, vertinamu atveju neteikia pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmė jo elgesio, požiūrio, mąstymo pokyčiams turėjo reikšmingą teigiamą įtaką, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai yra pakankami manyti, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terimuoti laisvės atėmimo bausme, bausmės tikslais bus įgyvendinti.

Svarstomo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamas teistumas nuteistajam nėra pirmasis – V. J. praeityje jau buvo teistas ilgalaike 10 metų laisvės atėmimo bausme už kvalifikuotą nužudymą bei plėšimą. Šiuo metu bausmę atlieka už keliasdešimt nusikalstamų veikų, tarp kurių ir už labai sunkių nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – žmonių mirtį, padarymą (kvalifikuotus nužudymus, pasikėsinimus nužudyti), nusikaltimai padaryti su bendrininkais dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimą, jį patį apibūdina kaip itin cinišką ir visiškai abejingą kito žmogaus išgyvenimams ir gyvybei. Nors padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, kiekis ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertinta skiriant V. J. bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Tuo labiau, kad iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis iš savo klaidų nepasimoko, save linkęs pateikti labiau iš teigiamos pusės, neigiamų bruožų įvardinti nesugeba, kartoja tas pačias klaidas, ne visai teisingai vertina ir įžvelgia problemas, kurios yra/buvo paviršutiniškos ir kurios galimai turėjo įtaką jo nusikalstamai veikai. Nors nuteistasis savo asmenybę apibūdina kaip nekonfliktišką ir vertinančią gebėjimą nesutarimus išspręsti socialiai priimtinais, konstruktyviais būdais, tačiau gyvenime yra buvę epizodų, kai savitvardą prarado. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra aukšta. Nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, links pasitikėti sėkmės tikimybe, dėmesį sutelkia tik į trumpalaikius sprendimus ignoruojant ilgalaikes pasekmes. Nuteistasis suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau praeityje ne visuomet gebėjo suvaržyti savo elgesį atsižvelgdamas į tai. Visuma paminėtų aplinkybių sudaro pagrindą abejoti pakankama nuteistojo pažanga ir leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme, nebus įgyvendinta.

Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad socialinius ryšius nuteistais palaiko su drauge, su kuria susirašinėja. Tačiau nuteistasis nurodė, kad lygtinio paleidimo atveju vyktų gyventi pas dukterį, nors tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, toje pačios socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad socialiniai ryšiai su dukterimi yra silpni, o silpni ryšiai su artimaisiais yra išskirti kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys. Taigi abejotina, kad ryšių su drauge palaikymas vertinamu atveju gali veikti kaip pakankamas apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų. V. J. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo siekis išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) direktoriaus D. S. teikimo dėl nuteistajam V. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.