Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-720-462-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-08
Bylos Nr.
1A-720-462-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Rasa Valentinienė, Stasys Valužis
Nuteistasis
I. P., A. N.
Advokatai
Jovita Usonytė
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-720-462/2010

Teisėjas Robertas Povilaitis Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.; 1.1.8.3.

(S) 1.1.8.6.2.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Rasos Valentinienės ir Stasio Valužio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nuteistiesiems I. P. ir A. N.,gynėjams advokatams Jovitai Usonytei, Reginai Baranauskienei,vertėjai Livijai Martišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. P. ir A. N. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendžio, kuriuo:

I. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. dėl R. V. turto vagystės – 35 parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. dėl O. V. firmos „Audinė“ turto vagystės – 30 parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. dėl R. J. turto vagystės – 40 parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. – 45 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 4 p. ir 6 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. apėmimo būdu subendrinta su paskirtomis arešto bausmėmis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. dėl R. V. turto vagystės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. dėl O. V. firmos „Audinė“ turto vagystės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. dėl R. J. turto vagystės ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., o prie šios paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-19 nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausmė bei galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 1 d. ir 63 str. 9 d. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-04-16 iki 2010-04-20 ir bausmė, visiškai atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-19 nuosprendį.

A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. dėl UAB „Antarasa“ turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. dėl R. Ž. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, ji bausmių apėmimo būdu subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2010-06-29 nuosprendžiu paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 1 d. ir 63 str. 9 d. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-04-16 iki 2010-09-17 bei visiškai atlikta bausmė pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2010-06-29 nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. P., tačiau dėl jo apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. nuteista už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, būtent:

ji 2010 m. balandžio 10 d., 13 val. 39 min. Šilutės m., Lietuvininkų g. 50, parduotuvės „Studija 2“ patalpoje, nuo prekystalio pagrobė R. V. 165 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla M.V3i“ su jame buvusia 5 Lt vertės abonentine kortele, tuo padarydama R. V. 170 Lt turtinę žalą.

Be to, I. P. 2010 m. balandžio 16 d., apie 10 val. 30 min., Klaipėdos r., Priekulės mst., Turgaus g. 3, O. V. firmos „Audinė“ parduotuvės „Prekybos centras“ salėje, pagrobė tris šampūno „P. P.-V“ buteliukus po 9,90 Lt vertės už 29,70 Lt, vieną 8,29 Lt vertės, tris po 8,30 Lt vertės ir septynis po 7,79 Lt vertės šampūno „Head&Shoulders“ buteliukus už 87,72 Lt bei 15 Lt vertės skutimosi želė „Gillette“ flakoną, tuo padarydama O. V. firmai „Audinė“ 132,42 Lt turtinę žalą.

Be to, I. P. 2010 m. balandžio 16 d., apie 14 val., Šilutės m., Eglių g. 4, R. J. įmonės parduotuvės „Sanpaulija“ prekybos salėje, pagrobė trisdešimt septynis atvirukus, tuo padarydama R. J. įmonei 225 Lt turtinę žalą.

Taip pat I. P. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą:

ji 2010 m. balandžio 16 d., apie 15 val., Šilutės m., Tilžės g. 19, J. Š. įmonės parduotuvės „Aproba“ salėje, pagrobė dvejas: 63 Lt ir 36 Lt vertės moteriškas kelnaites, dvi liemenėles po 91 Lt vertės už 182 Lt, po vieną 125 Lt, 75 Lt ir 150 Lt vertės liemenėlę, tuo padarydama J. Š. įmonei 631 Lt turtinę žalą.

Be to, I. P. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdama tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, būtent:

ji 2010 m. balandžio 13–14 dienomis, tiksli diena ir laikas nenustatyti, Klaipėdos m., prie Klaipėdos priklausomybės ligų centro, esančio Taikos pr. 46, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,010 g klonazepamo, kurią neteisėtai laikė savo piniginėje iki 2010 m. balandžio 16 d., apie 17 val. 40 min., kai Šilutės mieste policijos pareigūnai šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė.

A. N. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, būtent:

jis 2010 m. balandžio 16 d., 12 val. nuo 41 min. iki 44 min., Šilutės m., Lietuvininkų g. 50, parduotuvės „Studija 2“ patalpoje, veikdamas bendrininkų grupe su D. P., pagrobė 89 Lt vertės 6,33 g svorio 925 prabos sidabrinį žiedą, 138 Lt vertės 9,2 g svorio 925 prabos sidabrinę grandinėlę, 88 Lt vertės 6,26 g svorio 925 prabos sidabrinį žiedą, 84 Lt vertės 7 g svorio 925 prabos sidabrinį žiedą, 58 Lt vertės 5,32 g svorio 925 prabos sidabrinį žiedą, 85 Lt vertės sidabrinį žiedą, tuo padarydami UAB „Antarasa“ 542 Lt turtinę žalą.

Be to, A. N. 2010 m. balandžio 16 d., apie 13 val., Šilutės m., Tilžės g. 13, UAB „Lirana“ parduotuvės patalpoje, veikdamas bendrininkų grupe su D. P., A. N. užkalbinus R. Ž., tokiu būdu atitraukus pastarojo dėmesį, D. P. pagrobė R. Ž. 3900 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8800 S. A.“ su jame buvusia „Bitė GSM“ tinklo abonentine kortele.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistoji I. P. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendį, kadangi neteisingai paskirta bausmė, ir paskirtą bausmę sušvelninti, taip pat pripažinti jos kaltę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, kadangi nuo pirmojo apklausos momento prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nuosekliai davė parodymus. Nuteistoji I. P. teigia, kad teismo metu R. V. atsiprašė, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų baudžiamųjų nusižengimų. Epizode dėl R. J. ir J. Š. įmonės turto vagystės taip pat ikiteisminio tyrimo ir teismo metu prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostata galėjo skirti švelnesnę bausmę už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., padarymą. Apeliantė tvirtina, kad Lietuvos Respublikoje gydymas metadono programoje toliau skatina vartoti narkotines medžiagas, bet negydo, kadangi tai tos pačios narkotinės medžiagos, tik susintetintos.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. N. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendį ir dėl jo priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl R. Ž. mobiliojo ryšio telefono vagystės, o UAB „Antarasa“ turto vagystės epizode paskirti švelnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. Epizode dėl R. Ž. telefono vagystės buvo nuteistas už tai, kad užėjo į parduotuvę pasižiūrėti mobiliojo ryšio telefonų. Nuteistasis A. N. teigia, kad nežinojo, jog D. P. pavogė R. Ž. mobiliojo ryšio telefoną iki tol, kol jų nesulaikė policijos pareigūnai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad I. P. paaiškino, jog D. P. jai pasakė, kad R. Ž. mobiliojo ryšio telefoną pavogė vienas. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pripažįsta, jog iš UAB „Antarasa“ pavogė keturis sidabrinius žiedus, tačiau veikė vienas ir nevogė penkto žiedo ir sidabrinės grandinėlės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pats į areštinę išsikvietė policijos pareigūnus ir jiems grąžino keturis žiedus.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų I. P. ir A. N. kaltės. Jų įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Nuteistųjų I. P. ir A. N. apeliacinių skundų argumentai nesudaro jokio pagrindo keisti jiems paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistiesiems I. P. ir A. N. paskyrė teisingą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl nuteistosios I. P. apeliacinio skundo

I. P. anksčiau teista dvylika kartų, iš jų ne kartą už nusikaltimus nuosavybei, taip pat už nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, teistumui neišnykus padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, tris baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimui psichotropinėmis medžiagomis. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistoji I. P. ne kartą bausta administracine tvarka. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad I. P. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nesistengia rasti teisėtą pragyvenimo šaltinį ir keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta nuteistosios I. P. apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai nepripažino jos lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p., kadangi ji nuo pirmojo apklausos momento prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors nuteistoji I. P. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, tačiau jos teiginys, jog gailisi, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais faktais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. I. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės pripažino savo kaltę, tačiau įvertinus visas bylos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad ji nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. I. P. nuosprendžio priėmimo metu buvo net dvylika kartų teista, aštuonis kartus bausta administracine tvarka, nusikalstamos veikos ir administraciniai pažeidimai padaryti pagal panašią schemą. Nuteistoji I. P. turtinės žalos nukentėjusiajai R. V. neatlygino. Nuolatinis analogiškų nusikaltimų ir administracinių pažeidimų darymas rodo nuteistosios požiūrį į įstatymų laikymąsi, atkaklų nenorą taisytis ir keisti gyvenimo būdą. Esant šioms aplinkybėms apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie nuoširdų gailėjimąsi ir gerus ketinimus yra deklaratyvūs, todėl teismas pagrįstai jais nepatikėjo ir nepripažino kaltininkės atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajai I. P. už baudžiamuosius nusižengimus skirdamas arešto bausmes, viršijančias sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų. Nuteistajai I. P. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., apylinkės teismas paskyrė bausmę, kuri mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirtos bausmės už nesunkų tyčinį nusikaltimą ir baudžiamuosius nusižengimus nėra aiškiai per griežtos. Galutinė bausmė subendrinta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. reikalavimų, todėl nėra įstatymų numatyto pagrindo švelninti paskirtos subendrintos bausmės.

Dėl nuteistojo A. N. apeliacinio skundo

Vien tai, kad nuteistasis A. N. nesutinka su skundžiamajame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Nors nuteistasis A. N. neneigia, kad nuosprendyje nustatytu laiku ir vietoje buvo užėjęs į parduotuvę, tačiau tvirtina, jog nesitarė su D. P. pagrobti R. Ž. mobiliojo ryšio telefono, o tik užsuko jų pasižiūrėti. Nuteistojo A. N. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (R. Ž. turto vagystė), už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais. Apelianto A. N. kaltė grindžiama nuteistojo ir šios nusikalstamos veikos bendrininko D. P. ir nuteistosios I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo R. Ž. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolu (t. 1, b. l. 69–71), daiktų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 120–126). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistojo D. P. parodymų keitimas ikiteisminio ir teismo metu, o nuteistojo A. N. kaltės neigimas dalyvaujant R. Ž. telefono vagystėje vertintinas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir kaip vienas iš jo pasirinktos gynybos būdų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta nuteistojo A. N. apeliacinio skundo argumentus, kuriuose jis nurodo, kad teismas neteisingai įvertino, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir teismų praktiką veikos padarymo bendrininkų grupe atveju nereikalaujama, kad bendravykdžiai kiekvienas atskirai visiškai įgyvendintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį, nes veikos bendrumas gali pasireikšti ir tuo, kad nusikalstamoje veikoje dalyvaujantys asmenys iš dalies įgyvendina jiems bendrai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (siekdami pagrobti svetimą turtą, vienas vagystės bendravykdis atitraukė dėmesį nuo nukentėjusiojo, o kitas – pagrobė nukentėjusiojo turtą). Taip pat pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas yra privalomas subjektyvusis bendrininkavimo požymis ir gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, bei įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas; jis gali būti tiek išankstinis, tiek spontaniškas, staigus. Esant bendrininkavimui, visi bendrininkai atsako pagal vieną ir tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, tai yra už bendrus veiksmus, išskyrus, jeigu nustatomas vykdytojo ekscesas. Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad nuteistieji A. N. ir D. P. nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, kadangi abu atliko bendravykdžių vaidmenį. Iš D. P. parodymų matyti, kad 2010-04-16 kartu su A. N. ir I. P. į Šilutę vyko tikėdamasis ką nors pavogti. Abi nusikalstamos veikos padarytos 2010-04-16, penkiolikos minučių laikotarpiu, tai yra tą pačią dieną, kai nuteistieji drauge atvyko į Šilutę. Bendras nuteistųjų A. N. ir D. P. dalyvavimas realizuojant inkriminuotų nusikaltimų objektyviosios pusės požymius yra patvirtintas ir skundžiamajame nuosprendyje.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija apelianto A. N. argumentus, kuriuose jis nurodo, jog nevogė penkto žiedo ir sidabrinės grandinėlės, atmeta ir vertina juos kritiškai, kaip nuteistojo siekimą būti nuteistam švelnesne bausme. Nuteistojo A. N. kaltė dėl penkių sidabrinių žiedų ir sidabrinės grandinėlės vagystės įrodo nuteistojo D. P., liudytojų A. S. parodymai. Nuteistasis D. P. prisipažino, kad pavogė sidabrinę grandinėlę. 2010-04-16 asmens kratos protokolu nustatyta, kad sulaikius kaltinamąjį D. P. ir atlikus jo asmens kratą buvo paimta 9,2 g svorio 925 prabos sidabrinė grandinėlė ir 6,33 g svorio 925 prabos sidabrinis žiedas (t. 2, b. l. 94). Turto vagystę iš UAB „Antarasa“ nuteistieji A. N. ir D. P. padarė veikdami bendrininkų grupe, todėl abu bendrai atsako už penkių sidabrinių žiedų ir sidabrinės grandinėlės vagystę.

Skirdamas bausmę nuteistajam A. N. apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmę, kuri mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Galutinė bausmė subendrinta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. reikalavimų, todėl nėra įstatymų numatyto pagrindo švelninti paskirtos subendrintos bausmės.

Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų I. P. ir A. N. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Rasa ValentinienėStasys Valužis