Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos O. V. skundą atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas padarė išvadą, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo kilo ginčas, susijęs su statinio statybos taisyklių pažeidimais. Teismas nurodė, kad normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo pasekmes numato Civilinio kodekso 4.103 straipsnis, kuriame yra nurodytas ir šių pasekmių pobūdis, t. y. jos yra civilinio teisinio pobūdžio. Civilinio kodekso 4.103 straipsnis nustato, kad ginčus, susijusius su statinio taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimais, nagrinėja teismas, kuris gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Teismas, atsižvelgęs į civilinės teisės normų, reglamentuojančių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilines teisines pasekmes, nuostatas, padarė išvadą, kad ginčijamas įsakymas, nors ir priimtas viešojo administravimo subjekto, yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, šio akto priėmimas yra tam tikra stadija įstatymų nustatyta tvarka sprendžiamo ginčo dėl statinio, pastatyto pažeidžiant normatyvinius statybos techninius dokumentus, pažeidimų pašalinimo. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos numato ikiteisminę normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo pasekmių pašalinimo tvarką, pagal ją apskrities viršininkas ar kitos įgaliotos institucijos yra įpareigotos pareikalauti iš statytojo (užsakovo) savo lėšomis statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Ir tik statinio statytojui gera valia neįvykdžius tokio įpareigojimo, apskrities viršininkas privalės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pažeidimo pašalinimo (Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Ginčo rūšinį teismingumą apsprendžia teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spęsti ginčus, kilusius viešojo ar vidaus administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja privatinius teisinius ginčus (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja ginčija apskrities viršininko įsakymą, kuriuo nustatytas įpareigojimas per tam tikrą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Toks įpareigojimas tiesiogiai įtakoja galimai savavališkai pastatyto statinio savininko teises. Statytojo įpareigojimas per nustatytą terminą nugriauti statinį kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinė teisinė pasekmė, apibrėžiamas Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje, kuris struktūriškai išdėstytas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos skirsnyje „Savininko teisių apsauga ir gynimas“. Nors Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta galimybė įpareigoti nugriauti statinį teismo sprendimu, savo esme analogiško įpareigojimo, nustatyto ne teismo, bet viešojo administravimo subjekto, teisinis pobūdis negali skirtis, t. y. toks įpareigojimas taip pat turėtų būti suprantamas kaip civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, tiesiogiai įtakojantis galimai savavališkai pastatyto statinio savininko nuosavybės teises. Todėl darytina išvada, kad ginčijamas įsakymas, nors ir priimtas viešojo administravimo subjekto, yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje.

Pažymėtina ir tai, kad įpareigojimo nugriauti savavališką statybą priėmimas yra tam tikra stadija sprendžiant ginčą dėl statybos, atliktos pažeidžiant normatyvinius statybos techninius dokumentus, pažeidimų pašalinimo, kadangi statybos statytojui gera valia neįvykdžius tokio įpareigojimo, apskrities viršininkas turės įgaliojimus kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pažeidimo pašalinimo (Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis). Apskrities viršininko kreipimaisi į teismą dėl statytojo įpareigojimo per nustatytą terminą statinį nugriauti, grindžiami Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismingi bendrosios kompetencijos teismams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2004). Taigi ginčas kyla iš civilinio teisinio pobūdžio normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimų pašalinimo teisinių santykių, todėl nagrinėtinas atitinkamame bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos O. V. skundą atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.