Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07278-19, kurioje

O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, netekėjusi, nedirba, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteista, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. P. kaltinama tuo, kad 2019-02-20, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), rankomis sugriebė už plaukų savo šeimos narei nepilnametei dukrai G. P. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), tampė, sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji O. P. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad turi 6 nepilnamečius vaikus, gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena sugyventinis R. Š.. Jos nepilnametė dukra G. P. pasiskundė, kad sugyventinis prie jos priekabiauja, dėl to buvo parašytas pareiškimas policijoje, kas jį parašė nežino. 2019-02-20 apie pietus į jos namus atvažiavo socialiniai darbuotojai ir vaiko teisių apsaugos specialistai, jie atvažiavo aiškintis aplinkybių dėl parašyto pareiškimo. Specialistai kalbėjo su dukra G., o kiti jos vaikai buvo atskirame kambaryje su kita darbuotoja. Ji girdėjo G. pokalbį todėl, susinervino ir be priežasties sugriebė dukrai G. už plaukų, stiprokai patempė. Suprato, kad dukrai sukėlė fizinį skausmą. Dukra sukniubo, tačiau ant žemės nenukrito. Viskas vyko labai greitai, ją nuo dukros atitraukė ir išvedė iš kambario. Matė, kad mergaitė išsigandusi ir apsiverkusi. Sužalojimų mergaitei nepadarė. Ji supranta, kad pasielgė blogai ir dėl to labai gailisi. G. apgyvendino Raseinių globos namuose, nes ji pati taip pageidavo, nežino, ar mergaitė sugrįš pas ją, tai nuspręs VTAS darbuotojai. Ji atsiprašė dukros (b. l. 76,77, 84-85).

Kaltinimas be visiško O. P. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.

Nukentėjusioji G. P. parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų ir gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). Mama prieš ją smurtavo ir anksčiau, aprėkia , kai ko nors nepadaro, tempia už plaukų, muša. Paskutinis kartas buvo kuomet motina ją mušė, kai buvo atvykusios specialistės iš Vaiko teisių tarnybos. Vasario mėnesio, trečiadienį, mėnesio dienos nežino, VTAS atstovės atvyko gal apie 11.00 val., o mama smurtavo apie 12.00 val., kuomet ji norėjo išeiti į lauką. Kambaryje dar buvo mažiukai: sesės ir broliai, specialistės iš VTAS V., L., Š.. Ją apgynė V.. Mama jai tampė už nesurištų plaukų. Nesudavė niekur. Bandė spirti, tačiau nepavyko. Ji atsikėlė ir išėjo į lauką. Mama bandė spirti kuomet buvo parvirtusi ant žemės. Kas ją sulaikė nepamena. Tuomet buvo išsigandusi ir supykusi. Jai skaudėjo galvą. Po konflikto išvyko į vaikų globos namus. Praėjo jau savaitė po įvykio ir namo nenori sugrįžti, nes mama su patėviu gers. Po smurto skaudėjo galvą vieną dieną. Skausmą vertina 8 balais iš 10 balų. Mama bandė susisiekti telefonu, rašė žinutę, jos atsiprašė, tačiau ji mamai neatleido. Grįžti pas mamą nenori. Mama į pilvą nesudavė . Ant lovos pargriovusi nebuvo. Ji griebė už plaukų ir juos tempė, ir ji pargriuvo (b. l. 40-41).

Liudytoja D. K. parodė, kad ji Raseinių socialinio paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis ir teikia paslaugas neturinčioms socialinių įgūdžių šeimoms. 2019-02-20 gavo pavedimą iš atvejo vadybininkės apsilankyti O. P. šeimoje, nors šios šeimos ji neprižiūri. Tarnybiniu automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini), kur laukė VTAS darbuotojos. Prie O. P. namų kartu su VTAS darbuotojomis aptarė situaciją apie nepilnametės G. P. palikimą šeimoje. Dėl jų vykimo buvo informuota ir policija. Namuose rado vaikų motiną O. P., kuri buvo blaivi, ir jos 5 nepilnamečius vaikus. VTAS darbuotoja L. J. buvo atskirame kambaryje kartu su keturiais nepilnamečiais vaikais, o ji kartu su VTAS darbuotoja V. J. buvo kitame kambaryje, kuriame bendravo su G. P.. O. P. sėdėjo ir klausėsi pokalbio. Buvo nutarta G. apgyvendinti globos namuose, todėl mergaitė dėjosi daiktus. Motina pradėjo elgtis neadekvačiai, šaukė, mergaitė stovėjo tarpduryje ir tuomet motina griebė rankom mergaitei už palaidų plaukų ir pradėjo mergaitę purtyti, tai truko keletą sekundžių, kartu su V. J., motiną nuo mergaitės atitraukė. Mergaitė buvo sukniubusi, tačiau ant grindų nenukrito. Ji nedelsiant kvietė pareigūnus. G. verkė, ji sakė, kad skauda, kad motina ją užgavo. Apart plaukų patempimo fakto ji daugiau smurto nematė. Vizualiai sužalojimų ant mergaitės nesimatė, tik buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl medikų nekvietė. G. iš namų išvežta ir laikinai apgyvendinta globos namuose. Daugiau apie šią šeimą pasakyti nieko negali ir papildymų neturi (b. l. 51-53).

Liudytoja V. J. parodė, kad ji VTAS patarėja Raseinių rajone, viena iš jos atliekamų darbo funkcijų yra reaguoti į pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus bei vertinti vaikams grėsmės lygį. 2019-02-20 kartu su kolege reagavo į pranešimą gautą iš Raseinių socialinių paslaugų centro, kad (duomenys neskelbtini), socialinės rizikos šeimoje O. P. šeimoje yra galima vaiko teisių pažeidimai. Šeima seniai žinoma ir jai teikiamos socialinės paslaugos, šeimoje auga 6 nepilnamečiai vaikai. Jos turėjo tikslą pabendrauti su vaikais ir įvertinti grėsmės lygį. Dėl vykimo buvo informuota ir policija, namuose rado vaikų motiną O. P., kuri buvo blaivi ir jos 5 nepilnamečius vaikus, nes vyriausias sūnus svečiavosi pas močiutę. Kolegė buvo atskirame kambaryje su vaikais ir su jais bendravo, o ji bendravo su G. P. atskirame kambaryje. Mergaitė kalbėjo, kad mama ją dažnai bara, kad su motina jos santykiai komplikuoti ir sudėtingi, mergaitė minėjo, kad motina ankščiau yra prieš ją smurtavusi, tačiau niekur dėl to nesikreipė. G. minėjo, kad jos santykis su motinos sugyventiniu R. Š. yra geresnis, kad ją užstoja prieš mamą. Buvo priimtas sprendimas G. paimti iš jai nesaugios aplinkos iki kol bus įvertintas grėsmės lygis. Mergaitė rinkosi daiktus, motina isteriškai šaukė, keikėsi. Mergaitė stovėjo tarpduryje, ir motina griebė ranka mergaitei už palaidų plaukų, pradėjo mergaitę purtyti, tai truko keletą sekundžių, nedelsiant motiną atitraukė nuo mergaitės. G. pradėjo verkti, ji sakė, kad jai skauda. Vizualiai sužalojimų ant mergaitės nesimatė, tik buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl medikų nekvietė. Jos kolegė nedelsiant kreipėsi į pareigūnus dėl smurto prieš nepilnametę. Mergaitei baigiant dėtis daiktus, kažkuriuo metu motina bandė atsiprašyti mergaitės, nes pati girdėjo, kaip sakė, kad ,,G. atsiprašau" ir mergaitę bandė mergaitę apglėbti rankomis, tačiau atvykęs pareigūnas motiną patraukė ir išvedė iš kambario. Visus vaikus išsivežė, kadangi motina buvo sulaikyta, todėl nuspręsta G. apgyventi Raseinių pagalba šeimai namuose, o kitus vaikus nuvežė močiutės priežiūrai (b. l. 45-47).

2019-02-20 įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas. Apžiūros metu nusikaltimo požymių, neužfiksuota (b. l. 10-17).

2019-02-20 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad O. P., būdama blaivi, suėmusi nepilnametei savo dukrai G. P. tempė už plaukų, sukėlė fizinį skausmą (b. l. 18-20).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamosios parodymai, kad smurtavo prieš savo nepilnametę dukrą, atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kuriuos papildo liudytojų parodymai, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamojo O. P. 2019-02-20, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), rankomis sugriebė už plaukų savo šeimos narei nepilnametei dukrai G. P. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), tampė, taip sukėlė fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamoji padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamosios veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Kaltinamoji sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 98-100).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, neteista (b. l. 91), turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 92-93), Lietuvoje nedirba (b. l. 93), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 92).

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, O. P. skirtina prokuroro siūloma bausmė – viešieji darbai, kurios dydis, įvertinus jos asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki maksimumo (BK 46 straipsnis).

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajai O. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į O. P. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas.

Atsižvelgiant į tai, kad smurtauta prieš šeimos narį, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

O. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 35 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 35 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į O. P. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-02-20 13.00 val. iki 2019-02-21 14.13 val., t. y. 2 laikino sulaikymo dienas ir laikyti, kad O. P. yra atlikusi 12 valandų viešųjų darbų.

Paskirti O. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajai išaiškintina, kad viešųjų darbų bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (V. Grybo 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

O. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.