Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Vidmanto Žylės skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. liepos 22 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 22 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nepradėta, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti ANK 72 straipsnio 3 dalyje ar 73 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma remiantis surinktais objektyviais įrodymais. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Iš surinktos medžiagos nustatyta, kad tarp nepilnamečių asmenų mokyklos patalpose įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas mokinys A. U.. Konflikto metu toje pačioje patalpoje (mokyklos klasėje) buvusi mokytoja dėjo pastangas konfliktą nutraukti, tačiau neigiamos pasekmės atsirado dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, kadangi smurtas buvo sąlygotas neigiamos kito mokinio A. A. emocinės būsenos (didelio susijaudinimo) ir nukreiptas į tarpusavio santykių aiškinimąsi. Duomenų, kad smurtas nurodytoje ugdymo įstaigoje būtų skatinamas ar toleruojamas, nėra, mokymo įstaigos vadovų ar už ugdymą atsakingų asmenų kaltės dėl savo pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo neįžvelgiama. Nagrinėjamu atveju taip pat neįžvelgta ANK 73 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) numatyto nusižengimo sudėties požymių. Surinktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. A. būtų netinkamai prižiūrimas, skatinamas nesutarimus spręsti naudojant fizinį smurtą ar pan. ir kitą asmenį sužalojo su atstovo pagal įstatymą sutikimu ir/ar žinia. Veikos padarymo metu tėvų kartu su A. A. nebuvo, todėl užkirsti kelią galimai daromiems nusižengimams jie galimybės neturėjo. Vien faktas, kad A. A. būdamas ugdymo įstaigoje (mokykloje) sužalojo kitą asmenį, nėra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei atstovams pagal įstatymą (tėvams) kilti.

Teisme gautas pareiškėjos J. U. atstovo advokato skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2024 m. liepos 22 d. nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Skunde nurodoma, kad remiantis surinktais bylos duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjos sūnus A. U. įvykio, įvykusio 2024 m. kovo 1 d., apie 08.45 val., metu mokėsi viešojo ugdymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini), kurioje mokymosi metu mokymo įstaigos administracija privalo užtikrinti kokybiško ir nepertraukiamo auklėjimo priežiūrą. Šiuo atveju pakankama priežiūra užtikrinta nebuvo, todėl administracinėn atsakomybėn turi būti patrauktas nurodyto juridinio asmens vadovas. Nepriežiūra mokykloje sukėlė pasekmes – mokiniui A. U. kito mokinio A. A. tyčiniais veiksmais padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pasak atstovo advokato, mokymo įstaigos vadovo ar už ugdymą atsakingų asmenų kaltė yra akivaizdi, nes A. A. būdamas mokymo įstaigoje tyčia sužalojo kitą tos pačios mokymo įstaigos mokinį. Be to, yra ir pakankamas pagrindas kilti administracinei atsakomybei A. A. atstovams pagal įstatymą (tėvams).

Teismo posėdyje pareiškėja J. U. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad jos sūnų A. mokykloje pertraukos metu užpuolė nepažįstamas berniukas, kuris yra tos pačios mokyklos mokinys. A. ir jį užpuolęs mokinys A. anksčiau nėra bendravę, tiesiog dieną prieš įvykį eidami koridoriuje atsitrenkė vienas į kitą pečiais, nėra aišku, kuris kurį užkliudė. A. reikalavo atsiprašyti, A. neatsiprašė, pasiūlė atsiprašyti jam pačiam, po to jie išsiskyrė. Kitą dieną A. matė, kaip A. vaikšto netoli jo prie kitų kabinetų, tarsi jo lauktų. Buvo pertrauka, A. sėdėjo klasėje ir laukė pamokos, klasėje taip pat buvo mokytoja. Įsiveržęs į klasę A. liepė A. atsiprašyti bei nieko nelaukęs trenkė jam į veidą. Po įvykio jai (pareiškėjai) nebuvo apie tai pranešta, nebuvo iškviesta policija, klasėje įvykio metu buvusi mokytoja informavo tik mokyklos administraciją. A. buvo nuėjęs pas mokyklos sveikatos priežiūros specialistę, kuri suteikė pirmąją medicinos pagalbą, o paskui toliau dalyvavo istorijos pamokoje, rašė kontrolinį darbą. Ji (pareiškėja) apie įvykį sužinojo iš sūnaus, kai šis jai paskambino iš mokyklos. Jai atvažiavus į mokyklą, niekas apie įvykį nieko neaiškino, informavo tik, kad klasėje buvo sumuštas jos sūnus. Kokių priemonių mokykla ėmėsi prieš A. sumušusį mokinį, ji nežino. Po įvykio direktorė suorganizavo susirinkimą, kuriame dalyvavo ji (pareiškėja), kito berniuko, dalyvavusio konflikte, mama, A. su mama, direktorė, pavaduotoja bei socialinė pedagogė. Susirinkimo metu direktorė ir pavaduotoja labai akcentavo tai, kad mokinys A., užpuolęs jos sūnų, mokykloje mokosi tik du mėnesius, bet dažnai pažeidžia drausmę mokykloje, nurodė, kad šiuo klausimu yra dirbama. A. mama susirinkimo metu pasakė tik vieną sakinį, t. y. kad ji savo sūnų auklėjo kitaip ir kad nežino, ką jai daryti dėl jo elgesio. Mokykloje sklandė gandai, kad A. bendrauja su netinkamais draugais, kažkokia gauja, kad jie kažką buvo užpuolę „Akropolyje“, todėl buvo iškeltas klausimas, ar vaikams bus saugu pareiti namo, lankyti mokyklą. A. mama pripažino, kad jos sūnus bendrauja su netinkamais draugais. Pats A. susirinkimo metu atsiprašė, daugiau nieko nepaaiškino. Dėl duomenų apsaugos mokykla nesuteikė informacijos apie ankstesnius A. drausmės pažeidimo atvejus. A. po gydymo grįžus į mokyklą, A. vėl buvo atėjęs į klasę, dėl to jos sūnus jautėsi nesaugus, išsigandęs skambino jai. Ji paskambino mokyklos pavaduotojai, kuri tą dieną leido A. nedalyvauti pamokose ir eiti namo. Mano, kad po tokio įvykio mokykloje turėtų būti užtikrinta tam tikra kontrolė, drausmė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. U. atstovas advokatas palaikė pateiktą skundą. Nurodė, kad šioje situacijoje įžvelgia ir mokyklos atstovų, ir A. A. tėvų atsakomybę. Bylos duomenimis, A. A. tėvai nebuvo apklausti, duomenų apie galimai anksčiau jiems taikytas administracines nuobaudas, susijusias su tėvų valdžios nepanaudojimu, byloje taip pat nėra, nėra ir jokių duomenų, ar mokykloje buvo atliktas koks nors nagrinėjamo įvykio tyrimas, ar buvo parengta kokia nors tokio tyrimo išvada, todėl mano, kad byloje tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus administracinio nusižengimo byloje renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nagrinėjamu atveju, susipažinęs su bylos medžiaga, teismas sprendžia, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nesurinko pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebuvo padaryta veika, turinti ANK 72 straipsnio 3 dalyje ar 73 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant galimai padaryto administracinio nusižengimo tyrimą, tebuvo paimtas mokytojos, kuri įvykio metu buvo klasėje, paaiškinimas, daugiau jokių tyrimo veiksmų neatlikta. Todėl visiškai nepagrįstas ir neatitinka tikrovės Institucijos teiginys, jog padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tik iš paimto mokytojos paaiškinimo nėra galimybės spręsti, buvo ar nebuvo padaryta ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymių turinti veika. Byloje visiškai nesiaiškinta, koks yra A. A. elgesys mokykloje, nesurinkta jokių duomenų iš mokyklos, ar buvo fiksuota kokių nors panašaus pobūdžio atvejų, kai jo elgesys keltų grėsmę mokyklos bendruomenės saugumui, jei buvo tokių atvejų, ar mokymo įstaigos vadovas, auklėtojas ar kitas jiems tolygus asmuo, kuris turi tokią pareigą, kreipėsi į Vaiko gerovės komisiją mokykloje, kad būtų sprendžiamos A. A. elgesio mokykloje problemos ir būtų imtasi priemonių, siekiant, kad toks elgesys ateityje nepasikartotų. Jei visgi būtų nustatyta, kad toks A. A. elgesys buvo nevienkartinis, būtų fiksuota, kad jis savo elgesiu buvo sukėlęs grėsmę kitų asmenų saugumui mokykloje ir anksčiau iki aptariamo įvykio, bet atsakingi mokyklos asmenys į tai tinkamai nereagavo, nepranešė apie tokį elgesį Vaiko gerovės komisijai arba pranešė, bet nebuvo į tokį pranešimą tinkamai sureaguota ir imtasi nustatytų reikiamų priemonių tokioms situacijoms spręsti, būtų pagrindas manyti, kad tokiais veiksmais/neveikimu jie nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas, neužtikrino saugumo, o tai sudarė prielaidas ateityje įvykti tokiems įvykiams, kaip aptariamu atveju. Tada būtų pagrindas kilti atsakomybei, numatytai ANK 72 straipsnio 3 dalyje. Be to, taipogi visiškai nesiaiškinta, koks A. A. tėvų vaidmuo jo auklėjime, jei panašaus pobūdžio įvykių buvo ir anksčiau, kaip jie reagavo, ar kreipėsi į atitinkamus specialistus dėl sūnaus elgesio, ar su jais bendradarbiavo, ar išvis yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir jo elgesio kontrolės ir jokių priemonių koreguoti sūnaus elgesio nesiėmė ir nesiima. Tik surinkus tokius duomenis būtų galima spręsti dėl tėvų atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, ar jų veikoje yra šio administracinio nusižengimo požymių, ar ne. Nepakanka konstatuoti, kaip tai padaryta skundžiamame nutarime, kad veikos padarymo metu tėvų kartu su A. A. nebuvo, todėl užkirsti kelio galimai daromiems nusižengimams jie galimybės neturėjo, ir tuo pagrindu daryti išvadą, kad yra aišku, jog nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių. Visiškai nepagrįstas ir skundžiamo nutarimo teiginys, jog surinktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. A. būtų netinkamai prižiūrimas, skatinamas nesutarimus spręsti naudojant fizinį smurtą ar pan., nes tokių duomenų net nesistengta rinkti, byloje nėra jokių duomenų nei iš mokyklos, nei iš kitų institucijų apie A. A. gyvenimo ir auklėjimo šeimoje sąlygas, jo elgesio ypatumus, jei ir anksčiau buvo pastebėtas grėsmę kitų saugumui keliantis elgesys, ar tėvai ėmėsi kokių nors priemonių tokį elgesį koreguoti (pvz., kreipėsi į psichologą ar į kitus atitinkamus specialistus ir pan.). Taigi, tik surinkus nurodytus duomenis, būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl to, buvo ar ne padarytos veikos, turinčios ANK 72 straipsnio 3 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Dabar skundžiamas nutarimas priimtas skubotai, paviršutiniškai, nesurinkus reikiamų duomenų vienokiai ar kitokiai išvadai daryti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas 2024 m. liepos 22 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai, nes reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, ir apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

J. U. atstovo advokato Vidmanto Žylės skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. liepos 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tai yra Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.