Kauno apygardos teismo nutartis

2024-04-16 · Civilinė byla Nr. e2A-332-638/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-16
Bylos Nr.
e2A-332-638/2024
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00858-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Lina Žemaitienė, Algimantas Kukalis, Diana Labokaitė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
Alytaus miesto savivaldybės, Alytaus miesto savivaldybei ir viešajai įstaigai Alytaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-332-638/2024Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00858-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.9.2.2 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ir atsakovės Alytaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams Alytaus miesto savivaldybei ir viešajai įstaigai Alytaus nakvynės namams dėl įpareigojimo padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą ir darbo užmokesčio neišmokėtos dalies, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. G. (toliau - ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę pakeisti su ieškovu 2011 m. balandžio 22 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 734 sąlygas, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. padidinant ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 19,812, o nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 20,748, priteisti iš atsakovių Alytaus miesto savivaldybės ir Alytaus nakvynės namų solidariai ieškovo naudai neišmokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje nustatytus delspinigius už neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. balandžio 22 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 734 (toliau – darbo sutartis), kuria ieškovas buvo priimtas eiti biudžetinės įstaigos Alytaus nakvynės namų (duomenys neskelbtini)pareigas, nustatant 40 valandų darbo savaitę. Šalys susitarė, kad darbo sutartis yra neterminuota, nustatytas mėnesinis darbo užmokestis - 18,0 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas. Per daugiau nei 10 metų pagal darbo sutartį trunkančius darbo santykius ieškovui darbo užmokesčio dydis, keičiantis valstybės įstatyminei bazei, buvo reguliariai ne kartą keistas Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiais. Šiam ginčui aktualiausi darbo sutarties pakeitimai: 2017 m. birželio 29 d. ieškovui buvo nustatytas naujas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 10,9 valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Vėliau šis koeficientas nuo 2018 m. gruodžio 1 d. didėjo iki 11,76 (2018-11-26 potvarkis Nr. MP1-155-(4.1.)), nuo 2021 m. balandžio 1 d. - iki 13,68 (2021-04-19 potvarkis Nr. MP1-43-(4.1.)), o nuo 2021 m. liepos 1 d. šis koeficientas dar kartą pakeltas iki dabar galiojančio - 14,35 (2021-04-19 potvarkis Nr. MP1-43-(4.1.)).

3. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1, 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą (toliau – darbo apmokėjimo įstatymas), turintį įtakos ieškovo darbo užmokesčio dydžiui. Lietuvos Respublikos Seimas, padidindamas minimaliuosius koeficientus, pakeitė darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedą „Valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai“. Ieškovo atveju, jo pareigybės minimalusis koeficientas kilo bemaž 30 procentų - nuo 6,7 iki 8,7 koeficiento, - nustatant III valstybės ar savivaldybių įstaigų grupės (50 ir mažiau pareigybių) vadovų, kurių vadovaujamo darbo patirtis yra daugiau kaip 10 metų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalą nuo 8,7 iki 13,7. Įstatymo pataisos įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. Ieškovas 2022 m. sausio 6 d. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės merą, prašydamas patvirtinti naują pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Tačiau 2022 m. vasario 18 d. ieškovas buvo supažindintas su Alytaus miesto savivaldybės mero rezoliucija „Neskirti“, kaip atsakymu į prašymą padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Ieškovas nuo 2022 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartį gauna mažesnį darbo užmokestį, taikant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą – 14,35, nors nuo 2022 m. sausio 1 d. jam turėjo būti mokamas didesnis darbo užmokestis, taikant koeficientą - 19,812. Darbo ginčų komisija 2022 m. balandžio 4 d. išnagrinėjo darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini)4457/2022 (toliau – darbo byla) ir priėmė sprendimą Nr. DGKS-1545 (toliau – sprendimas), kuriuo ieškovo prašymą atmetė. Vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, darbo apmokėjimo įstatymas, nustatantis ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, keitėsi dar kartą. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 10, 11, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedą „Valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai“, vėl padidindamas koeficientus. Ieškovo atveju jo pareigybės minimalusis koeficientas šį kartą kilo jau nuo ieškovo nurodyto 8,7 koeficiento iki 9,3 koeficiento - nustatant III valstybės ar savivaldybių įstaigų grupės (50 ir mažiau pareigybių) vadovų, kurių vadovaujamo darbo patirtis yra daugiau kaip 10 metų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalą nuo 9,3 iki 15,3. Šios įstatymo pataisos įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. Ieškovas, reaguodamas į įsigaliojusius darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimus, kartu su kitais Alytaus miesto biudžetinių įstaigų vadovais 2023 m. sausio 6 d. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės merą su prašymu dėl pareiginės algos pastoviosios dalies perskaičiavimo. Alytaus miesto savivaldybės meras 2023 m. vasario 7 d. Alytaus miesto biudžetinių įstaigų vadovams, tame tarpe ir ieškovui, pateikė raštą „Dėl pareiginės algos pastoviosios dalies perskaičiavimo“ Nr. SD-1118 (6.17E), kuriuo atsisakė perskaičiuoti ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą.

4. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu ieškovui darbo sutartyje nustatytas 14,35 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, kitaip, nei nurodė darbo ginčų komisija, neviršija ieškovui taikomo koeficiento intervalo maksimalios ribos (16,44), buvusios ieškovo 2022 m. gegužės 3 d. ieškinio pareiškimo dieną ir maksimalios ribos (18,36) šio patikslinto ieškinio pareiškimo dieną, o priešingai - buvo itin artimas minimaliajam (13,572), o dabar yra net mažesnis nei minimalus (14,508). Ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (nuo 2022 m. sausio 1 d. pasikeitus Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedui, kuriame minimalus koeficientas padidėjo beveik 30 proc. - nuo 6,7 iki 8,7) 2022 m. gegužės 3 d. ieškinio pateikimo metu pagal darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 2, 6 ir 7 dalis turėtų būti toks: (8,7 (minimalus koeficientas) + 30 proc. (pagal įstatymo 7 straipsnio 7 dalį)) + (5,2 (koeficientas pagal darbo apmokėjimo sistemos 6 p. (apskaičiavimas pateiktas aukščiau) + 20 proc. (pagal įstatymo 7 straipsnio 6 dalį)) = 19,812. Tuo tarpu, nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedui, kuriame minimalus koeficientas padidėjo nuo 8,7 iki 9,3, ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turėtų būti toks: (9,3 (minimalus koeficientas) + 30 proc. (pagal įstatymo 7 straipsnio 7 dali)) + 5,2 (koeficientas pagal darbo apmokėjimo sistemos 6 p. (apskaičiavimas pateiktas aukščiau) + 20 proc. (pagal įstatymo 7 str. 6 d.)) = 20,748. Pažymėjo, kad pagal darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalį, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimas 7 straipsnio 6 ir 7 dalyje nustatytais pagrindais negali viršyti 100 procentų biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. maksimalus leistinas ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas pagal darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedą (III įstaigų grupė ir didesnė nei 10 metų vadovavimo patirtis) yra 17,4 – 27,4, o nuo 2023 m. sausio 1 d. yra nuo 18,6 iki 30,6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nurodytą formulę ieškovo ieškinio pateikimo dieną apskaičiuotas koeficientas (19,812) neviršija maksimalios galimos koeficiento ribos (27,4), kaip ir patikslinto ieškinio pateikimo dieną apskaičiuotas koeficientas (20,748) neviršija maksimalios galimos koeficiento ribos (30,6), pažymėtina, kad ieškovui darbo sutartimi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. turėjo būti taikomas apskaičiuotas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 19,812, o nuo 2023 m. sausio 1 d. turi būti taikomas apskaičiuotas 20,748 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Atsižvelgiant į tai, kad darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimai, sąlygojantys ieškovo darbo užmokesčio (koeficiento) padidėjimą, įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. bei 2023 m. sausio 1 d., padidinti ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai – 19,812 bei 20,748 – turi būti taikomi atitinkamai nuo ieškovo teisės į tokius koeficientus atsiradimo momento, t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d. ir 2023 m. sausio 1 d.

Atsiliepimas

5. A. A. miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas padidinti jam pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą dėl to, kad keitėsi įstatymo nuostata dėl pastoviosios dalies minimalių koeficientų padidinimo, nepagrįstas ir atmestinas. Biudžetinės įstaigos vadovo darbo užmokesčio nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymas ir Biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra Alytaus miesto savivaldybė, vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašas, patvirtintas 2017-04-27 Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-153 „D. B. įstaigų, kurių savininkė yra Alytaus miesto savivaldybė, vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašo patvirtinimo“. Atsakovės įsitikinimu, įstatymo leidėjo tikslas – nuo 2022 m. sausio 1 d. didinant minimalius koeficientus padidinti darbo užmokestį mažiausiai uždirbantiems darbuotojams, taip pat ir įstaigų vadovams, o ne kelti koeficientus tiems vadovams, kurių koeficientų dydžiai ir taip yra žymiai didesni nei darbo apmokėjimo įstatyme nustatyti minimalūs dydžiai. Alytaus miesto savivaldybės atstovo teigimu, savivaldybės nesutinka su ieškovo teiginiu, kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimus ir nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinus socialinės srities darbuotojų (ieškovas yra A1 lygio socialinės srities darbuotojas, turintis didesnę nei 10 metų darbo patirtį) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento minimalią ribą 30 procentų nuo 6,7 iki 8,7 atsakovui kilo pareiga atitinkamai padidinti mokamos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Atsakovė pažymėjo, kad priimtu įstatymo pakeitimu padidinus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento minimalią ribą nuo 6,7 iki 8,7 šio koeficiento maksimali riba proporcionaliai nepadidėjo, ji išliko nepakitusi – 13,7. Alytaus miesto savivaldybės vertinimu, įstatymo leidėjas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą padidino ne visiems A1 lygio ir socialinės srities darbuotojams, turintiems didesnę nei 10 metų darbo patirtį, bet tik tiems, kurių šis koeficientas iki 2022 m. sausio 1 d. buvo mažesnis nei 8,7. Kadangi ieškovui dar nuo 2021 m. liepos 1 d. nustatytas 14,35 koeficientas, kuris nėra mažesnis nei leistinas minimalus (8,7) dydis, todėl jo didinimas nėra privalomas. Atsakovės teigimu, ieškovas painioja du dalykus – kada pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turi būti padidintas ar nustatomas iš naujo ir kada gali būti padidintas. Ieškovo argumentas, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. padidėjo darbo apmokėjimo įstatyme nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas, yra nepagrįstas, nes darbo apmokėjimo sistemos 6 punkte nustatyta galimybė, o ne pareiga merui didinti įstaigos vadovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Ieškovas su 2022 m. sausio 6 d. prašymu nenurodė savivaldybei nei vienos darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje bei darbo apmokėjimo sistemos 12 punkte nustatytos aplinkybės, turinčios įtakos naujo pastoviosios dalies koeficiento nustatymui. Šią aplinkybę patvirtino ir darbo ginčų komisija. BĮ Alytaus nakvynės namai nustatytas (nuo 2018-03-29 iki 2022-03-01) pareigybių skaičius – 14,5 (Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2018-03-29 sprendimas Nr. T-46 „D. A. nakvynės namų didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymo ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. T-212 „D. A. nakvynės namų didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“). Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2022-03-31 sprendimu Nr. T-116 „D. A. nakvynės namų didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymo“ nuo 2022-06-01 ANN nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 14,0. Šiuos sprendimus galima rasti Alytaus miesto savivaldybės interneto svetainėje, Alytaus miesto savivaldybės dokumentų paieškoje (duomenys neskelbtini) . Ieškovo vadovaujamojo darbo patirtis – daugiau kaip 10 metų. Vadovaujantis darbo apmokėjimo įstatymo (redakcija nuo 2022-01-01) 1 priedu (įstaigoje esant 50 ir mažiau darbuotojų pareigybių), įstaiga priskirtina III įstaigų grupei. Vadovaujantis darbo apmokėjimo įstatymo (redakcija nuo 2022-01-01) 1 priedu, III įstaigų grupės vadovo pastoviosios dalies koeficientas nuo 8,7 iki 13,7. Ieškovas nepagrįstai reikalauja jam nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatyti pastoviosios dalies koeficientą - 19,812, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – 20,748, kai darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede, šiuo atveju, įstaigos vadovui nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ribos 8,7 – 13,7, o nuo 2023 m. sausio 1 d. - 9,3 – 15,3. Ieškovui nuo 2021 m. liepos 1 d. nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 14,35, kuris jau ir taip nuo 2022 m. sausio 1 d. yra nustatytas didesnis nei darbo apmokėjimo įstatyme III grupės įstaigų vadovams nustatytas maksimalus dydis. Vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, darbo apmokėjimo įstatymas, nustatantis ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, keitėsi dar kartą. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 10, 11, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedą „Valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai“, vėl padidindamas koeficientus. Ieškovo atveju, jo pareigybės minimalusis koeficientas šį kartą kilo jau nuo ieškovo nurodyto 8,7 koeficiento iki 9,3 koeficiento, - nustatant III valstybės ar savivaldybių įstaigų grupės (50 ir mažiau pareigybių) vadovų, kurių vadovaujamo darbo patirtis yra daugiau kaip 10 metų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalą nuo 9,3 iki 15,3. Šios įstatymo pataisos įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymas yra išimtinai į pareigas priimančio asmens, šiuo atveju Alytaus miesto savivaldybės mero, prerogatyva (Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 10 dalis). Alytaus miesto savivaldybės meras potvarkiu jau nuo 2021 m. liepos 1 d. yra nustatęs ieškovui 14,35 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, kuris iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo didesnis nei darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede įtvirtinta minimali koeficiento riba 65 procentais, o nuo 2023 m. sausio 1 d. jis didesnis 54,3 procentais, todėl reikalauti to, kas nenumatyta įstatyme, nėra teisinio pagrindo.

6. Atsakovė biudžetinė įstaiga Alytaus nakvynės namai pateikė atsiliepimą jame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad darbo užmokesčio fondą savivaldybės mero teikimu tvirtina savivaldybės taryba, darbo užmokestį ieškovui pagal gautus asignavimus išmoka atsakovė Alytaus nakvynės namai. A. A. miesto savivaldybė gali priimti sprendimą padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, nes atsakovė Alytaus nakvynės namai išmoka darbo užmokestį ieškovui būtent pagal paskirtą atsakovės Alytaus miesto savivaldybė biudžetą, kurio pati nei didinti, nei mažinti negali. A. A. nakvynės namai sutinka su ieškinio reikalavimu išmokėti ieškovui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį tuo atveju, jeigu atsakovė Alytaus miesto savivaldybė finansuos atsakovę Alytaus nakvynės namus, tai yra skirs lėšų iš Alytaus miesto savivaldybės biudžeto, priešingu atveju - ji prašomų išmokėti lėšų neturės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. daliniu sprendimu ieškovo reikalavimą įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę pakeisti su ieškovu 2011 m. balandžio 22 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 734 sąlygas, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. padidinant ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 19,812, o nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 20,748, tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo Alytaus miesto savivaldybę pakeisti su ieškovu 2011 m. balandžio 22 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 734 sąlygas, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. padidinant ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 16,44, o nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 18,36. Teismas likusioje dalyje šį reikalavimą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) pareigas eina biudžetinėje įstaigoje Alytaus nakvynės namai, kurioje nustatytas pareigybių skaičius – 14, todėl įstaiga priskirtina III valstybės ar savivaldybių įstaigų grupei (50 ir mažiau pareigybių). Ieškovas įstaigoje dirba nuo 2011 m. balandžio 22 d., taigi, jau yra sukaupęs didesnę nei 12 metų vadovaujamo darbo patirtį. Darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą, nurodė, kad šiuo metu ieškovui, vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės mero 2021-04-19 potvarkiu Nr. MP1-43-(4.1.), nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (14,35) ir taip yra didesnis nei darbo apmokėjimo įstatyme III grupės įstaigų vadovams nustatytas maksimalus dydis (13,7). Tačiau teismas, kaip ir ieškovas, tokį darbo ginčų komisijos argumentą laiko visiškai nepagrįstu, neatitinkančiu darbo apmokėjimo įstatyme įtvirtintų nuostatų. Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtinti atvejai, kuomet įstatymo 1 priede nurodyti koeficientų dydžiai yra didinami. Ieškovo atveju taikytinos abi šio įstatymo 7 straipsnio dalys. Teismas nurodė, kad analizuojant darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, matyti, kad Alytaus miesto savivaldybė yra įgyvendinusi darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatas ir darbo apmokėjimo sistemos 6 punkte yra numačiusi, kad įstaigų vadovams nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai gali būti didinami prie įstatyme nustatytos pastoviosios dalies minimalaus koeficiento pridedant koeficiento dalis atsižvelgiant į šiuos kriterijus: už veiklos (darbo) sudėtingumą (intensyvumas, įtampa, būtinos specialiosios žinios, būtinumas išmanyti ir taikyti įstatymus) iki 1,5 koeficiento (6.1. punktas); už darbo krūvį iki 1,5 koeficiento (6.2. punktas); už atsakomybės lygį (priimamų sprendimų įtaka darbovietei, joje dirbantiems ar tretiesiems asmenims) iki 1,5 koeficiento (6.3. punktas); už darbo sąlygas (psichologinė, nervinė įtampa, sąlygota atliekamo darbo pobūdžio, darbo pavojingumas) iki 2 koeficientų (6.4. punktas); už atitinkamos srities papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą (turimi profesinio darbo atestatai, pažymėjimai ar pan.) iki 1,5 koeficiento (6.5. punktas).

9. Teismo nuomone, ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (nuo 2022 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedui, kuriame minimalus koeficientas padidėjo nuo 6,7 iki 8,7) 2022 m. gegužės 3 d. ieškinio pateikimo metu pagal darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 2, 6 ir 7 dalis turėtų būti toks: (13,05 (minimalus koeficientas pagal įstatymo 1 priedą, 7 straipsnio 6 ir 7 dalis)) + (5,2 (koeficientas pagal darbo apmokėjimo sistemos 6 p. (apskaičiavimas pateiktas aukščiau)) = 18,25. Tuo tarpu, nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedui, kuriame minimalus koeficientas padidėjo nuo 8,7 iki 9,3, ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turėtų būti toks: (13,95 (minimalus koeficientas pagal įstatymo 1 priedą, 7 straipsnio 6 ir 7 dalis)) + 5,2 (koeficientas pagal darbo apmokėjimo sistemos 6 p. (apskaičiavimas pateiktas aukščiau)) = 19,15. Sistemiškai aiškinant darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 1 priedo, 6, 7, 8, 9 dalių nuostatas, teismas padarė išvadą, kad ieškovo pareiginės algos pastovios dalies koeficientas negali viršyti ieškovui taikytino koeficiento intervalo maksimalios ribos (16,44), buvusios ieškovo 2022 m. gegužės 3 d. ieškinio pareiškimo dieną, ir maksimalios ribos (18,36) patikslinto ieškinio pareiškimo dieną.

10. Teismas nurodė, kad pagal šiame sprendime nurodytą formulę ieškovo ieškinio pateikimo dieną apskaičiuotas koeficientas (18,25) viršija maksimalią galimą koeficiento ribą (16,44) (darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, 1 priedas, 6, 7 dalys), kaip ir patikslinto ieškinio pateikimo dieną apskaičiuotas koeficientas (19,15) (darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, 1 priedas, 6, 7 dalys) viršija maksimalią galimą koeficiento ribą (18,36), todėl teismas sprendė, kad ieškovui darbo sutartimi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. turėjo būti taikomas 16,44 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, o nuo 2023 m. sausio 1 d. turi būti taikomas 18,36 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Atsižvelgiant į nuo 2022 m. sausio 1 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimus, teismas padarė išvadą, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, neviršijantis nustatytų maksimalių ribų, galėjo ir turėjo būti ieškovui padidintas. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimai, sąlygojantys ieškovo darbo užmokesčio (pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento) padidėjimą, įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. bei 2023 m. sausio 1 d., padidinti ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai – 16,44 bei 18,36 – turi būti taikomi atitinkamai nuo ieškovo teisės į tokį darbo užmokestį atsiradimo momento, t. y., atitinkamai nuo 2022 m. sausio 1 d. ir 2023 m. sausio 1 d.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovę Alytaus miesto savivaldybę saisto pareiga, pasikeitus darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatytiems minimaliems pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientams, atitinkamai peržiūrėti ir ieškovui padidinti jam darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį (pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą), kuris turėtų būti ne 14,35, o nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. turėjo būti 16,44, o nuo 2023 m. sausio 1 d. turi būti 18,36.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. dalinį sprendimą - tenkinti ieškovo ieškinį, iš atsakovių priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismo daliniame sprendime pateikti koeficiento intervalų galutiniai dydžiai, t. y. skaičiavimo rezultatai, nesutampa su apelianto patikslinto ieškinio 31 pastraipoje pateiktais koeficiento intervalų galutinių dydžių skaičiavimo rezultatais. Apelianto nuomone, apeliantui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. turėjo būti taikomas 13,572 – 16,44 7 koeficiento intervalo dydis (apskaičiavimas: minimalus koeficientas: 8,7 (koeficientas) + 30 proc. (pagal 7 str. 7 d.) + 20 proc. (pagal 7 str. 6 d.) = 13,572; maksimalus koeficientas: 13,7 (koeficientas) + 20 proc. (pagal 7 str. 6 d.) = 16,44), o nuo 2023 m. sausio 1 d., pasikeitus DAĮ 1 priede nurodytiems koeficientams, koeficiento intervalo dydis yra 14,508 – 18,36 (apskaičiavimas: minimalus koeficientas: 9,3 (koeficientas) + 30 proc. (pagal 7 str. 7 d.) + 20 proc. (pagal 7 str. 6 d.) = 14,508; maksimalus koeficientas: 15,3 (koeficientas) + 20 proc. (pagal 7 str. 6 d.) = 18,36).

12.2. Apelianto pateiktas koeficiento intervalų dydžių apskaičiavimas yra teisingas, matyti ir iš paties teismo vėliau daliniame sprendime nurodomos kitos išvados, kurioje jau yra pateikiami koeficiento intervalų maksimalių ribų dydžiai, kurie sutampa su apelianto apskaičiuotais koeficiento intervalų maksimalių ribų dydžiais (minima kita teismo dalinio sprendimo išvada: „Sistemiškai aiškinant darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 1 priedo, 6, 7, 8, 9 dalių nuostatas, daroma išvada, kad ieškovo pareiginės algos pastovios dalies koeficientas negali viršyti ieškovui taikytino koeficiento intervalo maksimalios ribos (16,44), buvusios ieškovo 2022 m. gegužės 3 d. ieškinio pareiškimo dieną, ir maksimalios ribos (18,36) patikslinto ieškinio pareiškimo dieną“). Šios įsivėlusios matematinės skaičiavimo klaidos ištaisymas yra ypač reikšmingas, kadangi nuo jos priklauso apeliantui taikytinas bendras koeficiento dydis bei iš esmės išmokamas darbo užmokestis.

12.3. Teismo daliniame sprendime pateikta nauja koeficiento skaičiavimo formulė, kurioje tiesiog iš karto yra apskaičiuotas bendras minimalus koeficientas pagal DAĮ 1 priedą, jį iškart padauginus ir iš darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytų procentų, ir vėliau tiesiog prie gauto rezultato pridėjus Apelianto 5,2 dydžio koeficiento dalį pagal darbo apmokėjimo sistemos 6 punktą, negali būti laikoma teisinga. Tokia teismo pateikta koeficiento skaičiavimo formulė prieštarauja ne tik byloje esantiems įrodymams, jog iš tiesų ši formulė jau nuo 2018 metų nesikeitė, ką daliniame sprendime pripažino ir pats teismas, bet prieštarauja ir Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 daliai, kurioje nustatyta, kad „A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų“, t. y. jau gautas bendras koeficientas didinamas dar 20 procentų, kaip buvo daryta ir Alytaus miesto savivaldybės mero V. G. 2018-11-26 potvarkiu Nr. MP1-155-(4.1.), o ne minimalus koeficientas pagal DAĮ 1 priedą didinamas 20 procentų, kaip nurodyta teismo pateiktoje formulėje.

12.4. Apelianto koeficientas nuo 2022 m. sausio 1 d., pasikeitus DAĮ 1 priedui, kuriame minimalus koeficientas padidėjo iki 8,7, iki 2023 m. sausio 1 d. pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 2, 6 ir 7 dalis turėjo būti toks: (8,7 (minimalus koeficientas) + 30 proc. (pagal įstatymo 7 str. 7 d.)) + 5,2 (koeficientas pagal Darbo apmokėjimo sistemos 6 p. (apskaičiavimas patikslinto ieškinio 37-38 pastraipose)) + 20 proc. (pagal įstatymo 7 str. 6 d.) = 19,812. Tuo tarpu, nuo 2023 m. sausio 1 d., pasikeitus DAĮ 1 priedui, kuriame minimalus koeficientas padidėjo nuo 8,7 jau iki 9,3, apelianto koeficientas turėtų būti toks: (9,3 (minimalus koeficientas) + 30 proc. (pagal įstatymo 7 str. 7 d.)) + 5,2 (koeficientas pagal darbo apmokėjimo sistemos 6 p. (apskaičiavimas patikslinto ieškinio 37-38 pastraipose)) + 20 proc. (pagal įstatymo 7 str. 6 d.) = 20,748. Būtent šie koeficiento dydžiai turėjo būti įtvirtinti apelianto darbo sutartyje, tenkinant apelianto patikslinto ieškinio reikalavimą pilna apimtimi.

12.5. Teismas daliniame sprendime nepateikė jokių nesutikimo su apelianto patikslintame ieškinyje pateiktu darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies aiškinimu argumentų bei pats teismas nepateikė jokio darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies aiškinimo, šios straipsnio dalies daliniame sprendime tiesiog nepritaikė, dėl ko galiausiai nepagrįstai sumažino apeliantui taikytiną koeficiento dydį. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. apelianto koeficiento dydis turėjo patekti į maksimalias (dvigubas pradines) intervalo ribas 17,4 – 27,4, o nuo 2023 m. sausio 1 d. turi patekti į intervalo nuo 18,6 iki 30,6 ribas. Vertinant darbo apmokėjimo sistemos 6 punktą, kuris nustato papildomus pastoviosios dalies koeficiento kriterijus, maksimali riba būtų dar didesnė. Apeliantui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. taikytinas koeficientas (19,812) neviršija tuo metu galiojusios maksimalios galimos koeficiento ribos (27,4), kaip ir nuo 2023 m. sausio 1 d. Apeliantui taikytinas koeficientas (20,748) neviršija šiuo metu leistinos maksimalios koeficiento ribos (30,6). Priešingas aiškinimas, t. y. darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies netaikymas ir atitinkamai maksimalios (dvigubos pradinės) intervalo ribos netaikymas, reikštų ne tik šio straipsnio dalies pažeidimą, bet ir Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalies, kuri imperatyviai nustato, jog darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema, pažeidimą. Apelianto patikslinto ieškinio reikalavimas šioje dalyje turėjo būti tenkintas pilna apimtimi ir atitinkamai apeliantui darbo sutartimi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. turėjo būti taikomas apskaičiuotas 19,812 dydžio koeficientas, o nuo 2023 m. sausio 1 d. turi būti taikomas apskaičiuotas 20,748 dydžio koeficientas.

Atsiliepimas

13. A. A. miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Savivaldybė nesutinka su teismo apskaičiuotu koeficientu, kuris yra gerokai didesnis nei Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede įstaigos vadovui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ribos. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog šiuo metu jam taikomas koeficientas yra mažesnis nei nustato aktualios redakcijos teisės aktai ir tai prieštarauja DK 140 straipsnio 2 dalies nuostatoms, jog darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai, nes šiuo metu ieškovui taikomas pastoviosios dalies koeficientas – 14,35 – nėra mažesnis nei teisės aktuose nustatytas darbo užmokesčio dydis. 2021 m. balandžio 19 d. mero potvarkiu Nr. MP1-43-(4.1.) nuo 2021 m. liepos 1 d. ieškovui nustatytas 14,35 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas yra netgi didesnis nei 2022 m. reikalavo darbo apmokėjimo įstatymas.

13.2. Apeliantas remiasi buvusio Alytaus miesto savivaldybės mero V. G. 2018 m. lapkričio 26 d. potvarkiu Nr. MP1-155-(4.1.) jam nustatytu koeficiento dydžiu 11,76 (skundo 20 ir 21 p.). Pažymėtina, kad šio koeficiento nustatymo metu galiojusio darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede buvo nustatytas šiam įstaigos vadovui galimas koeficientų intervalas nuo 4,6 iki 12,4.

13.3. Darbo apmokėjimo įstatyme ir darbo apmokėjimo sistemoje nėra imperatyvaus reikalavimo padidėjus minimaliam pastoviosios dalies koeficientui perskaičiuoti ir padidinti pastoviosios dalies koeficientą, todėl apelianto argumentai dėl atsakovo pareigos iš naujo nustatyti pastoviosios dalies koeficientą yra nepagrįsti. Ieškovui nuo 2021 m. liepos 1 d. nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 14,35, kuris jau ir taip yra didesnis nei 2022 m. Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede III grupės įstaigų vadovams nustatytas maksimalus dydis 13,7, o nuo 2023 m jis taip pat yra šio įstatymo 1 priede nustatyto intervalo nuo 9,3 iki 15,3 ribose.

Šalies argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė Alytaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Priešingai, nei nurodo teismas, ieškovo koeficiento sudėtinė struktūra buvo keičiama, šią aplinkybę patvirtina savivaldybės 2023 m. balandžio 21 d. raštas Nr. SD-3110 (6.17E) „Dėl rašytinių įrodymų pateikimo ir bylos nagrinėjimo būdo (civ. byloje Nr. e2-3870-810/2023)“ teismui ir šio rašto 1-3 priedai (DOK-17396), iš kurių matyti, jog pagal Darbo apmokėjimo sistemos 6 punktą keitėsi kriterijai už veiklos sudėtingumą (buvo 1,2, o liko 1) ir už darbo sąlygas (buvo 1,5, liko 1). Ieškovui darbo apmokėjimo sistemos 6 p. nustatyti kriterijai keitėsi atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 24 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. VA-6-(3.7) nustatytus ieškovo vadovaujamos įstaigos veiklos trūkumus. Kriterijų keitimo argumentai nurodyti savivaldybės 2023 m. balandžio 21 d. rašto 1 priede, o vidaus audito ataskaita 2023-04-21 rašto 4 priede (DOK-17396).

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Teismas nustatė koeficiento maksimalią ribą didesnę, nei ji nustatyta Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede. Teismas nepagrįstai įpareigojo savivaldybę padidinti ieškovui pastoviosios dalies koeficientą iki teismo paskaičiuoto maksimalaus dydžio – 16,44, kai teismo skaičiavimu šis intervalas nuo 13,05 iki 16,44. Teismo apskaičiuotas 16,44 koeficientas yra nepagrįstas, nes nei darbo apmokėjimo įstatymas, nei darbo apmokėjimo sistema neįpareigoja savivaldybės įstaigų vadovui nustatyti maksimalų koeficientą.

14.3. Teismas nenustatė aplinkybių, jog ieškovas atitinka Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismas, ieškovui už 2022 m. nustatydamas gerokai didesnį, nei darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede III grupės įstaigų vadovams nustatytas maksimalus dydis (13,7) pastoviosios dalies koeficientą, netinkamai pritaikė teisės aktus. Teismas nenustatė pažeidimo, jog ieškovui nustatytas pastoviosios dalies koeficientas 14,35 prieštarauja nuo 2022 m. galiojančio darbo apmokėjimo įstatymo nuostatoms. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymas yra išimtinai į pareigas priimančio asmens, šiuo atveju Alytaus miesto savivaldybės mero, prerogatyva (Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 10 dalis).

14.4. Teismo apskaičiuotas ir nustatytas maksimalus 18,36 pastoviosios dalies koeficientas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes darbo apmokėjimo įstatymas ir darbo apmokėjimo sistema neįpareigoja nustatyti maksimalių koeficientų dydžių.

14.5. Ieškovas nesikreipė į darbo ginčų komisiją su reikalavimu dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento nustatymo už 2023 m., todėl darytina išvada, jog teismas skundžiamo sprendimo dalyje dėl ieškovui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimo iki 18,36 nuo 2023 m. sausio 1 d. pažeidė CPK 412 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo. Teismas nenustatė nei vienos darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje bei darbo apmokėjimo sistemos 12 p. nustatytos aplinkybės, turinčios įtakos naujo pastoviosios dalies koeficiento nustatymui.

14.6. Teismas šiuo sprendimu formuoja precedentą, jog įstaigų vadovams turi būti nustatyti maksimalūs pastoviosios dalies koeficientai, kai Darbo apmokėjimo įstatymas nustato jų intervalą. Šis teismo nustatytas dydis viršytų net didžiausių Lietuvos mokyklų (kuriose yra daugiau kaip 1001 mokinys) vadovų su daugiau kaip 15 metų stažu pastoviųjų dalių koeficientus (17,54) ( Darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo 42 p.), tokiu būdu būtų iškreipta visa biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo sistema .

Atsiliepimas

5. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės Alytaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. dalinį sprendimą ir tenkinti ieškovo ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Kaip teisingai daliniame sprendime nurodė teismas, tai, kad ieškovo koeficiento sudėtinė struktūra nebuvo keičiama, galima matyti ir iš 2021 m. balandžio 13 d. komisijos protokolo Nr. KPPt-158 (ieškovo patikslinto ieškinio priedas Nr. 10). Jeigu ieškovo koeficiento sudėtinė struktūra būtų pasikeitusi, kaip teigia apeliantė, tai ne tik tai privalėtų atsispindėti darbo užmokesčio lentelėje, sudarytoje pagal komisijos įvertinimą, kaip tai buvo padaryta 2018 m. lapkričio 12 d. posėdyje (ieškovo patikslinto ieškinio priedas Nr. 8), o dabar tokios naujos lentelės nėra, tačiau toks ieškovo koeficiento sudėtinės struktūros pakeitimas būtų aptartas ir 2021 m. balandžio 13 d. komisijos posėdyje bei matytųsi protokole Nr. KPPt-158 (Ieškovo patikslinto ieškinio priedas Nr. 10), tačiau to taipogi, nėra, be to, apie tai būtų informuotas ir pats ieškovas. Apeliantė per visą civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie ieškovo koeficiento sudėtinės struktūros pasikeitimą, nors apeliantė yra Alytaus miesto savivaldybė, kurioje visi tokie sprendimai turėtų būti dokumentuoti bei atitinkamai tokius įrodymus, jei jie iš tiesų būtų, nebūtų sudėtinga pateikti į civilinę bylą.

15.2. Apeliantė neturi ir nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovas būtų informuotas apie mažinamą darbo užmokestį. Apeliantė, jeigu ieškovo koeficientas iš tiesų buvo mažinamas, turėjo pareigą informuoti ieškovą, kaip tą nustato Darbo kodekso 45 straipsnis, kuris reikalauja rašytinio darbuotojo sutikimo. Ieškovas niekada negavo tokio pranešimo, taip pat, niekada su juo nesutiko, o, kaip galime matyti ir iš šios civilinės bylos, apeliantė tokių įrodymų nepateikė net ir pareikalavus teismui. Taigi, atitinkamai apeliantės 2023 m. balandžio 21 d. rašte pateikti skaičiavimai, kuriuose nurodoma ieškovo kintama koeficiento dalis ne 5,2, o 4,3, laikytini nepagrįstais.

15.3. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. buvusio 100 procentų koeficiento sudarytų intervalą 17,4 – 27,4 (nuo 8,7 + 100% iki 13,7 + 100%), akivaizdu, kad ieškovui, 2022 m. gegužės 3 d. ieškinio pateikimo dieną, taikomas padidinto koeficiento intervalas 13,572 – 16,44 pateko į šias kraštutines ribas ir nepažeidė darbo apmokėjimo sistemai taikomų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatų. Tas pats pastebėtina ir dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. taikomo koeficiento intervalo, kurio ribos, taipogi, neviršija darbo apmokėjimo įstatymo 7 str. 9 d. numatytų kraštutinių intervalo ribų (nuo 9,3 + 100 % iki 15,3 + 100 %, t. y. ribų nuo 18,6 iki 30,6). Atitinkamai, nesutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas daliniame sprendime ieškovui nustatė koeficiento maksimalią ribą didesnę, nei ji nustatyta DAĮ 1 priede. Tokius apeliantės teiginius paneigia net jos pačios elgesys, t. y. aplinkybė, jog ieškovui šiuo metu nustatytas ir taikomas 14,35 koeficientas, vadovaujantis apeliantės logika, taipogi buvo nustatytas didesnis, nei tuo metu galiojusi DAĮ 1 priede nustatyta koeficiento intervalo riba (13,7).

15.4. Ieškovui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. taikytinas koeficientas (19,812) neviršija tuo metu galiojusios maksimalios galimos koeficiento ribos, kaip ir nuo 2023 m. sausio 1 d. ieškovui taikytinas koeficientas (20,748) neviršija šiuo metu leistinos maksimalios koeficiento ribos (30,6, nurodytos šio atsiliepimo į apeliacinį skundą 23 pastraipoje). Atitinkamai šioje vietoje nesutiktina nei su apeliantės teiginiais, nei su teismo daliniame sprendime pateiktais skaičiavimais. Ieškovui koeficientą padidino pats įstatymų leidėjas, pakeitęs jam taikomą koeficientą, o kitaip tariant, iki pat šiol ieškovui taikomas koeficientas yra nustatytas jau nebegaliojančia įstatymo redakcija, kadangi nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalus koeficientas, kuris yra sudėtinė ieškovui apskaičiuojamo koeficiento dalis, yra padidintas bemaž 30 proc. iki 8,7, o nuo 2023 m. sausio 1 d. ši minimali riba kilo iki 9,3. Ieškovui nereikia įrodinėti darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje esančių sąlygų, o apeliantei automatiškai kyla pareiga, pasikeitus įstatyme įtvirtintam koeficientų dydžiui, koreguoti ieškovui taikomą koeficientą.

15.5. Pastebėtina, jog, nors pats ieškovas nesutinka su daliniame sprendime teismo pateiktu ieškovo koeficiento apskaičiavimu bei dėl to ieškovas pateikė apeliacinį skundą, tačiau, nepaisant to, teismas daliniame sprendime pateikė tokio savo sprendimo išaiškinimą ir jį pagrindė, dėl ko apeliantė, nesutikdama su teismo daliniu sprendimu, privalo nurodyti ne tik tai, kad su tokiu teismo sprendimu nesutinka, bet ir pagrįsti tokio nesutikimo priežastis, pateikti įrodymus. To nesant, ne tik apeliantės apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu, bet toks apeliantės apeliacinis skundas riboja ir paties ieškovo atsikirtimo į apeliantės argumentus galimybę.

Šalies argumentai

15.6. Ieškovas dar 2022 m. kovo 7 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl teisingo apmokėjimo už darbą, prašydamas padidinti ieškovo koeficientą nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. prašydamas padidinti nuo 2022 m. sausio 1 d., o ne už konkretų laikotarpį, laikytini nepagrįstais bei prieštaraujančiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, operatyvumo principams.

Atsiliepimas

2. Atsakovė biudžetinė įstaiga Alytaus nakvynės namai atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Aritmetiniai veiksmai skundžiamame sprendime buvo atlikti ne pagal eiliškumą (neišskyrus skliaustais pirmojo reiškinio, kurį būtina apskaičiuoti prieš kitą veiksmą), dėl ko buvo gauti neteisingi koeficientų intervalų dydžiai. Šiuo atveju, pirmąjį sudėties veiksmą reikėjo išskirti skliaustais, kas suteiktų jam pirmenybę, o tuomet, gauta suma būtų sudedama su likusiu dėmeniu. Tai atitiktų paties teismo išvadą, kurioje nurodoma, kad minimali koeficiento dalis turi būti didinama 30 procentų, o vėliau, jau gautas bendras koeficientas – didinamas 20 procentų.

16.2. Ginčui aktualiais laikotarpiais buvę 100 proc. koeficientai sudarė tokius intervalus: (i) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.: 17,4 – 27,4, kadangi koeficientų intervalai tuo laikotarpiu buvo 8,7 – 13,7, taigi: a) 8,7 + 100 proc. = (8,7 + (8,7 x 1)) = 17,4 (šis skaičius atitinka 100 proc. BĮ darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio) b) 13,7 + 100 proc. = (13,7 + (13,7 x 1)) = 27,4 (ii) Nuo 2023 m. sausio 1 d.: 18,6 – 30,6, kadangi koeficientų dydžiai yra 9,3 – 15,3, taigi: a) 9,3 + 100 proc. = (9,3 + (9,3 x 1)) = 18,6 b) 15,3 + 100 proc. = (15,3 + (15,3 x 1)) = 30,6. Vadovaujantis įstatymo 7 straipsnio 9 dalimi, aukščiau gauti apeliantui taikytini koeficientai neviršija ginčui aktualiais laikotarpiais apskaičiuotų koeficientų intervalų ribų.

3. Atsakovė biudžetinė įstaiga Alytaus nakvynės namai atsiliepimu į atsakovės Alytaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Būtent apeliantei bylos nagrinėjimo metu teko pareiga įrodyti ir pagrįsti, kad ieškovui taikytini koeficientų dydžiai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo galimai pakeisti, o iki šiol taikyti - pagrįsti, apskaičiuoti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tačiau to atsakovė Alytaus miesto savivaldybė nepadarė. Alytaus miesto savivaldybės meras priimdavo patvarkymus, kuriais buvo padidinti nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Taigi, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai ieškovo atžvilgiu iki šio ginčo pradžios kito sulig įstatymų leidėjo atliktais teisės akto pakeitimais. Todėl atsakovei nesuprantami apeliantės motyvai bei tai, kodėl koeficientai nebuvo padidinti įstatymo nuostatoms pasikeitus ir ginčui aktualiu laikotarpiu.

17.2. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas ir naujomis aplinkybėmis, o būtent tuo, neva ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos suformuluodamas reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo padidinti jam pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą už 2023 m. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė nė karto nenurodė šios aplinkybės. Byla pagal pradinį ieškinį buvo nagrinėjama dar nuo 2022 m. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, buvo jau 2023 m., todėl, akivaizdu, jog būtinybė tikslinti ieškinio reikalavimus ieškovui atsirado vėliau ir tai buvo sąlygota įstatymo pasikeitimų bei to, jog patikslintas reikalavimas buvo neatsiejamai ir tiesiogiai susijęs su vis dar nagrinėjama byla.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl biudžetinės įstaigos vadovo darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficiento nustatymo (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo, toliau - Apmokėjimo įstatymas, 5 ir 7 straipsniai), taip pat dėl jau nustatyto koeficiento didinimo apribojimo pagal Apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalį. A. A. miesto savivaldybė skundžia teismo sprendimą ir procesiniu aspektu - nurodo, kad teismas, nustatęs pareiginės algos koeficientą 2023 metams, išnagrinėjo reikalavimą, dėl kurio nebuvo laikytasi išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nesikreipta į darbo ginčų komisiją ( DK 220 straipsnis).

6. Skundo argumentas dėl ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo atmestinas, nes ieškovas į darbo ginčų komisiją dėl pareiginės algos koeficiento už 2022 metus nustatymo teisėtumo kreipėsi 2022 metų kovo 7 d., darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2022 m. balandžio 4 d., ieškovas į teismą kreipėsi 2022 m. gegužės 3 d. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu ieškovas tikslino reikalavimą, nes prasidėjus 2023 metams buvo pakeistos Apmokėjimo įstatymo nuostatos, o pareiginė alga nebuvo perskaičiuota. Laikytina, kad ieškovo reikalavimas dėl 2023 metų pareiginės algos yra tęstinis iš jau pareikšto reikalavimo dėl algos koeficiento už 2022 metus paskaičiavimo ir taikymo, todėl pakartotinai kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl to paties reikalavimo vėlesniu laikotarpiu nebūtų racionalu. Pažymėtina, kad CPK 417 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą net ir dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Iš šio straipsnio nuostatų išplaukia, kad teismas gali nagrinėti ir susijusius reikalavimus, atsiradusius dėl ilgai užsitęsusio proceso.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2011 m. balandžio 22 d. priimtas dirbti Alytaus nakvynės namų (duomenys neskelbtini). Alytaus nakvynės namai yra biudžetinė įstaiga, savininko funkcijas atlieka Alytaus miesto savivaldybė. Ieškovo pareiginė alga keletą kartų keitėsi, 2021 m. liepos 1 d. miesto mero potvarkiu jam buvo nustatytas 14,35 pareiginės algos koeficientas. Nuo 2022 m. sausio 1 d. tarp ieškovo ir atsakovo prasidėjo ginčas dėl ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento paskaičiavimo, keitimo ir apribojimų (Apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 6,7,8,9 dalys).

8. Ieškovo kaip biudžetinės įstaigos vadovo darbo užmokestis nustatomas pagal Apmokėjimo įstatymą ir Biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra Alytaus miesto savivaldybė, vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašą (toliau - Aprašas), patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-153 (interneto prieiga(duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 30 d. Aprašo redakcija). Apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatytas pareiginės algos koeficientų intervalas - minimalus koeficiento dydis ir maksimalus dydis.

9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad abu paminėti teisės aktai turi būti taikomi sistemiškai. Iš Aprašo 6 punkto matyti, kad įstaigų vadovams nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai gali būti didinami prie įstatyme nustatytos pastoviosios dalies minimalaus koeficiento pridedant koeficiento dalis atsižvelgiant į nustatytus kriterijus (už veiklos (darbo) sudėtingumą, darbo krūvį; atsakomybės lygį; darbo sąlygas; papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą). Vadinasi, Alytaus miesto savivaldybės taryba savo sprendimu (Aprašu) yra nustačiusi, kad skaičiuojant koeficientą konkrečiam įstaigos vadovui yra imamas minimalus Apmokėjimo įstatyme nustatytas koeficientas ir prie jo pridedami papildomi koeficiento dėmenys. Kitaip tariant, minimalaus koeficiento pasikeitimas pagal įstatymą įtakoja kiekvienam įstaigos vadovui paskaičiuojamą koeficientą. Todėl atmestinas savivaldybės apeliacinio skundo argumentas, kad nėra imperatyvaus reikalavimo padidėjus minimaliam pastoviosios dalies koeficientui perskaičiuoti ir padidinti pastoviosios dalies koeficientą. Tokio reikalavimo ir nereikia, nes, kaip minėta, pati savivaldybės tarybos sprendimo (Aprašo) 6 punkto struktūra įpareigoja prie minimalaus koeficiento pridėti papildomus dėmenis. Pasikeitus minimaliam koeficientui atitinkamai pasikeičia ( turi pasikeisti) įstaigos vadovo pareiginė alga.

10. Įstaigos vadovo veiklos atitikimą nustatytiems kriterijams vertina savivaldybės mero potvarkiu sudaryta komisija. Pastoviosios dalies koeficientas įstaigos vadovui nustatomas savivaldybės mero potvarkiu (Aprašo 10 punktas). Biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos pastovioji dalis sulygstama darbo sutartyje. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas iš naujo pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui, vadovaujamo darbo patirčiai ar nustačius, kad įstaigos vadovo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 5 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius ( Aprašo 12 punktas).

11. Iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės mero 2021 m. balandžio 19 d. potvarkio Nr. MP1-43-(4.1) matyti, kad ieškovui nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo nustatytas 14,35 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas su 30 proc. padidinimu, t. y. 30 proc. padidinimas jau yra įtrauktas į koeficientą 14,35. Iš atsakovės pateikto mero potvarkiu sudarytos komisijos vertinimo (DOK 17396) lentelės matyti, kad ieškovui nustatyti koeficientai pagal Aprašo 6.1 - 6.5 punktus buvo sumažinti 2021 metais, iš bendro 5,2 koeficiento į 4,3 koeficientą. Todėl ir vėlesniais metais, kol nepasikeitė mero potvarkiu nustatyta koeficiento dalis, turi būti imamas 4,3 koeficientas, prie jo pridedamas minimalus Apmokėjimo įstatyme nustatytas koeficientas ir papildomi padidinimai, kurie nurodyti Apraše ir Apmokėjimo įstatyme (P. A. 7 punktą visas paskaičiuotas koeficientas A1 lygio pareigybei dar didinamas 20 procentų, ir socialinių paslaugų srities darbuotojams pridedama 20/30 proc. minimalaus koeficiento pagal Apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 7 punktą). Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas įrodymus, neatsižvelgė į minėtą vertinimo komisijos lentelę, kurios pagrindu 2021 m. balandžio 19 d. potvarkiu nustatytas galutinis ieškovo koeficientas 14,35, todėl neteisingai nurodė, kad mero nustatyto koeficiento struktūra ir koeficiento dydis (5,2) nesikeitė iki sprendimo priėmimo.

12. Ieškovas nurodo, kad negavo jokių pranešimų apie jam Alytaus mero potvarkiu nustatyto koeficiento dydžio ir struktūros pakeitimą. Tačiau iš LITEKO bylos kortelės matyti, kad minėta komisijos sudaryta koeficiento nustatymo lentelė buvo pateikta į bylą 2023 m. balandžio 24 d., priimta teisėjos rezoliucija „išsiųsti proceso dalyviams“ (DOK 17396) ir tą pačią dieną išsiųsta proceso dalyviams. Dalinis sprendimas byloje priimtas 2023 m. spalio 16 d., vadinasi, jeigu ieškovui iki pateikimo ir nebuvo žinoma apie komisijos nustatytą jam taikomo koeficiento struktūrą, tai byloje pateikus šiuos duomenis, ieškovas turėjo su jais susipažinti ir imtis papildomų veiksmų, jeigu su tokiais pakeitimais nebuvo supažindintas ir nesutinka.

13. Nuo 2022 m. sausio 1 d. pasikeitė Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedas, kuriame minimalus koeficientas ieškovui taikomai pareigybei padidėjo nuo 6,7 iki 8,7. Vadinasi, ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas būtų toks: ((8,7+4,3)+20 proc. kaip A1 lygio pareigybės darbuotojui + 30 proc. nuo minimalaus koeficiento kaip socialinių paslaugų srities darbuotojui (Apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalys, įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.). Taigi, iš viso ieškovo koeficientas nuo 2022 m. sausio 1 d. teoriškai buvo 18,21.

14. Tokiu pačiu būdu paskaičiuojamas ieškovo pareiginės algos koeficientas nuo 2023 m. sausio 1 d., kai minimalus ieškovo pareigybės koeficientas buvo padidintas iki 9,3 ( Apmokėjimo įstatymo 2022 m. lapkričio 24 d. redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. ). Ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas būtų toks: ((9,3+4,3)+20 proc. kaip A1 lygio pareigybės darbuotojui + 30 proc. nuo minimalaus koeficiento kaip socialinių paslaugų srities darbuotojui, iš viso 19,11.

15. Alytaus nakvynės namai savo atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad teismas neteisingai skaičiavo ieškovui priklausantį pareiginės algos koeficientą, nes neteisingu eiliškumu atliko koeficiento didinimo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir laikosi pozicijos, kad Apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalys turi būti taikomos iš eilės: pirmiausia bendras pagal Aprašą paskaičiuotas koeficientas didinamas 20 proc. ( 7 straipsnio 6 dalis) ir prie gautos sumos pridedama 30 proc. nuo minimalaus koeficiento (7 straipsnio 7 dalis), o ne atvirkščiai.

16. Nustatęs ieškovui taikytinus koeficientus, pirmosios instancijos teismas, taikydamas Apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalį, nustatančią, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimas šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytais pagrindais negali viršyti 100 procentų biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio, ir taikydamas Aprašo 9 punkto nuostatą, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimas 7 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais negali viršyti 100 procentų įstatymo 1 priede nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio, sprendė, kad ieškovui paskaičiuotas koeficientas negalėjo viršyti ieškovui taikytino koeficiento intervalo maksimalios ribos, padidintos 20 proc. kaip A1 pareigybės lygio darbuotojui, t. y. 16,44 nuo 2022 m. sausio 1 d. (13,7 koeficientas+20 proc. nuo 13,7) ir negalėjo viršyti 18,36 nuo 2023 m. sausio 1 d. (15,3 maksimali Apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatyta koeficiento riba+20 proc. nuo 15,3).

17. Ieškovas kritikuoja tokią teismo poziciją ir nurodo, kad Apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 punktas turi būti aiškinamas taip, kad koeficiento padidinimai negali viršyti 100 proc. Apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatytų intervalo minimalios ir maksimalios ribos., t. y. 1 priede nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatytas ieškovo pareigybei taikytinas intervalas nuo 8,7 iki 13,7 galėtų būti nuo 17,4 iki 27,4 (abi intervalo reikšmės dauginamos iš 2), atitinkami nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojęs intervalas galėtų būti nuo 18,6 iki 30,6 (abi intervalo reikšmės dvigubinamos). Ieškovas savo poziciją grindžia tuo faktu, kad jam paskaičiuotas 14,35 koeficientas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo didesnis, negu Apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatyta maksimali intervalo riba, kuri buvo 13,7.

18. Apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai taikydamas tiek Apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalį, tiek ir Aprašo 9 punktą, nustatantį, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimas 7 (už A1 lygio pareigybę) ir 8 (taikomas tik aukščiausio meistriškumo kultūros ir meno įstaigų vadovams) punktuose nustatytais pagrindais negali viršyti 100 procentų įstatymo 1 priede nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio, vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatyto intervalo maksimalią ribą padidino 20 proc. už A1 lygio pareigybę, nes tiek Apmokėjimo įstatyme, tiek ir Apraše yra aiškiai nurodyta, kad koeficiento padidinimas už pareigybės lygį A1, ir už socialinės srities paslaugų sritį negali viršyti Apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatyto maksimumo (100 proc.). Aiškinant priešingai, kad visi koeficiento padidinimai minėtais pagrindais turi būti pridedami prie maksimalios 1 priedo intervalo reikšmės, netektų prasmės pats koeficiento intervalo nustatymas.

19. Kolegijos nuomone, pareiginės algos koeficientų nustatymas ne vienu dydžiu, o būtent intervalu išreiškia įstatymo leidėjo poziciją apriboti biudžetinių įstaigų savininko funkcijas vykdančius subjektus nustatant pareiginės algos koeficientus, nes sistemiškai aiškinant, konkretaus darbuotojo pareiginės algos koeficientas pradedamas skaičiuoti nuo įstatyme nustatytos minimalios koeficiento reikšmės, pridedamas įstaigos savininko nustatytas koeficientas, gauta suma didinama šiuo atveju už A1 lygio pareigybę ir dar pridedama 30 proc. nuo minimalaus koeficiento už socialinę sritį. Vadinasi, minimalus Įstatymo 1 priede nustatytas koeficiento dydis naudojamas skaičiuojant individualų koeficientą, o intervalo maksimumas atlieka tik apribojančią funkciją. Pažymėtina, kad Apmokėjimo įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2024 m. sausio 1 d., 6 straipsnio 1 dalyje ši įstatymo leidėjo nuostata (riboti biudžetininkų atlyginimus) jau išreiškiama aiškiau: „biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 1 priede“.

20. Grįžtant prie šios bylos situacijos, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo atveju nuo 2022 m. sausio 1 d. jam galiojo 13,7 pareiginės algos koeficiento apribojimas, o nuo 2023 m. sausio 1 d. toks koeficiento apribojimas yra 15,3. Aplinkybė, kad ieškovui Alytaus miesto mero 2021 m. balandžio 19 d. potvarkiu Nr. MP1-43-(4.1) nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo nustatytas ir faktiškai taikomas 14,35 pareiginės algos koeficientas, nekeičia norminių teisės aktų nustatytų apribojimų, tik reiškia, kad įstaigos savininko funkcijas atlikęs subjektas taikė didesnį koeficientą savo pasirinkimu.

21. Kaip minėta, ieškovui teoriškai paskaičiuoti koeficientai atitinkamai buvo 18,21 ir 19,11 ( žr. šios nutarties 27 ir 28 pastraipas), faktiškai ieškovui yra taikomas 14,35 koeficientas, nors nuo 2023 m. sausio 1 d. maksimalus ieškovui galimas taikyti koeficientas padidėjo iki 15,3. Todėl pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas pakeistinas nustatant, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turi būti 15,3.

22. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias biudžetinių įstaigų vadovų pareiginės algos nustatymą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovę Alytaus miesto savivaldybę saisto pareiga, pasikeitus Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatytiems minimaliems pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientams, atitinkamai peržiūrėti ir ieškovui padidinti jam Darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį. Tačiau teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, kad mero potvarkiu sudaryta komisija 2021 metais pakeitė ieškovui taikomo koeficiento struktūrą pagal Aprašo 6.1 - 6.5 punktus ir sumažino ieškovui taikomą koeficiento dalį iš 5,2 į 4,3. Taip pat teismas netinkamai aiškino Apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies ir Aprašo 9 punkto nuostatas, todėl nustatė didesnį ieškovui taikomo pareiginės algos koeficiento apribojimo dydį, negu kad turėjo būti taikomas. Šie netikslumai sudaro pagrindą pakeisti dalinį teismo sprendimą.

23. Bylinėjimosi išlaidos šioje stadijoje neskirstomos, nes sprendimu išspręsta tik dalis ginčo. Byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau ( CPK 261 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. dalinį sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Į. A. miesto savivaldybę pakeisti su ieškovu A. G. 2011 m. balandžio 22 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 734 sąlygas nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 15,3.

Likusioje dalyje šį reikalavimą atmesti“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisDiana LabokaitėLina Žemaitienė