Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-06-23 · Byla Nr. A2.6.-8418-957/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-23
Bylos Nr.
A2.6.-8418-957/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07726-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8418-957/2015Proceso Nr. 4-68-3-07726-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 45.4.; 45.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2015 m. gegužės 24 d., apie 15.15 val., Vilniuje, Rodūnios kelias 2, vairavo automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.

M. J., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje.

ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, nors bylos duomenimis buvo pasirašytinai informuotas apie jo vietą ir laiką (b. l. 2). Neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti į teismą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus. M. J. savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, neginčija, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotame paaiškinime nurodo, kad išsinuomojo automobilį, su kuriuo 2015 m. gegužės 24 d., apie 15.15 val., atvyko į Vilniaus oro uostą. Automobilį pastatė išvykimo terminale ir nuėjo į tualetą (b. l. 2-3). Be M. J. prisipažinimo, jo kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga, t. y. 2015 m. gegužės 24 d. policijos pareigūnų J. P. ir A. K. tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, jog pastebėjus automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį KET ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, ir palaukus 10-15 minučių, sugrįžęs vairuotojas M. J. paaiškino, kad pats vairavo automobilį ir paliko jį stovėti (b. l. 4, 5). Esant pirmiau išdėstytiems įrodymams konstatuotina, jog M. J. paliko automobilį stovėti kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. J. tiek protokolo surašymo metu, nesutiko su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu, numatytu ATPK 128 straipsnio 1 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotame paaiškinime jis teigė, kad 2015 m. gegužės 24 d. jis neturėjo įgijęs teisės vairuoti Lietuvoje, tačiau tokią teisę turėjo įgijęs Anglijoje (b. l. 2-3). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad M. J. policijos pareigūnams pateikė Didžiosios Britanijos laikinąjį (mokinio) vairuotojo pažymėjimą, kurio kopija yra byloje (b. l. 8-9). Taigi, dėl fakto, jog nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje M. J. vairavo transporto priemonę turėdamas laikiną (mokinio) vairuotojo pažymėjimą, išduotą Didžiojoje Britanijoje abejonių nekyla. Tai patvirtina ir kiti bylos įrodymai, t. y. 2015 m. gegužės 24 d. policijos pareigūnų J. P. ir A. K. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, jog pastebėjus automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį KET ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, ir palaukus 10-15 minučių, sugrįžęs vairuotojas M. J. paaiškino, kad pats vairavo automobilį ir paliko jį stovėti, bei pateikė Didžiosios Britanijos mokinio vairuotojo pažymėjimą (Provisional Driving Licence) (b. l. 4, 5); Didžiosios Britanijos laikino vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 8-9). Vis tik vien aplinkybės, kad M. J. turi Didžiosios Britanijos laikinąjį (mokinio) vairuotojo pažymėjimą, nepakanka išvadai, jog jis Lietuvos Respublikos teritorijoje transporto priemonę vairavo turėdamas tam teisę. Nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, ar M. J. Didžiojoje Britanijoje išduotas laikinasis (mokinio) vairuotojo pažymėjimas administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos veikos padarymo metu (2015 m. gegužės 24 d.) suteikė teisę jam vairuoti transporto priemones Lietuvoje.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis tiek Lietuvos Respublikos, tiek tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotų vairuotojo pažymėjimų pripažinimo Europos Sąjungoje klausimus konstatuoja, kad M. J. 2015 m. gegužės 24 d., apie 15.15 val., Vilniuje, Rodūnios kelias 2, vairavo automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo įstatymas) 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir VĮ „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų. Pagal Saugaus eismo įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. Europos Tarybos direktyva dėl vairuotojų pažymėjimų (91/439/EEB) (toliau – Direktyva) iš dalies pakeista Europos Tarybos direktyvomis 94/72/EB, 96/47/EB, 97/26/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustato, kad valstybės narės, laikydamosi šios direktyvos nuostatų, įveda I priede aprašytą Bendrijos pavyzdžiu pagrįstą nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, 2 dalyje nustatyta, kad valstybių narių išduoti vairuotojo pažymėjimai yra abipusiai pripažįstami. Šios Direktyvos 1 ir 1A prieduose pateikiamos nuostatos dėl Bendrijos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo. Direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimai, be to, yra išduodami tik kandidatams į vairuotojus: a) kurie yra išlaikę įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą bei teorinį egzaminą ir atitinka medicininius reikalavimus pagal antrojo ir trečiojo priedų nuostatas; b) kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra pažymėjimą išduodančios valstybės narės teritorijoje arba gali pateikti įrodymų, kad jie yra ten studijavę bent šešis mėnesius. Šiuo atveju taikytinos ir Kelių eismo konvencijos nuostatos (Valstybės žinios, 2002 m. sausio 9 d., Nr. 2-54), kurios 41 straipsnio 2 nustatyta, kad susitariančiosios Šalys pripažįsta, jog: a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita Susitariančioji Šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams. Taigi, nors Europos tarybos direktyvos dėl vairuotojų pažymėjimų (91/439/EEB) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad narės valstybės abipusiai pripažįsta nustatytą pavyzdį atitinkančius išduotus pažymėjimus, o direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimai išduodami ir kandidatams į vairuotojus, tačiau pagal Kelių eismo konvenciją, jos 41 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams, t. y. mokinio (laikini) pažymėjimai kitose Europos Sąjungos šalyse negalioja ir iš esmės išduodami siekiant pastariesiems sudaryti sąlygas, išlaikius teorijos egzaminą, mokytis praktinio vairavimo. M. J., turėdamas Didžiosios Britanijos mokinio (laikinąjį) vairuotojo pažymėjimą, būdamas atidus ir rūpestingas turėjo suvokti, jog tokio pobūdžio užsienio valstybėje išduotam vairuotojo pažymėjimui taikomi atitinkami apribojimai dėl jo galiojimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, t. y., jog pripažįstami vairuotojo pažymėjimai, bet ne kandidato (mokomo asmens, mokinio) į vairuotojus pažymėjimai. Esant tokiai situacijai darytina išvada, kad M. J. pažeidė KET 14 punkto nuostatas – Lietuvos Respublikoje vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas M. J. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (vairavimas neturint tam teisės kelia pavojų eismo dalyvių saugumui bei automobilio palikimą draudžiamoje zonoje apsunkinant transporto priemonių judėjimą ir taip didinant eismo įvykio tikimybę), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, administracine tvarka baustas. M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, teismas sprendžia, kad M. J. skirtinos minimalios, ATPK 128 straipsnio 1 dalies ir 124¹ straipsnio 4 dalies, sankcijose numatytos administracinės nuobaudos.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 33, 30² straipsniais, 128 straipsnio 1 dalimi, 124¹ straipsnio 4 dalimi, 224 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

M. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų (289 Eur) dydžio baudą.

M. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, M. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 4 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų (289 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas Marijus Kursevičius