- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- 1-1614-1189/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00385-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Kaltinamasis
- L. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2013 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 4 metams;
2. 2019 m. rugpjūčio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 276-1 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 1 punktu – nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 2 metams Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas vykdyti paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
3. 2021 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaičiuota bausmės dalis, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį.
4. 2021 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
5. 2022 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinus vienu trečdaliu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie 2022 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2021 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 5 mėnesiai 28 dienos.
6. 2023 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinus vienu trečdaliu paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 241 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. R. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar platinti, 2022 m. gegužės 18 d. 9.20 val., (duomenys neskelbtini), savo megztinio kišenėje laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – lankstinuką su 0,0126 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,0042 g grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino, plastiko maišelį su 0,0254 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,0056 g grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino.
Šiais savo veiksmais L. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Be to jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 29 d. apie 21.45 val. perlipęs tvorą ties atvirosios kolonijos Kontrolės ir praleidimo punktu Nr. (duomenys neskelbtini), pabėgo iš pataisos namų.
Šiais savo veiksmais L. R. padarė nusikaltimą numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis L. R. teisiamojo posėdžio metu dėl abiejų nusikalstamų veikų kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad amfetaminą vartoja jau seniai, vartoja savo reikmėms, 2022 m. gegužės 18 d. po pabėgimo iš įkalinimo įstaigos, jį apžiūrint jo megztinio kišenėje rado švirkštą, paketėlį vatos ir lankstinuką, kuriuose buvo likučiai amfetamino, nes jau buvo panaudojęs psichotropinę medžiagą, kiekio nežino. Įsigijo savo rajone, savo reikmėms. Turėjo priklausomybę dėl psichotropinių medžiagų vartojimo, vartodavo kasdien, šiuo metu priklausomybės neturi yra įsitraukęs į pozityvią veiklą įkalinimo įstaigoje. Dėl pabėgimo iš įkalinimo įstaigos nurodė, kad pabėgimo metu buvo apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos, tai ir paskatino pabėgimą, nors planavo pabėgimą, nes kiekvieną dieną vartojo psichotropines medžiagas. Pabėgo perlipęs atvirosios kolonijos tvorą, tvora buvo jo ūgio su spygliuota viela, perlipdamas nesusižalojo. Gerai nepamena, bet pabėgti tikrai galėjo 2022 m. spalio 29 d. apie 21.45 val., nes jau buvo tamsu. Kodėl niekas nematė kaip jis pabėgo nežino. Po pabėgimo (duomenys neskelbtini) miestelyje dar apie 2 valandas laukė atvažiuojančių jo paimti draugų, su kuriais susisiekė telefonu. Pabėgęs išvyko į Kauną, ėjo gydytis nuo priklausomybės mėnesį gydėsi, kitą mėnesį iki jį sulaikant, tiesiog leido laiką. Pataisos įstaigos jam siūloma metadono programa netiko, nes ji skirta gydytis nuo kitokių priklausomybių. Policijos pareigūnai jį sulaikė pas mamą namuose. Ateityje bėgti neplanuoja, šiuo metu taisosi, pataisos įstaigoje dirba (duomenys neskelbtini).
Kadangi bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, teismui išaiškinus galimybę bylą nagrinėti sutrumpino įrodymų tyrimo tvarka ir proceso dalyviams neprieštaravus, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 ir 291 straipsniuose reglamentuota tvarka.
Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. K. parodė, kad 2022 m. spalio 29 d. nuo 8.00 val. pradėjo vykdyti tarnybą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialisto pareigose. Minėtą dieną, apie 21.50 val. prieš pat vakarinį patikrinimą buvo pastebėta, kad atvirojoje kolonijoje nėra (duomenys neskelbtini) būrio nuteistojo L. R.. Nedelsiant buvo apžiūrėtos gyvenamosios ir pagalbinės patalpos, nuteistasis L. R. rastas nebuvo. Buvo atsuktos Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. (duomenys neskelbtini) esančios vaizdo stebėjimo kameros, per kurias buvo pastebėta, kad 21.45 val. nuteistasis L. R. eina link Kontrolės ir praleidimo punkto Nr. (duomenys neskelbtini) ir toje vietoje, kurioje vaizdo kameros nefiksuoja, nuteistasis L. R. dingo, galimai perlipo per atvirosios kolonijos tvorą ir taip pasišalino iš pataisos įstaigos. Buvo bandyta skambinti į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną, tačiau telefonas buvo išjungtas. Apie iš pataisos įstaigos pasišalinusį nuteistąjį L. R. informavo vadovybę, atsakingą Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūną, Kauno VPK budėtoją bei buvo paskelbta nuteistojo paieška (t. 1, b. l. 79-80).
Iš 2022 m. gegužės 18 d. L. R. asmens kratos protokolo matyti, jog jame užfiksuota, kad tikrinant asmenį, viršutinio rūbo – megztinio išorinėje dešinėje kišenėje rastas švirkštas, folijos paketas su biria baltos spalvos medžiaga bei plastikinis užspaudžiamas maišelis su jame esančia baltos – gelsvos spalvos medžiaga (t. 1, b. l. 31-32)
Iš 2022 m. gegužės 30 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas 2022 m. gegužės 18 d. kratos metu L. R. megztinio dešinėje kišenėje rastas vienkartinis medicininis švirkštas, folijos paketėlis su baltos spalvos milteliais ir plastikinis maišelis su baltos-gelsvos spalvos medžiaga. Apžiūrėjus minėti objektai sudėti į voką Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34-40).
Iš 2022 m. birželio 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui pateiktame švirkšte (ant švirkšto) yra psichotropinės medžiagos – amfetamino – pėdsakų. Tyrimui pateiktame lankstinuke esančių miltelių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šių miltelių masė 0,0126 g, jų sudėtyje grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekis yra 0,0042 g. Tyrimui pateiktame plastiko maišelyje esančių miltelių (milteliai yra ant medžiagos, primenančios vatą, gabaliuko ir maišelio vidinių sienelių) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šių miltelių masė 0,0254 g, jų sudėtyje grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekis yra 0,0056 g. Amfetaminas yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą (t. 1, b. l. 47-49).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2022 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškomas kaltinamasis L. R., gimęs (duomenys neskelbtini), remiantis 2022 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi b. b. Nr. 1-2974-753/2022, 2022 m. gruodžio 27 d. 16.30 val. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir uždarytas į Kauno apskr. VPK areštinę. L. R. paieška nutraukta (t. 1, b. l. 71).
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalies
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Kaip matyti iš straipsnio dispozicijos, vienas iš objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių yra – nedidelis kiekis, kuris baudžiamojoje byloje yra atskirai nustatinėjamas atliekant narkotinės ar psichotropinės medžiagų tyrimą. Akcentuotina ir tai, kad aptariamame straipsnyje įtvirtinta veika gali būti padaroma net keletu alternatyvių būdų, kurių kiekvienas turi būti atskirai įrodinėjamas ir negali būti išvedamas iš kitų. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus laikymo būdas, kurį įvykdęs L. R. ir padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą.
L. R. dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino laikymo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad vartoja amfetaminą, todėl jį laikė savo reikmėms, prieš policijos pareigūnams 2022 m. gegužės 18 d. atliekant jo asmens kratą, dalį psichotropinės medžiagos jau buvo suvartojęs. Amfetaminą pirko kažkur savo gyvenamame rajone. Amfetaminą laikė megztinio kišenėje, bet ten jau buvo likučiai, nes buvo ką tik vartojęs, kišenėje buvo ir švirkštas, ir vatoje, lankstinukyje esantys likučiai. Be visiško L. R. kaltės prisipažinimo jo kaltę įrodo byloje esantis 2022 m. gegužės 18 d. L. R. asmens kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog atlikus asmens kartą viršutinio rūbo – megztinio išorinėje dešinėje kišenėje rastas švirkštas, folijos paketas su biria baltos spalvos medžiaga bei plastikinis užspaudžiamas maišelis su jame esančia baltos – gelsvos spalvos medžiaga (t. 1, b. l. 31-32). Rastos medžiagos buvo išsiųstos į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, siekiant nustatyti, kokios medžiagos buvo rastos pas kaltinamąjį L. R.. Iš 2022 m. birželio 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui pateiktame švirkšte (ant švirkšto) yra psichotropinės medžiagos – amfetamino – pėdsakų. Tyrimui pateiktame lankstinuke esančių miltelių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šių miltelių masė 0,0126 g, jų sudėtyje grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekis yra 0,0042 g. Tyrimui pateiktame plastiko maišelyje esančių miltelių (milteliai yra ant medžiagos, primenančios vatą, gabaliuko ir maišelio vidinių sienelių) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šių miltelių masė 0,0254 g, jų sudėtyje grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekis yra 0,0056 g. (t. 1, b. l. 47-49). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad L. R. 2022 m. gegužės 18 d. su savimi turėdamas švirkštą, polietileninį maišelį ir lankstinuką, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos amfetamino realizavo vieną iš alternatyvių BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamos veikos įvykdymo būdų – tai yra laikė psichotropinę medžiagą.
Kokios medžiagos laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis, reglamentuojama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo buvo patvirtinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. Į I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą patenka ir psichotropinė medžiaga – amfetaminas. Šiame sąraše esančios medžiagos draudžiamos vartoti visais atvejais, be kita ko, ir medicinos tikslais, dėl itin žalingų jų vartojimo padarinių asmens sveikatai. Kaip nurodyta byloje esančioje ir aukščiau aptartoje, 2022 m. birželio 14 d. specialisto išvadoje, būtent psichotropinė medžiaga – amfetaminas – buvo rasta pas kaltinamąjį L. R. 2022 m. gegužės 18 d. atliekant jo asmens kratą ir kaip byloje jau aptarta, kaltinamasis savo veiksmais realizavo psichotropinės medžiagos laikymą. Vis tik asmens veiksmų kvalifikavimui pagal atitinkamą BK 259 straipsnio dalį, reikalinga nustatyti ir įvertinti rastų medžiagų kiekį. Šiuo atveju iš specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateikto švirkšto yra narkotinės medžiagos amfetamino pėdsakų, tuo tarpu tyrimui pateiktame lankstinuke esančių miltelių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šių miltelių masė 0,0126 g, jų sudėtyje grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekis yra 0,0042 g. Tyrimui pateiktame plastiko maišelyje esančių miltelių (milteliai yra ant medžiagos, primenančios vatą, gabaliuko ir maišelio vidinių sienelių) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šių miltelių masė 0,0254 g, jų sudėtyje grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekis yra 0,0056 g. Iš viso pas L. R. rasta 0,0098 g. grynos psichotropinės medžiagos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatyta, kad nedideliu kiekiu amfetamino yra laikoma ne daugiau kaip 0,2 g. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, kaltinamojo L. R. laikytos psichotropinės medžiagos kiekis atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytą kriterijų – nedidelį kiekį. Šiuo atveju objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visuma, leidžia daryti abejonių nekeliančia išvadą, kad L. R. inkriminuota nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tai yra jis neturėdamas tikslo platinti 2022 m. gegužės 18 d. laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino.
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalies
Pagal BK 241 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pabėgo iš jo laikymo vietos. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais asmens veiksmais, kai jis neturėdamas teisėto pagrindo ir leidimo, savavališkai palieka laisvės atėmimo vieta, kurioje jis laikomas izoliuotas nuo visuomenės, taip sutrikdydamas normalų laisvės atėmimo vietų darbą pažeidžiant teisingumo interesus.
Tai, kad L. R. 2022 m. spalio 29 d. apie 21.45 val. pabėgo iš laisvės atėmimo vietos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patvirtino ir jis pats teisiamojo posėdžio metu parodydamas, kad 2022 m. spalio 29 d. apie 22.00 val. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis perlipo tvorą ties atvirosios kolonijos Kontrolės ir praleidimo punktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pabėgo iš pataisos įstaigos. Pabėgęs. iki buvo surastas, slapstėsi Kaune ir kituose miestuose. Nurodė, kad pabėgo paskatintas apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų, bet ir todėl, kad norėjo gydytis nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių turinio matyti, kad 2022 m. spalio 29 d. apie 21.50 val. prieš vakarinį patikrinimą buvo pasigesta L. R. atliekančio bausmę. Apieškojus patalpas ir pastarojo neradus buvo peržiūrėtos Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. (duomenys neskelbtini) esančios vaizdo stebėjimo kameros, kuriose fiksuotas vaizdas atskleidė, jog L. R. pabėgo iš pataisos įstaigos dėl ko buvo paskelbta jo paieška (t. 1, b. l. 79-80). Tai, kad kaltinamasis L. R. buvo pabėgęs iš įkalinimo įstaigos ir į ją negrįžo kol buvo sulaikytas patvirtina ir byloje esantis 2022 m. gruodžio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame fiksuota, kad ieškomas kaltinamasis L. R. 2022 m. gruodžio 27 d. 16.30 val. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 71). Apibendrinant darytina išvada, kad aptartų duomenų visuma patvirtina, jog L. R. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, iš jos savavališkai, neturėdamas leidimo, slapta pasišalino ir grįžo tik tada, kai buvo surastas policijos pareigūnų, tokie kaltinamojo atlikti veiksmai suponuoja išvadą, jog jis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Komentuojamo straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Atsižvelgdamas į šių duomenų visumą teismas individualizuoja skirtiną bausmę.
Kaltinamasis L. R., veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą įtvirtintą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir vieną baigtą nusikaltimą įtvirtintą BK 241 straipsnio 1 dalyje. Abi nusikalstamas veikas padarė skatinamasis asmeninės naudos siekio, tai yra tenkindamas savo poreikius. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių epizode dėl BK 259 straipsnio 2 dalies teismas nenustatė. Tuo tarpu epizode dėl BK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos teismas nustatė dvi kaltinamojo atsakomybė sunkinančias aplinkybes. Pirma jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu, tai yra neišnykus ankstesniam teistumui, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pabėgo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos taip padarydamas BK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), antra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tai, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, šią aplinkybę nurodė ir pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, teigdamas, kad nusikalsti jį paskatino apsvaigimas nuo psichotropinių medžiagų (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje įtvirtinta, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-387/2023). Šios teismų praktikos kontekste, analogiškai nustatomas ir apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų – psichotropinių medžiagų, nagrinėjamoje byloje nors ir nėra nustatytas kaltinamojo L. R. apsvaigimo faktas, specialiais apsvaigimo nustatymo būdais, tačiau pripažįstant BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą aplinkybę kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, vadovaujantis teismų praktika remiamasis paties kaltinamojo parodymais bei byloje esančiais įrodymais, kad kaltinamasis apskritai buvo linkęs svaigintis psichotropinėmis medžiagomis, kas teismui leidžia tikėti kaltinamojo parodymais dėl apsvaigimo, kuris paskatino jį pabėgti iš įkalinimo įstaigos, faktu, nusikaltimo numatyto BK 241 straipsnio 1 dalyje padarymo metu. Nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei padarytas baudžiamasis nusižengimas atliekant laisvės atėmimo bausmę, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, juo labiau, kad ir anksčiau jis ne kartą yra teistas, ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl spręstina, kad L. R. nėra linkęs savo elgesio koreguoti tinkama linkme bei laikytis įstatymais paremtų elgesio normų, kaltinamasis nesimoko iš savo ankstesnio patyrimo. Teismas įvertina ir (duomenys neskelbtini) pateiktą L. R. charakteristiką, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) administracija nuteistąjį charakterizuoja patenkinamai (t. 1, b. l. 101-102), atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 107-121), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (t. 1, b. l. 105).
Įvertinus šių aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti už 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus arešto bausmę jos terminą nustatant lygų minimalios ir maksimalios arešto bausmės, skirtinos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkiui, o dėl nusikaltimo numatyto BK 241 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta arešto bausmė keičiama laisvės atėmimo bausme vieną arešto bausmės dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, bendrinamos apėmimo būdu griežtesne bausme paskirta pagal BK 241 straipsnio 1 dalį apimant švelnesnę bausmę paskirtą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis galutinė paskirta bausmė bendrinama vienu trečdaliu.
Teismas nustatė, kad 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė (nuosprendžiui įsiteisėjus) šiuo metu dar nėra subendrinta su ankstesniu 2022 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, nors patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose yra gautas teikimas dėl nurodytų nuosprendžių subendrinimo, sprendimo paskelbimas numatytas 2023 m. gegužės 31 d. Siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė nebendrinama su 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžiu. Dabar priimamam nuosprendžiui įsiteisėjus sprendimas dėl bausmių bendrinimo galės būti priimtas vadovaujantis BPK 361-362 straipsniuose numatyta tvarka.
Dėl kitų klausimų
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam L. R. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis L. R. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra, valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 133,70 eurai, pateikti pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023 m. gegužės 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo L. R. nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Švirkštas, folija ir plastiko maišelis bei paketas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 54), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų areštą.
L. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčių 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę pakeisti į 30 (trisdešimt) laisvės atėmimo dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- Švirkštą, foliją ir plastiko maišelį bei paketą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.