- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- A-141-492/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03133-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- V. I.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija, sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Vilniaus rajono savivaldybės administracija, sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. I. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. birželio 9 d. teismui pateikė skundą, prašydama: priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 3 926,96 Eur dėl valstybinės žemės sklypo kainos padidėjimo nuo 2014 m. sausio 1 d. perkant iš valstybės 285 kv. m įsiterpusį žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), ir 205 Eur dėl du kartus atliktų Sklypo kadastrinių matavimų, iš viso 4 131,96 Eur; priteisti iš atsakovo kompensaciją Sklypo prevencinių apsaugos nuo vandens poveikio priemonių įgyvendinimui – 1 200 Eur;priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėja teigė, kad nuo 1994 m. siekianti įsigyti Sklypą, tačiau Sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik 2015 m. gegužės 15 d. 2014 m. sausio 1 d. pasikeitė žemės vertės skaičiavimo metodika, todėl dėl Sklypo kainos padidėjimo ji patyrė turtinę žalą. Sklypas suformuotas 2013 m. spalio 30 d. patvirtinus valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“ formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas). Pareiškėja užsakė Sklypo kadastrinius matavimus ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriui 2013 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą Nr. 48F-P-5607 (toliau – ir Prašymas) išsipirkti Sklypą, prašymas išnagrinėtas 2013 m. gruodžio 18 d. Ji 2014 m. sausio 3 d. atvyko į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių ir gavo mokėjimo nurodymą Nr. 48SD-(14.48.104.)-11078 (toliau – ir Mokėjimo nurodymas). Mokėjimo nurodyme, išrašytame 2013 m. gruodžio 30 d., buvo nurodyta sumokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl, atsižvelgiant į nurodymo siuntimo laiką, nustatytas terminas neatitiko protingumo kriterijaus, pareiškėja šį terminą praleido. Kreipusis į Tarnybą dėl Sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, Tarnyba 2014 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 1SD-(8.5)-1128 nurodė, kad Sklypo vertė turėjo būti perskaičiuota, vadovaujantis nuo 2014 m. įsigaliojusiu teisiniu reglamentavimu. Perskaičiavus Sklypo vertė pakilo beveik 100 kartų. Visi SB „(duomenys neskelbtini)“ narių pageidauti išsipirkti iš valstybės žemės sklypai buvo patvirtinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3503, tačiau kitiems nariams mokėjimo nurodymai buvo įteikti anksčiau, todėl jie žemės sklypus išsipirko iki 2014 m., sumokėję daug mažesnę sumą. Pareiškėjos teisė įsigyti Sklypą iki 2013 m. buvo neįgyvendinta ne dėl nuo jos priklausiusių priežasčių, o dėl Tarnybos veiksmų (neveikimo). Tarnyba taip pat vilkino Sklypo įrašymą į Nekilnojamo turto Kadastro žemėlapį.Pareiškėja paaiškino, kad ji turėjo du kartus rengti Sklypo kadastrinius matavimus. 2010 m. ji iš Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus gavo žodinį nurodymą atlikti Sklypo kadastrinius matavimus. 2010 m. lapkričio 8 d. ji SB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą pertvarkyti Sklypą, rengiant sodininkų bendrijos projektą. Prašyme paaiškino, kad Sklypo kadastriniai matavimai jau buvo atlikti ir suderinti su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės kontrolės skyriumi. Jeigu Sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti klaidingai, reikėjo juos taisyti, o ne įpareigoti pareiškėją atlikti kadastrinius matavimus iš naujo. Pareiškėja už Sklypo kadastrinius matavimus sumokėjo 205 Eur, už pakartotinius matavimus – taip pat 205 Eur ir todėl patyrė 205 Eur žalą. Pareiškėja žalos atsiradimą kildino ir iš Tarnybos veiksmų (neveikimo), nereaguojant į jos pranešimą apie šalia Sklypo esančio griovio užpylimą. Tvirtino, kad gretimo sklypo savininkams užkasus griovį, vanduo pasklido žemiausioje Sklypo vietoje, apribota žemės ūkio paskirties veikla Sklype. Tarnyba, patikrinusi faktines aplinkybes vietoje, nepateikė reikalavimų nukrypimams nuo Projekto pašalinti. Siekdama apsaugoti Sklypą nuo žalos, pareiškėja turės dirbtinai paaukštinti jo gruntą – tai kainuos apie 1 200 Eur.Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai nurodė, kad ji 2014 m. sausio 3 d. kreipėsi į Tarnybos atstovus, kurie paaiškino, kad Tarnyba 2013 m. gruodžio 30 d. priėmė raštą Nr. 48SD-14.48.104-11078, kuriuo nurodė pareiškėjai iki 2013 m. gruodžio 31 d. sumokėti 141 Lt (40,84 Eur) už Sklypą. Ji sumokėjo nurodytą kainą. 2014 m. gruodžio 10 d. Tarnyba pareiškėją įpareigojo primokėti pasikeitusią Sklypo vertės sumą.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad Sklypas buvo suformuotas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3503 patvirtinus Projektą, kurio rengimą inicijavo SB „(duomenys neskelbtini)“. Tarnyba pareiškėjai jokiame rašte nebuvo nurodžiusi atlikti sklypo kadastrinius matavimus. Patvirtinus Projektą, pareiškėja Tarnybos Vilniaus rajono skyriui 2013 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą išsipirkti Sklypą bei pateikė prašomo išsipirkti Sklypo kadastro duomenų bylą. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2013 m. gruodžio 30 d. pareiškėjai išsiuntė pranešimą Nr. 48SD-(14.48.104.)-11078, kuriuo nurodė iki 2013 m. gruodžio 31 d. už Sklypą sumokėti 141 Lt. Tarnyba nepraleido įstatymuose nustatytų terminų Mokėjimo nurodymui įteikti. Pareiškėja nurodytą sumą sumokėjo 2014 m. sausio 3 d., t. y. praleidusi nustatytą terminą, todėl Sklypo kaina privalėjo būti perskaičiuota. Pareiškėja perskaičiuotą Sklypo kainą (3 926,96 Eur) sumokėjo 2014 m. gruodžio 13 d. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5167 Sklypą pardavė pareiškėjai. Atsakovo nuomone, Tarnyba, vykdydama Sklypo pirkimo-pardavimo procedūrą, teisės aktų nepažeidė, o Sklypo kainos pasikeitimą lėmė Projekto parengimo laikas.Atsakovas paaiškino, jog Tarnyba, gavusi pareiškėjos pranešimą apie šalia Sklypo užkastą griovį, atliko patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-203-14.48.73. Nustatyta, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinėje pusėje pastatyta medinė ir vielos tinklo tvora ant betoninio pamato. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė patvirtino užpylusi buvusį griovį. Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai užimta ir naudotasi 12 kv. m valstybinės žemės ploto, todėl Tarnybos Vilniaus rajono skyrius pradėjo administracinio teisės pažeidimo teiseną, minėtą informaciją persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Vilniaus rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos nuovadai. Pareiškėjos reikalavimas priteisti 1 200 Eur nepagrįstas, kadangi ji nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad Sklypas apsemiamas pertekliniu vandeniu ir kad į šį žemes sklypą būtina privežti tam tikrą kiekį grunto. Pareiškėja, pirkdama Sklypą, turėjo įvertinti jo vietą, galimus atsirasti neigiamus padarinius.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad, vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Pardavimo taisyklės), 28 ir 29 punktais, Tarnyba pareiškėjai Raštą turėjo išsiųsti per 2 mėnesius, t. y. iki 2014 m. vasario 18 d. Raštas išsiųstas 2013 m. gruodžio 30 d. Jeigu pareiškėja už Sklypą būtų sumokėjusi iki 2013 m. gruodžio 31 d., tai Sklypo kaina nebūtų padidėjusi. Atsakovas pripažino, jog pareiškėja neturėjo realių galimybių iki 2013 m. gruodžio 31 d. sumokėti įmoką, tačiau teigė, kad Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tarnyba pareiškėjos anksčiau informuoti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis negalėjo dėl didelio darbo krūvio. Atsakovo nuomone, pareiškėjos argumentai dėl du kartus rengto Sklypo kadastrinių matavimų ir jai kilusios žalos taip pat nepagrįsti. Tarnybos 2012 m. sausio 11 d. sprendime Nr. 1T-85-4 išdėstyti visi argumentai, kodėl pareiškėja turėjo atlikti Sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėja rengė Sklypo kadastrinius matavimus nesuderinusi su Tarnyba. Tarnybos darbuotojai vietoje atliko tyrimą, nustatė pažeidimus dėl griovio užkasimo, bet tyrimo metu gautų duomenų iki šiol nepateikė (duomenys neskelbtini) policijos nuovadai. Tarnyba, nustačiusi pažeidimą, kitų veiksmų neatliko.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė neprieštaraujanti, kad skundas būtų patenkintas, taip pat neprieštaraujanti kitiems pasiūlymams, kuriais būtų pasiektas kompromisas.Administracija teigė negalinti vertinti Tarnybos darbuotojų veiksmų, bet manė, kad Tarnyba galbūt netinkamai atliko Sklypo pardavimo procedūras, pažeidė teisės aktus.Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė palaikanti jos reikalavimą dėl nuostolių, patirtų perkant Sklypą, atlyginimo.SB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, buvo pagrindas pareiškėjai kompensuoti patirtas išlaidas, nes Sklypas pabrango dėl nuo jos nepriklausiusių aplinkybių. SB „(duomenys neskelbtini)“ nariai, patvirtinus Projektą, suspėjo išsipirkti įsiterpusius žemės plotus iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja už Sklypą nespėjo sumokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus kaltės, kadangi, 2013 m. gruodžio 30 d. išsiuntus Mokėjimo nurodymą, pareiškėja neturėjo realios galimybės jį įvykdyti. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius jai apie Mokėjimo nurodymą turėjo pranešti telefonu.Teismo posėdžio metu SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas palaikė skundo dalį dėl žalos, kuri kilo dėl Sklypo kainos padidėjimo, bet su kita skundo dalimi nesutiko. Papildomai paaiškino, kad Tarnyba kitiems SB „(duomenys neskelbtini)“ nariams apie galimybę išsipirkti žemės sklypus pranešė telefonu, bet pareiškėja telefonu nebuvo informuota. SB „(duomenys neskelbtini)“ nežinojo, kodėl pareiškėja iki 2012 m. pradėjo rengti Sklypo kadastrinius matavimus, todėl jos reikalavimą atlyginti galbūt patirtą žalą dėl Sklypo kadastrinių matavimų rengimo laikė nepagrįstu. Taip pat nesutiko su skundo dalimi dėl jos turtui daromos žalos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjos V. I. skundą tenkino iš dalies ir jai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, priteisė 3 926,96 Eur turtinei žalai atlyginti.Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 1994 m. rugpjūčio 17 d. teikė prašymus institucijoms ir SB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama įsigyti Sklypą. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3503 patvirtino SB „(duomenys neskelbtini)“ Projektą. Pareiškėja 2013 m. lapkričio 27 d. Tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikė 2013 m. lapkričio 22 d. prašymą įsigyti Sklypą. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2013 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.104.)-11078 suformulavo mokėjimo nurodymą pareiškėjai iki 2013 m. gruodžio 31 d. sumokėti 141 Lt kainą už parduodamą Sklypą. Pareiškėja minėtą sumą sumokėjo 2014 m. sausio 3 d. AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymu. Pareiškėja 2014 m. sausio 7 d. raštu informavo Tarnybos Vilniaus rajono skyrių, kad Mokėjimo nurodymą gavo 2014 m. sausio 3 d. ir tą pačią dieną sumokėjo jame nurodytą kainą. Tarnyba 2014 m. gegužės 5 d. sprendime Nr. 1SD-(8.5)-1128 nurodė, kad Sklypo kaina turėjo būti perskaičiuota pagal žemės verčių žemėlapius. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 1SD-(8.5)-1128, teikė skundą Seimo kontrolieriui, kuris 2014 m. liepos 1 d. raštu Nr. 4D-2014/1-880/3D-188 kreipėsi į Tarnybą. Tarnyba 2014 m. liepos 21 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-1872 pateikė atsakymą į pareiškėjos skundą Seimo kontrolieriui, kuriame nurodė, kad Tarnyba veiksmus, susijusius su Sklypo pirkimu, atliko teisės aktų nustatytais terminais. Tarnyba 2014 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. 48SD-(14.48.104.)-14799 perskaičiavo Sklypo vertę ir pareiškėjai nurodė papildomai sumokėti 13 559 Lt (3 926,96 Eur). Pareiškėja minėtą sumą sumokėjo AB „SEB bankas“ 2014 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymu.Dėl Sklypo kainos pasikeitimo pareiškėjai galbūt kilusios žalos (3 926,96 Eur) teismas pažymėjo, jog ji 1994 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. lapkričio 25 d., 2009 m. rugpjūčio 6 d. ir 2013 m. lapkričio 27 d. teikė prašymus institucijoms ir SB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama įsigyti Sklypą. Prašymą 2013 m. lapkričio 27 d. Tarnybos Vilniaus rajono skyriui pareiškėja pateikė vadovaudamasi 2013 m. spalio 30 d. patvirtintu Projektu, nurodė savo telefono numerį ir adresą, teigė atsiskaitysianti iš karto. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2013 m. gruodžio 30 d. išsiuntė pareiškėjai Mokėjimo nurodymą, kuriame nurodė 141 Lt sumą sumokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja neteisėtais veiksmais laikė tai, kad, 2013 m. gruodžio 18 d. išnagrinėjęs jos prašymą, Tarnybos Vilniaus rajono skyrius jos laiku ir tinkamai neinformavo apie priimta sprendimą, todėl ji neturėjo galimybės už Sklypą sumokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos 2013 m. lapkričio 27 d. prašymą Tarnybos Vilniaus rajono skyrius išnagrinėjo 2013 m. gruodžio 18 d., t. y. nepraleidęs Pardavimo taisyklėse nustatyto 2 mėnesių termino. Tačiau laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. Tarnybos darbuotojai iš esmės neatliko jokių veiksmų, siekiant užtikrinti pareiškėjos teisę apie priimtą sprendimą sužinoti kaip įmanoma anksčiau. Teismas pažymėjo, kad Europos Sąjungos Taryba 2009 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. 16843/09 nustatė, jog Lietuvos valdžios institucijų teikiama išimtinė valstybės pagalba įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės sklypus buvo suderinama su vidaus rinka ir galėjo būti teikiama iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja 2013 m. lapkričio 27 d. prašyme aiškiai išreiškė norą pirkti Sklypą ir tai padaryti iki 2014 m. sausio 1 d. Taigi, ji turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad Tarnybos darbuotojai ją apie galimybę įsigyti Sklypą informuos operatyviai ir ji turės galimybę Sklypą įsigyti iki 2014 m. pagal Mokėjimo nurodyme nurodytą tvarką. Tarnyba, pareiškėjai pranešdama apie priimtą sprendimą leisti įsigyti Sklypą, nepasinaudojo turimomis galimybėmis ją informuoti kaip įmanoma operatyviau, t. y. telefonu. Mokėjimo nurodymas buvo siųstas tik paštu. Atsakovo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad, Mokėjimo nurodymą pareiškėjai išsiuntus 2013 m. gruodžio 30 d., ji neturėjo realių galimybių sumokėti jame nurodytą sumą iki 2013 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamu atveju pranešimo apie priimtą sprendimą momentas buvo svarbus, nes pareiškėja 2013 m. lapkričio 22 d. prašyme pažymėjo, kad už Sklypą atsiskaitys iš karto, o Sklypo kaina žymiai keitėsi nuo 2014 m. sausio 1 d. Tarnybos argumentai, kad ji anksčiau pranešti apie priimtą sprendimą negalėjo dėl didelio darbo krūvio, vertinti kritiškai. Tokie Tarnybos veiksmai nebuvo suderinami su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu, užtikrinančiu tinkamą viešojo administravimo procedūrų vykdymą bei imperatyvo, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, įgyvendinimą. Atsakovo atstovė, įgyvendindama gero viešojo administravimo principą, privalėjo užtikrinti pareiškėjos, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, teises ir teisėtus interesus ir vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, administracinės procedūros metu bendradarbiauti su pareiškėja ir ją informuoti apie priimtą administracinį sprendimą kaip įmanoma operatyviau. Atitinkamai Tarnyba neteisėtu veikimu – tinkamai, laiku ir operatyviai neinformuodama pareiškėjos apie 2013 m. gruodžio 18 d. priimtą sprendimą leisti įsigyti Sklypą – pažeidė jos teisėtą lūkestį įsigyti Sklypą iki 2014 m. sausio 1 d. Sklypo kaina iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 40,84 Eur (141 Lt), o nuo 2014 m. sausio 1 d. padidėjo iki 3 967,80 Eur (13 700 Lt). Pareiškėjos patirta žala dėl Sklypo kainos pasikeitimo nagrinėjamu atveju sudarė 3 926,96 Eur. Žala dėl Sklypo kainos pasikeitimo kilo būtent dėl atsakovo atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl buvo pagrindas pareiškėjai priteisti 3 926,96 Eur turtinei žalai atlyginti.Dėl pakartotinio Sklypo kadastrinio matavimo galbūt kilusios žalos (205 Eur) teismas akcentavo, kad Sklypas buvo suformuotas 2013 m. spalio 30 d. įsakymu patvirtinus Projektą. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba 2010 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. NSR(48)-681-(1.12) ir 2010 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. NSR(48)-1612-(1.12) ją įpareigojo atlikti Sklypo kadastrinius matavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. ir 2010 m. lapkričio 3 d. raštais pareiškėja buvo informuota, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ projekte Sklypas nebuvo pažymėtas. 2010 m. lapkričio 3 d. rašte taip pat nurodyta, kad 2009 m. balandžio 8 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas leidimas Nr. 41-L112 rengti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą, dėl leidimo ir planavimo sąlygų pareiškėja turėjo kreiptis į SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininką. Taigi, atsakovo atstovė jos neįpareigojo atlikti Sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėja iš esmės nepaaiškino, kokiu teritorijų planavimo dokumentu remdamasi ji atliko Sklypo kadastrinius matavimus iki 2013 m. spalio 30 d. Žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti žemės sklypas turėjo būti suformuotas kaip kadastrinis vienetas. Tarnyba negalėjo parduoti Sklypo, suformuoto 2013 m. spalio 30 d. Projekte, neatlikus jo kadastrinių matavimų. Teismas nustatė, kad pareiškėja savo valia atliko kadastrinius matavimus, todėl ir visos dėl šio sprendimo kilusios pasekmės teko jai. Byloje nebuvo duomenų, kad Tarnybos darbuotojai ją įpareigojo ar kitais veiksmais ragino atlikti Sklypo kadastrinius matavimus iki Projekto patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovės neteisėti veiksmai nenustatyti.Dėl užkasto griovio ir vandens poveikio sklypui galbūt kilusios žalos (1 200 Eur) teismas nustatė, jog pareiškėja 2015 m. birželio 15 d. rašte Tarnybos Vilniaus rajono skyriui nurodė, kad ties Sklypu buvęs griovys buvo užkastas, prašė atstatyti užkastą griovį. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius atliko žemės naudojimo patikrinimą ir 2015 m. liepos 23 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-203-(14.48.73.), kuriame nustatė, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai, be kita ko, užpylė griovį. Iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų matyti, jog teisės aktais įtvirtinta Tarnybos teisė ir pareiga tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai žemę naudoja pagal nustatytą tvarką ir teisės aktus, o, nustačius pažeidimus, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Nagrinėjamoje byloje nebuvo duomenų, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus. Atsakovo atstovė paaiškino, kad duomenis, susijusius su griovio užkasimu, persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Vilniaus rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos nuovadai. Iš pastarosios nuovados 2016 m. vasario 8 d. rašto Nr. 10-S-29931(1.39-10-57) matyti, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius nuovadai nepateikė jokių duomenų, susijusių su griovio užkasimu. Atsižvelgęs į tai, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius atliko žemės naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, taip pat į tai, kad, surašius minėtą aktą, iš esmės jokių kitų veiksmų iki šiol neatliko, teismas sprendė, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius neįgyvendino pareigos nustačius pažeidimus imtis administracinio poveikio priemonių arba pateikti informaciją kompetentingai institucijai. Tačiau teismas pastebėjo, kad pareiškėja žalai pagrįsti pateikė Sklypo ir tvenkinio fotonuotraukas bei patikslintame skunde nurodė, jog, siekdama pašalinti vandens daromą žalą Sklypui, ji turės taikyti prevencinio poveikio priemones, kurios kainuos 1 200 Eur. Pareiškėja nepateikė jokių faktinių aplinkybių nustatymo aktų ar kitų duomenų, kurie pagrįstų Sklypui keliamos žalos realumą ir pagrįstumą. Vien iš nuotraukų turinio nebuvo pagrindo nustatyti, kad Sklypui daroma žala. Be to, jos skaičiavimai dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo buvo abstraktūs. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius nesiėmė visų įmanomų veiksmų taikyti administracinio poveikio priemones žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų atžvilgiu bei neinformavo (duomenys neskelbtini) policijos nuovados apie nustatytą pažeidimą, savaime nereiškė, jog žala atsirado (jei atsirado) dėl atsakovo atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėja neįrodė padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
III.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteistas turtinės žalos atlyginimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.Atsakovas pažymi, kad Pardavimo taisyklių 28 punkte nustatyta, jog Tarnybos teritorinis padalinys, gavęs asmens prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą, per 10 darbo dienų, be kita ko, sutikrina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, patvirtinančius statinių, esančių parduodamame žemės sklype, ir besiribojančio žemės sklypo (jeigu asmuo pageidauja be aukciono pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą), daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą. Tik atlikus Pardavimo taisyklių 28 punkte nustatytus veiksmus galimas perkamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos derinimas. Pareiškėja Sklypo kadastro duomenų bylą su prašymu Skyriui pateikė 2013 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 67 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla privalo būti suderinta per 10 darbo dienų. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos Vilniaus rajono skyrius Sklypo kadastro duomenų bylą turėjo suderinti per 20 darbo dienų, t. y. iki 2013 m. gruodžio 25 d. Sklypo kadastro duomenų byla buvo suderinta 2013 m. gruodžio 18 d. Teismas neteisingai taikė Pardavimo taisyklių 29 ir 30 punktuose numatytą 2 mėnesių terminą, nes šis terminas skaičiuojamas nuo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų bylos suderinimo teritoriniame padalinyje. Tik atlikus Pardavimo taisyklėse nurodytus veiksmus valstybinės žemės pirkėjui išsiunčiamas mokėjimo pranešimas su nurodyta už įsigyjamą žemės sklypą mokėtina suma (Pardavimo taisyklių 35 p.). Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos 2013 m. lapkričio 27 d. pateiktas prašymas buvo išnagrinėtas 2013 m. gruodžio 18 d., kadangi Sklypo kadastro duomenų bylos suderinimu prašymas nebuvo galutinai išnagrinėtas, tai – tik tarpinis veiksmas. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius per 2 mėnesius nuo Sklypo kadastro duomenų bylos suderinimo, t. y. iki 2014 m. vasario 18 d., turėjo atlikti kitus veiksmus, be kita ko, parengti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, pirkimo-pardavimo sutarties projektą, ir tik tada išsiųsti mokėjimo nurodymą. Teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovo atstovė laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. neatliko jokių veiksmų, siekiant supažindinti pareiškėją su priimtu sprendimu – toks sprendimas nebuvo priimtas, todėl nebuvo pareigos apie tai informuoti.Atsakovas teigia, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, atsižvelgdamas į teisės aktų pasikeitimus bei siekdamas pareiškėjai sudaryti galimybę įsigyti Sklypą už kainą, galiojusią iki 2013 m. gruodžio 31 d., jai 2013 m. gruodžio 30 d. išsiuntė Mokėjimo nurodymą, dar neatlikęs visų Pardavimų taisyklėse nurodytų veiksmų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo atstovė jai neužtikrino galimybės išsipirkti sklypą už kainą, galiojusią iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tarnyba jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Teismas, konstatuodamas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus neteisėtus veiksmus, nenurodė, kokią konkrečią teisės normą jis pažeidė, kas lėmė jo veiksmų (neveikimo) atsiradimą. Be to, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus terminus, pareiškėja, tik 2013 m. lapkričio 27 d. pateikusi prašymą dėl Sklypo išsipirkimo ir Sklypo kadastro duomenų bylą, negalėjo turėti pagrįsto ir teisėto lūkesčio, kad jos prašymas bus išnagrinėtas ir ji mokėjimo pranešimą gaus žymiai operatyviau (beveik 2 mėnesiais greičiau) nei teisės aktuose nustatyti terminai. Tarnybos teritorinis padalinys turėjo pareiškėją informuoti apie priimtą sprendimą, o ne apie Sklypo kadastro duomenų bylos suderinimą, toks pranešimas vykdomas registruotu laišku arba pasirašytinai apie mokėtiną sumą (Pardavimo taisyklių 35 p.), todėl teismo motyvai dėl neinformavimo telefonu yra nepagrįsti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pati pareiškėja nesikreipė į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių, domėdamasi Sklypo įsigijimu, nors žinojo, jog lengvatine tvarka įsiterpusius sklypus galima išsipirkti tik iki 2013 m. gruodžio 31 d., taip pat į tai, kad Sklypo kainos pasikeitimą lėmė Projekto, kurio parengimą inicijavo SB „(duomenys neskelbtini)“, parengimo laikas, teisės aktų, reglamentuojančių parduodamų įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimo kainą, pasikeitimas ir ypač trumpas laiko tarpas tarp Projekto parengimo ir Sklypo kainos pasikeitimo.Pareiškėja V. I. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Pareiškėja paaiškina, kad atsakovas žalos atsiradimą kildina tik iš laikotarpio po jos 2013 m. lapkričio 27 d. prašymo, tačiau iš tiesų žala „susikaupė“ per ilgą laiką (nuo 1994 m.) dėl kelių subjektų veiksmų (neveikimo ar netinkamo veikimo): 1) neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 310 (valstybinės žemės sklypo pardavimo veiksmai); 2) nesilaikyta Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, dokumentų perdavimo valstybės archyvams tvarkos (Vilniaus apskrities archyvui saugoti neperduoti Vilniaus rajono valdybos ir SB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai; 1994-1995 m. priimti sodo bendrijos valdybos sprendimai, kurių pagrindu parengtas Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 310, nebuvo išsaugoti, galbūt dėl pasibaigusių saugojimo terminų); 3) nevykdomas Tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. 1T-(8.5) (dėl Tarnybos keičiamų reikalavimų ir veiksmų nenuoseklumo teko du kartus keisti projektą; atlikti savavališki veiksmai, pažeidžiant patvirtintą žemėtvarkos projektą (užpiltas griovys), Tarnyba nevykdė pareigos imtis administracinių poveikio priemonių arba kreiptis į kompetentingą instituciją); 4) Tarnyba vadovaujasi pirminiu sodo bendrijos generaliniu planu (1988 m.), neatsižvelgdama į atliktus pakeitimus (sklypo Nr. 10 vietos išsiaiškinimas truko nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki 2012 m. sausio 11 d., vieneri metai prarasti ne dėl pareiškėjos kaltės); 5) atsakovas teismui pateikė ne visą informaciją, teigdamas, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius jos prašymą dėl Sklypo išsipirkimo gavo tik 2013 m. lapkričio 27 d., nes prašymą inicijuoti Sklypo žemėtvarkos projekto rengimą ir parduoti suprojektuotą Sklypą pareiškėja pateikė 2011 m. kovo 3 d. Atsakovo nurodyti terminai veiksmams atlikti skaičiuotini nuo šios datos (2011 m. kovo 3 d.). Ne dėl pareiškėjos kaltės Tarnybos sprendimas dėl Sklypo pertvarkymo buvo priimtas praėjus 10 mėnesių nuo prašymo pateikimo (2012 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. 1T-(8.5)). Pareiškėja, atsižvelgdama į trumpus dokumentų saugojimo terminus (3-5 metai), patvirtinus Projektą 2013 m. lapkričio 27 d. vėl pateikė prašymą, pažymėdama, jog įsigyti Sklypą siekė nuo 1994 m. Ji turėjo lūkestį, jog į tai bus atsižvelgta. Kadastriniai duomenys buvo patikrinti 2013 m. gruodžio 18 d., klaidų nerasta, tačiau iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėja nebuvo informuota, jog dokumentacija patikrinta ir ji gali mokėti už Sklypą. Mokėjimo nurodymas surašytas 2013 m. gruodžio 30 d., nurodant sumokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d. – tai nesuteikė realios galimybės gauti paštu išsiųstą pranešimą ir sumokėti nurodytą kainą. Pareiškėja pripažįsta, kad terminai Sklypo pardavimo procesui buvo trumpi, tačiau buvo galimybė informaciją pateikti, ji skambino į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių ir domėjosi prašymo nagrinėjimo eiga. Pareiškėja 2014 m. spalio 27 d. pas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę sužinojo, kad dėl didelio dokumentų srauto minėtame skyriuje 2013 m. rudenį leista žemės pirkėją informuoti telefonu, tai teismo posėdyje patvirtino ir SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas. Be to, atsakovas klaidingai nurodo, kad Sklypo kadastro duomenų byla buvo suderinta 2013 m. gruodžio 18 d., nes šią dieną duomenys buvo tik patikrinti, o byla suderinta tik po metų, t. y. 2014 m. gruodžio 30 d. Sklypo suformavimas realiai pradėtas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5167, baigtas 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 48V-731-(14.48.), Sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2015 m. balandžio 28 d. Pareiškėja 2013 m. gruodžio 30 d. Mokėjimo nurodymą gavo tik 2013 m. sausio 3 d. atvykusi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių (raštas turėjo būti įteiktas pasirašytinai, bet tai nebuvo padaryta), antrasis mokėjimo nurodymas (13 559 Lt sumai) išrašytas 2014 m. gruodžio 1 d. ir jai įteiktas pasirašytinai. Antrasis mokėjimo pranešimas taip pat išrašytas dar nesuformavus Sklypo ir jo neįregistravus, nors nebereikėjo pareiškėjai sudaryti jokių galimybių. Todėl atsakovo motyvai nėra pagrįsti realiais veiksmais. Pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2015 m. gegužės 15 d., sklypo kaina nuo 100,80 Lt (1995 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 310-4-1) pakilo iki 13 559 Lt (2015 m.). Pareiškėjos nuomone, neteisinga, kad greta esantis 0,0216 ha sklypas jos kaimynams buvo parduotas už 72 Lt, o 0,0285 ha Sklypas jai – už 13 559 Lt, nors Sklypo pardavimo procesas pradėtas 1994 m., abu sklypai suformuoti pagal tą patį Projektą, sklypų kadastrinių duomenų bylos pateiktos derinimui panašiu metu: 2013 m. lapkričio 14 d. ir 27 d.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodydamas, kad jo atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija nesikeičia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) redakcija, įsigaliojusia nuo 2016 m. liepos 1 d. (2016 birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), kadangi procesas apeliacinėje instancijoje prasidėjo po 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 str. 2 d.). Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, kaip pagrindo atlyginti pareiškėjai žalą, patirtą pasikeitus išperkamos valstybinės žemės kainai, nustatymas.Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei turtinė prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą iš dalies, jai iš atsakovo priteisė 3 926,96 Eur atlyginti turtinei žalai, kurią pareiškėja patyrė sumokėdama už įsiterpusį 285 kv. m žemės sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“ kainomis, galiojančiomis nuo 2014 m. sausio 1 d. Teismas pripažino neteisėtu Tarnybos darbuotojų neveikimą nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki gruodžio 30 d., kai Tarnybos Vilniaus rajono skyrius pareiškėjos laiku ir tinkamai neinformavo apie priimtą sprendimą leisti įsigyti Sklypą, ir ji neteko galimybės sumokėti kainą – 141 Lt, galiojusią iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas sprendime akcentavo, kad pareiškėja 2013 m. spalio 30 d. prašyme aiškiai išreiškė savo valią įsigyti Sklypą iki 2014 m. sausio 1 d., nurodė savo telefono numerį ir adresą, tačiau Tarnybos darbuotojai, neatsižvelgdami į aplinkybę, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. reikšmingai keičiasi parduodamo žemės sklypo kaina, nesiėmė priemonių informuoti pareiškėją kiek įmanoma operatyviau, ir tokius Tarnybos veiksmus įvertino kaip neatitinkančius gero viešojo administravimo principo ir pažeidžiančius pareiškėjos teisėtus lūkesčius.Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).Atsakovas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad jo veiksmai buvo teisėti, nes atitiko Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, 28, 29 ir 30 punktuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 punkte nustatytus terminus, bei nesutiko su teismo išvada, kad jo veiksmai neatitiko pareiškėjos teisėtų lūkesčių, nes, prašymą dėl Sklypo išsipirkimo pateikusi tik 2013 m. lapkričio 27 d., ji negalėjo tikėtis, kad mokėjimo pranešimą gaus operatyviau negu įstatyme nustatyti terminai.Teisėjų kolegija, nesutikdamas su apelianto teiginiais ir iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas netinkamai įgyvendino gero viešojo administravimo principą, pažeidė teisėtus pareiškėjos lūkesčius įsigyti Sklypą kainomis, taikytomis iki 2013 m. gruodžio 31 d., atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamo ginčo kontekste Tarnybos veiksmų teisėtumas negali būti siejamas išimtinai su teisės aktuose nustatytų terminų taikymo formaliu traktavimu. Reikšminga aplinkybe laikytina Tarnybai žinoma aplinkybė, kad Europos Taryba 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 16843/09 nustatė, jog Lietuvos valdžios institucijų teikiama išimtinė valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka ir gali būti teikiama iki 2013 m. gruodžio 31 d., ir su tuo susiję pareiškėjos teisėti lūkesčiai, kad įsiterpusį žemės sklypą, dėl kurio įsigijimo teisės aktų nustatyta tvarka ji kreipėsi dar 1994 m., ji galės įsigyti už kainą, kuri taikoma 2013 m. gruodžio 31 d.Ginčo žemės sklypas, besiribojantis su pareiškėjai priklausančiu nuosavybės teisėmis žemės sklypu sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, buvo suformuotas tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3503 patvirtinus SB „(duomenys neskelbtini)“ formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio rengimą inicijavo sodininkų bendrija. Pareiškėjos perkamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų byla tarnyboje buvo suderinta 2013 m. gruodžio 18 d., mokėjimo pranešimas jai buvo išsiųstas 2013 m. gruodžio 30 d. Sprendžiant dėl Tarnybos veiksmų teisėtumo, turi būti atsižvelgiama ne tik į Pardavimo taisyklių ir Kadastro nuostatų nustatytus terminus, bet ir į pareiškėjos teisėtus lūkesčius, todėl atsakovo atstovo argumentas, kad jis veiksmus atliko nepažeisdamas terminų, laikytinas formaliu ir nepakankamu jo veiksmų teisėtumui pagrįsti.Byloje pateikiami duomenys, kad visiems SB „(duomenys neskelbtini)“ sodininkams, kuriems 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3503 buvo suformuoti SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo sklypai, bei buvo paruošti žemės išsipirkimui mokėjimo pranešimai, nedelsiant buvo pranešama telefonu (SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į skundą, II t., b. l. 57). Be to, pareiškėja nurodė pavyzdį, kad už tuo pačiu įsakymu suformuotą sodo sklypą A11 buvo sumokėta internetu 2013 m. gruodžio 17 d., nors prašymas dėl šio žemės sklypo įsigijimo buvo gautas tik 2013 m. Tokios aplinkybės patvirtina, kad Tarnyba turėjo objektyvią galimybę per mažesnius terminus negu teisės aktuose nustatyta informuoti asmenis apie mokėtiną kainą už suformuotus žemės sklypus, tačiau pareiškėjos, kuri aktyviai domėjosi Sklypo įsigijimo procesu, neinformavo laiku, jai nesudarydama galimybės sumokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d., neatsižvelgė į aplinkybę, kad jos prašymas pateiktas dar 1994 m., ir kitų asmenų prašymus, pateiktus vėliau, sprendė greičiau. Atsakovas nepaneigė šių byloje nurodomų aplinkybių.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokie Tarnybos veiksmai nesuderinami su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu, užtikrinančiu tinkamą viešojo administravimo procedūrų vykdymą bei imperatyvo, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, įgyvendinimą, todėl nagrinėjamu atveju laikytini neteisėtais veiksmais, nulėmusiais pareiškėjos patirtą žalą.Mokslinėje literatūroje apibrėžiamo „gero administravimo“, „gero valdymo“, „atsakingo valdymo“ principo esmę sudaro viešosios administracijos veiklos atvirumas ir skaidrumas, teisingas ir per protingą terminą administracinių procedūrų įgyvendinimas ir kitos taisyklės, kurių tikslas yra asmens teisių ir laisvių, taip pat teisėtų interesų laikymosi užtikrinimas įgyvendinant viešojo valdymo (administravimo) veiklą. Gero valdymo principo turinys apima kitus viešojo valdymo (administravimo) subjektų veiklos principus (pavyzdžiui, teisėtumo, efektyvumo, proporcingumo ir kt.) ir pareigas, todėl laikytinas kompleksiniu (žr. Bakaveckas A., Administracinė teisė: teorija ir praktika, I dalis, Vilnius, leidykla MES, 2012, p. 102-104). Kitaip tariant, gero viešojo administravimo principo turinys apima Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, kuriais, be kita ko, savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, ir, atitinkamai, jų pažeidimas gali lemti viešojo administravimo subjekto veiksmų neteisėtumo konstatavimą.Minėtame kontekste nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Tarnybos veiksmus neteisėtais, neįvardijo konkrečios teisės aktų nuostatos, kuri buvo pažeista. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmų neteisėtumą suponuoja gero viešojo administravimo principo nesilaikymas, nebendradarbiavimas su pareiškėja, nulėmęs jos teisėtų lūkesčių pažeidimą ir turtinės žalos atsiradimą.Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinę bylą apeliaciniame skunde nurodomų argumentų apimti, nenustatė pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.