Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Statybų investicija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-156-748/2017 pagal ieškovų A. R. ir A. R. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Statybos investicija, dėl netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto pardavimo, institucija, teikianti išvadą - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašoma: 1) įpareigoti atsakovę neatlygintinai per 60 dienų pašalinti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau - butas), statybos darbų defektus; 2) per nustatytą 60 dienų terminą atsakovei nepašalinus buto statybos darbų defektų, priteisti iš atsakovės ieškovams 21591,04 Eur, skirtus buto statybos darbų defektų šalinimui. Ieškinio suma 21 591,04 Eur.Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – patikslinto ieškinio reikalavimų sumai (21 591,04 Eur) areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas. Nurodė, kad ieškinio suma didelė, bylos nagrinėjimas vyksta ilgą laiką, be to, viešai internete skelbiama informacija apie atsakovės turėtus įsiskolinimų Sodrai, t. y. atsakovės turtinė padėtis nėra stabili.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškinio reikalavimui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos – areštavo atsakovei UAB „Statybos investicija“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo 21 591,04 Eur sumai, o tokiai sumai turto nesant arba jo esant nepakankant – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis. Teismas nurodė, kad byloje pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma 21 591,04 Eur yra ženkli juridiniam asmeniui. Be to, pagal juridinių asmenų registrui pateiktą atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitą grynasis pelnas 2016 m. pabaigoje yra 265 507 Eur, o balanse ­– mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2016 m. pabaigoje sudaro 2 620 580 Eur. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikius, tikėtinai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas (CPK 144 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovė UAB “Statybų investicija” prašo: 1. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-07-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovei UAB „Statybos investicija“ priklausantį tik šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį Kauno r., (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 22851 Eur, žemės sklypą, esantį Kauno r., (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8631 Eur. 2. Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę - areštą atsakovės UAB „Statybos investicija“ piniginėms lėšoms, esančioms pas atsakovę ar kredito įstaigose sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškinys yra visiškai nepagrįstas rašytiniais įrodymais. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones visiškai sustabdyta įmonės veikla. Įmonė negali disponuoti savo lėšomis sąskaitoje banke, todėl negali nupirkti medžiagų ar vykdyti kitų atsiskaitymų, 55 darbuotojai yra be darbo, taip pat sudaryti su klientais nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorių.Atsakovei nuosavybės teise priklauso virš 100 nekilnojamo turto objektų, kurių vertė sudaro apie 1500000 Eur, o ieškinio reikalavimo suma yra 21 591,04 Eur, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžiant ekonomiškumo, proporcingumo principus.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovo pateiktas teismui ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Teismas priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatė areštuotino turto eiliškumą ir mąstą, todėl nutartį pateikus antstoliui vykdyti, bus areštuotas ne visas atsakovui priklausantis turtas, o 21 591,04 Eur sumai. Taigi priešingai nei nurodoma atskirajame skunde skundžiama nutartimi nėra sustabdyta įmonės veikla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: VĮ Registrų centro duomenis apie atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą, DNB banko 2017-07-18 pažymą, kad banko klientui yra suteiktas kreditas pirkti butą su dalimi žemės sklypo ir notarės 2017-07-20 pažymą, kad dėl atsakovės turto arešto notarė negali paruošti nekilnojamojo turto sandorio, nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie du atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Atsižvelgdamas į tai, kad būtinybė šiuos įrodymus pateikti iškilo atsakovei pateikus atskirąjį skundą, jais grindžiami atskirojo skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir prijungia prie bylos (CPK 314 straipsnis).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą, ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.Apeliantės nuomone, ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovai ieškinį grindžia netinkamais įrodymais. Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovų pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas. Nors atsakovė ir nurodo abejones dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinio pagrįstumas vertintinas tik (ne)tikėtinumo aspektu. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jų reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsakovės argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti. Prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo turi pakankamai pagrįsti poziciją, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pagrindo varžyti kito asmens teises bet kuriuo atveju nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kitaip tariant, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti įvertinti, be kita ko, ir grėsmės tinkamam teismo sprendimo įvykdymui perspektyvų aspektai.Nagrinėjamu atveju teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones spręsdamas, kad prašoma priteisti 21 591,04 Eur suma atsakovei laikytina didele, vertino atsakovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2016 metus duomenimis. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės vykdoma veikla yra pelninga (grynasis pelnas 2016 metais sudarė 265 507 Eur), todėl teismo nurodytas atsakovės įsipareigojimų 2016 metų pabaigoje dydis – 2 620 580 Eur neteikia pagrindo išvadai, kad pareikšto ieškinio suma atsakovei laikytina didele.Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad ji nuosavybės teise turi apie 100 nekilnojamojo turto objektų, atsakovės turtui jokie apribojimai, išskyrus nagrinėjamoje byloje taikytą areštą, netaikomi (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovė vykdo veiklą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio suma (21 591,04 Eur) nėra pagrindas pripažinti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Bet kuriuo atveju, net ir didelė ieškinio suma savaime nėra pakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymui. Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje (ypač paskutinio laikotarpio) yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017 ir kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Todėl prašančiajam jas taikyti asmeniui tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje ieškovai tokio būtinumo nepagrindė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).Konstatavus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą, apeliantės prašymas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo areštuojant atsakovės nurodytus žemės sklypus, nenagrinėtinas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiam nutartis naikintina ir išsprendžiamas klausimas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų A. R. ir A. R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.