Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-04-11 · Civilinė byla Nr. 2A-512-163/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
2A-512-163/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02447-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, Alona Romanovienė
Ieškovas
O. G.
Atsakovas
D. D., R. D., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Civilinė byla Nr. 2A-512-163/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02447-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.10.; 3.3.1.20.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovams D. D., R. D., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui privatizavimo akto panaikinimo, kapitalinio remonto statybos darbų užbaigimo deklaracijos, įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti 1999 metų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpų privatizacijos tarnybos privatizavimo aktą bendro naudojimo namo, adresu (duomenys neskelbtini), „koridoriaus" ploto, pažymėto namo plane indeksu Nr. 8-9, panaikinti 2015-07-16 Valstybinės teritorijų planavo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus kapitalinio remonto darbų užbaigimo deklaraciją Nr.015-06, gyvenamojo buto adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įpareigoti atsakovus R. D. ir D. D. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtus statybos padarinius bei priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad 1996-09-07 dieną pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1AK-3310 ieškovė nusipirko iš E. Š. 3-jų kambarių butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtu plane R1-8, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nuo buto pirkimo dienos iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio ieškovės šeima bei kiti butų gyventojai naudojosi bendro pirmojo aukšto patalpomis „koridoriumi“, pažymėtu namo plane indeksu Nr. 8-9, kur buvo įrengtas pagrindinis iš (duomenys neskelbtini) gatvės įėjimas, su geležinėmis durimis ir įrengtais domofonais kiekvienam namo laiptinės butui. 2014 m. pabaigoje ieškovės namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkai pritarė ir pasirašė sutikimą dėl kaimynų R. D. ir D. D. buto Nr. 8 kapitalinio remonto, tačiau niekas nedavė sutikimo bendro naudojimo ploto „koridoriaus“, kuriuo ieškovė ir namo gyventojai naudojasi, uždarymui ir privatizacijai. 2015 m. liepos mėn. kapitalinio remonto metu, atlikę leistinus darbus, atsakovai be jokio įspėjimo ir kitų kaimynų sutikimo savavališkai uždarė bendro naudojimo patalpas „koridorių“, pažymėtą namo plane indeksu Nr. 8-9, su pagrindiniu įėjimu į namą, t.y. tuo pačiu užvaldė šį nurodytą bendro naudojimo namo plotą. Todėl visi ieškovės namo laiptinės gyventojai negali naudotis pagrindiniu išėjimu į (duomenys neskelbtini) gatvę, yra priversti naudotis atsarginiu išėjimu iš namo į kiemą, kas sukėlė visiems kaimynams nepatogumus ir pasipiktinimą, nes dauguma laiptinės gyventojų yra pagyvenę žmonės. 2015-07-16 atsakovai VĮ „Registrų centas“ užregistravo 75,80 kv.m. savo buto plotą, į kurį įtrauktas ir neteisėtai privatizuotas 1999 m., pagal patvirtintą šio buto kapitalinio remonto statybos darbų užbaigimo deklaraciją, 6,27 kv.m. plotas, bendro naudojimo koridorius, pažymėtas plane Nr. 8-9. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nuo 1992-09-30 iki 2015 m. buto Nr. 8 plotas išaugo nuo 54,38 kv.m. iki 75,80 kv.m., į kurį buvo įskaičiuotas ir namo bendro naudojimo koridorius, nors atsakovai įsipareigojo nedidinti patalpų ploto. Nurodė, kad ieškovės šeimos ir visų ieškovės namo laiptinės kaimynų interesai pažeisti, kadangi kapitalinio remonto metu statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, o atsakovai nesilaikė duotame sutikime buto kapitalinio remonto atlikimo nustatytų sąlygų. Teigė, kad atsakovai pažeidė statybos darbus leidžiančius dokumentus, leidimą statybai, t.y. atlikti Nr. 8 buto kapitalinį remontą, kurio metu be bendrasavininkų sutikimo atsakovai padarė kartu su buto kapitalinio remontu ir bendro naudojimo ploto „koridoriaus" (privatizuotam be kaimynų žinios) kapitalinį remontą, bei savavališkai uždarė bendrą pagrindinį įėjimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į 15 namą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-09 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas byloje nustatė, kad Klaipėdos miesto mero 1992-09-21 potvarkiu Nr. 605 dėl komunalinių butų perdavimo privačiai nuosavybei, nutarta parduoti privačion nuosavybėn butus pagal potvarkio priedus Nr.1 ir Nr.2. Pagal šio potvarkio priedą Nr. 1 nutarta butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, parduoti K. Š.. K. Š. šį butą 2006-03-14 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė S. T. ir V. T.. Atsakovai R. D. ir D. D. 2014-10-17 pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš S. T. ir V. T.. Atsakovai namo gyventojų sutikimu atliko buto kapitalinio remonto darbus. Kapitalinio remonto darbai buvo patvirtinti Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros 2015-07-19 deklaracija Nr. 015-06 apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Teismas sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimo panaikinti 1999 metų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpų privatizacijos tarnybos privatizavimo aktą atmetė tuo pagrindu, kad ieškovė į bylą nepateikė tokio akto egzistavimo įrodymų, todėl neįvykdė savo pareigos pateikti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (LRCPK 178 str.). Teismas taip pat pasisakė dėl ieškovės atstovo advokato baigiamųjų kalbų metu nurodytos aplinkybės, kad ieškovė atsisakė nuo šio reikalavimo, t.y. teismas šį reikalavimą nagrinėjo, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškiai išreikštas ieškovės reikalavimas atsisakyti nuo šio reikalavimo, taip pat nenurodė, kad jai aiškios atsisakymo nuo šio reikalavimo pasekmės. Taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo butas buvo privatizuotas 1992-09-30 sutarties pagrindu, kai butas buvo privatizuotas K. Š., todėl 1999 metų privatizavimo akto negali ir negalėjo būti.Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti 2015-07-17 Valstybinės teritorijų planavo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus kapitalinio remonto darbų užbaigimo deklaraciją Nr.015-06, gyvenamojo buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teismas nurodė, kad namo gyventojai pritarė buto, esančio (duomenys neskelbtini)-8, kapitaliniam remontui. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 21/2352, pradėtos 1961-04-03, matyti, kad minėtam butui yra priskirta patalpa Nr. 8-9, t.y. 6.27 kv.m. koridorius. 1992-09-09 buto eksplikacijoje taip pat matyti, kad koridorius 6.27 kv.m. ploto, pažymėtas plane indeksu Nr. 8-9, buvo priskirtas butui Nr. 8, tą patį patvirtina ir VĮ „Registrų centro“ duomenys, pateikti byloje. Taigi ginčo koridorius, pažymėtas indeksu Nr. 8-9, yra atsakovų nuosavybės dalis, namo gyventojai davė sutikimą kapitaliniam buto remontui, kuris buvo patvirtintas Valstybinės teritorijų planavo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-07-16 kapitalinio remonto statybos darbų užbaigimo deklaracija, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad 1964 m. CK 324 straipsnis numatė, kad savivaldybių ir įmonių, organizacijų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. Negali būti savarankiškos nuomos sutarties dalyku kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru įėjimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbinės patalpos (virtuvės, koridoriai, sandėliukai ir pan.). Butuose, kurie nuomojami pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, tokios pagalbinės patalpos gali būti išnuomojamos bendram naudojimui. Taigi ginčijama sandorių dalis dėl koridoriaus ploto privatizavimo yra niekinė (1964 m. LRCK 47 str.). 1995 m. kovo 9 d. įsigaliojusiame LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme buvo tiesiogiai įtvirtinta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinę įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams, nepaisant, ar įkurta bendrija, bendrosios dalinės nuosavybės teise (20 str.). LRCK 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi nors Butų privatizavimo įstatyme nebuvo atskirų normų dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų teisinės priklausomybės, gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimo teisiniai padariniai yra tie, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos tapo to namo butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kuriai valdyti ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės atstovų prašymą dėl ieškinio patikslinimo, t.y. panaikinti 1992-09-30 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos m. valdybos ir K. Š. dalyje dėl bendro naudojimo 6,27 kv. m. ploto koridoriaus pažymėto plane Nr. 8-9, privatizavimo.Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo nurodo, kad savo prieštaravimą dėl ginčo objekto naudojimo ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad buvę buto savininkai leido jai naudotis ginčo objektu, todėl ji turi teisę tai daryti toliau, tačiau kiekvienas savininkas jam priklausančiu daiktu naudojasi savo nuožiūra, atsakovai butu naudojasi ginčo objekto privatizavimą grįstais rašydinaisi įrodymais – VĮ Registrų centro pateikta pažyma apie daugiabučio namo techninę inventorizaciją ir jos metu ginčo objekto priskyrimo prie buto datuotomis nuo 1961 metų, taip pat notaro patvirtintomis nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimis. Be to ginčo objekto užtvėrimas visiškai netrukdo jai naudotis savo butu, į kurį netrukdomai patenka per koridorių, esantį iš kiemo pusės.Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės siekia pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, kadangi pagal apeliantės ieškinyje nurodytą dalyką ir pagrindą, apeliaciniu skundu yra ginčijamas ne 1999 m. privatizacijos aktas, o 1992 metų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos privatizacijos aktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje kilo ginčas dėl butui privatizacijos aktu priskirtos gyvenamojo namo gyventojų bendrojo naudojimo patalpos – koridoriaus, priskyrimo buto savininkui nuosavybės teise, panaikinimo. Ieškovė pateikė reikalavimą pirmosios instancijos teismui panaikinti 1999 metų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpų privatizacijos tarnybos privatizavimo aktą bendro naudojimo namo, adresu (duomenys neskelbtini), „koridoriaus" ploto, pažymėto namo plane indeksu Nr. 8-9, panaikinti 2015-07-16 Valstybinės teritorijų planavo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus kapitalinio remonto darbų užbaigimo deklaraciją Nr.015-06, gyvenamojo buto adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įpareigoti atsakovus R. D. ir D. D. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtus statybos padarinius. Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu 2016-10-18 ieškovės atstovas advokatas S. P. pateikė prašymą patikslinti ieškinio reikalavimą panaikinti 1992-09-30 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl bendro naudojimo 6,27 kv.m. ploto koridoriaus, pažymėto namo plane indeksu Nr. 8-9, privatizavimo, sudarytos tarp Klaipėdos miesto valdybos ir K. Š.. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, motyvuodamas, kad ieškovė turėjo teisę patikslinti ieškinį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2016-06-27, ji buvo atstovaujama atstovų, o jos nurodomą 1992-09-30 sutartį ji turėjo ir apie ją žinojo, kadangi pati ją pridėjo prie 2016-02-18 ieškinio. Atsakovai taip pat nesutinka dėl ieškinio patikslinimo. Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovė nenurodė ir mirusio K. Š. teisių ir pareigų perėmėjų bei vėlesnių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkų. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pradinio ieškinio reikalavimus atmetė, kaip nepagrįstus. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atsisakymą priimti ieškovės patikslintą ieškinį, o apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję su 1992-09-30 sudarytos privatizavimo sutarties tarp Klaipėdos miesto valdybos ir K. Š. pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai). Taigi bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymai (CPK 42 straipsnio 1 dalis) nustato ir tokią dispozityvumo principo išraišką kaip teisės keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką suteikimas ieškovui po to, kai teismas priima ieškinį (iškelia civilinę bylą). Keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis. Taigi CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. UAB „Radiolinija“, bylos Nr. 3K-3-64/2011, ir kt.).Nagrinėjamu atveju ieškovė pradiniu ieškiniu pateikė šiuos reikalavimus:

1) panaikinti 1999 metų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpų privatizacijos tarnybos privatizavimo aktą bendro naudojimo namo, adresu (duomenys neskelbtini), „koridoriaus" ploto, pažymėto namo plane indeksu Nr. 8-9;

2) panaikinti 2015-07-16 Valstybinės teritorijų planavo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus kapitalinio remonto darbų užbaigimo deklaraciją Nr.015-06, gyvenamojo buto adresu, (duomenys neskelbtini)-8, Klaipėdoje;

3) įpareigoti atsakovus R. D. ir D. D. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtus statybos padarinius.

Ieškovės atstovas advokatas pirmosios instancijos teismui pareiškė naują reikalavimą: panaikinti 1992-09-30 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp Klaipėdos miesto valdybos ir K. Š., dalį dėl bendro naudojimo 6,27 kv.m. ploto koridoriaus, pažymėto namo plane indeksu Nr. 8-9, privatizavimo. Pirmosios instancijos teismas 2016-10-18 nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi sutikti negalima. Teismas įvykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka priimdamas sprendimą, t.y. teisingai išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas dėl teisės būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį, tinkamai nurodant ieškinio dalyką (reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Vadinasi, ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, siekdamas, kad teisme būtų apgintos jo subjektinės teisės, atsižvelgiant ir į teisių gynimo būdus, nes teismas, pripažinęs reikalavimą apginti subjektinę teisę pagrįstu, jį tenkina visiškai arba iš dalies. Teismas gina civilines teises, pripažindamas tas teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus, atkreipia dėmesį, kad pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė, kad iš esmės siekia nuginčyti privatizavimo sutartį, kuria bendrojo naudojimo ginčo patalpos – koridorius, buvo priskirtos ir privatizuotos kartu su gyvenamosiomis patalpomis. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad pagal K. Š. prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neteisėtai privatizavo bendro naudojimo namo (duomenys neskelbtini) plotą, pažymėtą plane indeksu Nr. 8-9. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė iš esmės byloje pradiniame ieškinyje netiksliai įvardijo siekiamą nuginčyti buto privatizavimo dokumentą, t.y. 1999 metų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos privatizacijos tarnybos privatizavimo aktą bendrojo naudojimo namo, adresu (duomenys neskelbtini), „koridoriaus“ ploto, pažymėto namo plane indeksu Nr. 8-9, yra itin formalus kriterijus, spręsti dėl patikslinto ieškinio priėmimo, ir vertinti jį kaip naują reikalavimą. Iš pradinio ieškinio turinio matyti, jog ieškovės reikalavimas iš esmės grindžiamas siekiu panaikinti privatizavimo dokumentą. Kadangi iš pradinio ieškinio turinio buvo aišku, kokio materialinio teisinio rezultato ieškovė siekė teikdama teismui patikslintą ieškinį, ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ji grindė savo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovės patikslintą ieškinį.Su teismo argumentais, kad ieškovė buvo atstovaujama atstovų – įgalioto atstovo ir advokato, ir ji turėjo galimybę tikslinti ieškinio reikalavimus iki 2016-06-27 parengiamojo posėdžio, taip pat kad šis naujas ieškinio dalykas užvilkintų bylos nagrinėjimą sutiktina tik iš dalies. Visų pirma civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. CPK nustatytu bylos nagrinėjimo teisme reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisingas – atitiktų tikrąją teisės prasmę ir faktines aplinkybes, atskleidžiant bylos esmę. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą šioje byloje, žinodamas teisę, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus turi vertinti ar šalių ieškinyje nurodyti reikalavimai atitinka jų valią, tikruosius interesus. Šiuo atveju iš pradinio ieškinio aiškiai matant, kad ieškovės siekis yra panaikinti privatizavimo dokumentą, kuriuo buvo privatizuota bendro naudojimo patalpa, negalima teigti, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų išspręstas ginčas ir atkurta taika tarp šalių, atvirkščiai – šiuo atveju tai sąlygotų netikslingo procesinio sprendimo priėmimą, kuriuo nebūtų išspręstas ginčas kilęs tarp šalių bei galimai atvertų kelią naujos civilinės bylos iškėlimui. Taigi šiuo atveju nebūtų visiškai užtikrintas civilinio proceso ekonomiškumo principas. Pagal CPK 329 str. 1 d., 330 str., procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė turi būti suprantama kaip reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.Nagrinėjamu atveju padaryti procesinės teisės normų pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir jame keltus reikalavimus, teismas dėl jų nepasisakė savo sprendime, todėl neatskleidė bylos esmės. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, priešingu atveju proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusAušra MaškevičienėAlona Romanovienė