- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-20
- Bylos Nr.
- e2VP-7068-559/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00275-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Skolininkas
- E. Š., V. Š.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) „AS Inbank filialo“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo vykdymo procese; suinteresuoti asmenys: skolininkė E. Š., V. Š., antstolis Marius Lekečinskas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (išieškotojas) „AS Inbank filialas“ prašo nustatyti skolininkei E. Š. priklausančią turto dalį kartu su sutuoktiniu V. Š. bendrai priklausančiame turte – sutuoktinio V. Š. gaunamose pajamose – darbo užmokestyje, gaunamame dirbant uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini).
Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į prašymą nepateikė, apie gautą prašymą ir jo nagrinėjimą jie yra informuoti asmeniškai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Rašytine vykdomosios bylos ir šios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0022/20/00687 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės E. Š. išieškotojo „AS Inbank filialo“ naudai.
Vykdymo proceso metu antstolis, nustatęs, kad skolininkės sutuoktinis V. Š. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 26 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, nustatymo. Prašymas teismui pateiktas 2022 m. vasario 24 d., t. y. nepraleidus antstolio nustatyto termino.
Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog antstolis tikrino skolininkės E. Š. jos turimą registruotiną kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.
Išrašu iš Kelių transporto priemonių registro nustatyta, kad skolininkė E. Š. nuosavybės teise transporto priemonių neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad skolininkė nuosavybės teise kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Taip pat VSDFV duomenimis skolininkė E. Š. nedirba. Vykdomoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad E. Š. nuo 2021 m. vasario 1 d. skirta vaiko išlaikymo išmoka.
Suinteresuoti asmenys E. Š. ir V. Š. santuoką sudarė 2021 m. liepos 17 d., duomenų apie jų santuokos nutraukimą arba Vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų, turto padalijimo ar kitokią sutartį byloje nepateikta. Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą – nei skolininkė, nei jos sutuoktinis teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, tokias aplinkybes, nepateikė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai teisme nėra pradėję bylos dėl santuokos nutraukimo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininko sutuoktinė yra solidarus skolininkas pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas, dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko prievoles.
Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto jo dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnis). Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, skolininkas nuosavybės teise valdomo registruotino turto neturi.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.
Skolininkas per įstatyme nustatytą terminą nepateikė antstoliui sutikimo bei neišreiškė pageidavimo sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.
Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tiek skolininko, tiek ir jo sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis vertintini kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nedraudžia antstoliui išieškojimą nukreipti į kelių rūšių skolininko turtą, juolab, kad tiek skolininkas, tiek jo sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis patenka į tą pačią išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę (CPK 664 straipsnio 2 dalis). Todėl vien išieškojimo nukreipimas į skolininkui priklausančią darbo užmokesčio dalį nesudarytų sąlygų operatyviai ir efektyviai vykdyti išieškojimą bei nepagrįstai užtęstų vykdymo procesą, didintų vykdymo išlaidas bei pažeistų išieškotojo teisėtus interesus.
Atsižvelgiant į tai, kad skolininkės sutuoktinis V. Š. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai gauna draudžiamąsias pajamas, sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe laikytinas turtas yra V. Š. gaunamos pajamos – darbo užmokestis, ir su juo susijusios pajamos.
Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininkės dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šiuo atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie sąlygotų būtinybę nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinio bendroje nuosavybėje lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi (santuoka nėra nutraukta, separacija neįregistruota, turtas (lėšos) nėra padalintas kitu būdu). Atsižvelgiant į tai, nustatoma, kad V. Š. pajamos, gaunamos uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir skolininkės E. Š. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra 1/2 dalis (50 proc.) V. Š. gaunamose pajamose (darbo užmokestyje) ir kitose pajamose, patenkančiose į CK 3.88 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667, 290 straipsniais,
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamos, gaunamos uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), ir kitos pajamos, patenkančios į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir skolininkės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra 1/2 dalis (50 proc.) V. Š. pajamų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.