- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-2737-945/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19788-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- V. P., I. A.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Solmida“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ON Baltic“ ieškinį atsakovams I. A., V. P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Solmida“ dėl atskaitingam asmeniui išduotų lėšų grąžinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 1–7), kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo I. A. 37 880 Eur, iš atsakovo V. P. 21 543,21 Eur, iš abiejų atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą ir pinigines lėšas ieškinio sumai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 158–161) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovė aiškiai suformulavo atsakovų prievolių atsiskaityti su ieškove faktinį pagrindą, atskleidė teisinius atsakovams reiškiamo reikalavimo argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas akcentavo, kad ieškinys yra pareikštas bankrutavusios įmonės vardu, o tai rodo viešo intereso buvimą šioje byloje. Teismas pabrėžė, kad reikalavimų sumos yra didelės atsakovams kaip fiziniams asmenims, byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovų turtinę būklę ir taip paneigtų pavojų, jog šioje byloje priimto galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu (1 t., e. b. l. 184–188) atsakovas V. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo V. P. turtui/turtinėms teisėms atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismui preliminariai vertinant ieškinio pagrindą turėjo būti akivaizdu, kad ieškinio reikalavimas, reiškiamas atsakovui V. P. dėl neva fiziniams asmenims atsakovo išmokėtų piniginių lėšų, nepagrįstas rašytiniais įrodymais, pateiktos buhalterinės kasos dokumentų kopijos be atsakovo parašų. Akivaizdu, jog ieškinys reiškiamas atsakovui I. A., buvusiam ieškovės direktoriui, kuris ir yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kasos dokumentų įforminimą, o atsakovas V. P. – ieškovės akcininkas (valdymo organų dalyvis), neatsako už įmonės buhalterinės apskaitos politiką. Ginčijama nutartimi areštuotas ne tik 31 800 Eur vertės atsakovo nekilnojamasis turtas, bet ir visos atsiskaitomosios sąskaitos banke, dėl ko jo nuosavybės teisės buvo suvaržytos per didele apimtimi. Atsakovo finansinė padėtis nėra sunki, nes jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė sudaro 31 800 Eur. Be to, jis dirba, per 3 paskutinius mėnesius gavo 1 005,90 Eur pajamų iš darbo santykių. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ir nustatė disponavimą areštuotomis piniginėmis lėšomis, koks taikomas juridiniam asmeniui. Be to, nutartimi neleista atsakovui mokėti komunalinių mokesčių.Ieškovė atsiliepimu (1 t., e. b. l. 198–200) į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad teismas teisingai atliko prima facie (preliminarų) ieškinio vertinimą, nes atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, jam išduotų bendrovės piniginių lėšų nepanaudojo bendrovės reikmėms. Suvaržymai atsakovo piniginėms lėšoms nebus taikomi, jei pasitvirtins atskirojo skundo argumentas apie atsakovui priklausantį didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Ginčijama nutartimi nėra taikomas perteklinis atsakovo nuosavybės teisės suvaržymas, nes šioje byloje yra ginamas viešasis interesas. Atsakovas pateikė duomenis apie gaunamą atlyginimą, todėl, vadovaujantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis normomis, atsakovas turi galimybę disponuoti pinigų suma tam, kad būtų galima atsiskaityti už komunalinius mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro atsakovo V. P. atžvilgiu pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir proporcingumo vertinimas. Įvertinęs civilinės bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė teisėtai ir pagrįstai. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, jog ieškovė aiškiai suformulavo atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškove faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Ieškinio priėmimo ir klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje abejoti teismo išvada, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, nėra pagrindo. Atskirojo skundo argumentai, kad visa atsakomybė už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kasos dokumentų įforminimą tenka atsakovui I. A., yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šių argumentų pagrįstumas bus įvertintas išnagrinėjus bylą iš esmės, juos vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ir jais remiantis spręsti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėta, nėra pagrindo. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijama nutartimi šis principas nebuvo pažeistas. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas ne tik susiejo taikomo arešto mastą su ieškinio suma (21 543,21 Eur), bet ir nurodė arešto eiliškumą, t. y. areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar nepakankant atsakovo pinigines lėšas. Pasitvirtinus atskirojo skundo argumentui, jog atsakovas turi vertingo nekilnojamojo turto, antstolis, kuriam pavesta vykdyti nutartį, privalo į šį turtą nukreipti areštą ir netaikyti suvaržymų piniginėms lėšoms. Antstoliui nesilaikant teismo nustatyto eiliškumo, jo veiksmai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Nutartimi nebuvo pažeistas ir proporcingumo principas. Atskirojo skundo argumentai, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto ir jo turtinė padėtis nėra bloga, net ir jiems pasitvirtinus, tik parodytų, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovo interesai nėra pažeidžiami. Atsakovas neįrodinėja ketinimų perleisti areštuotą turtą, kas lemtų realų jo teisių apribojimą. Be to, nagrinėjama byla yra susijusi su viešuoju interesu, bankrutuojanti įmonė turi nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, ieškinys yra dėl lėšų grąžinimo ir žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pripažinęs, kad buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijama nutartimi netinkamai išspręstas klausimas dėl leidimo atsakovui naudotis lėšų dalimi, būtina pragyvenimui. CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ribojimai vykdant išieškojimą iš fizinio asmens turto. CPK 145 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad areštuodamas pinigines lėšas teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo nurodyti operacijas, kurias leidžiama su šiomis lėšomis atlikti. Teismas taip pat paveda antstoliui nustatyti konkrečią sumą, kurią turi teisę panaudoti atsakovas. Teismas sutinka su atskirojo skundo motyvu, jog ginčijama nutartimi nustatytos operacijos, kurias galima atlikti atsakovui priklausančiomis lėšomis, yra susijusios su juridinio asmens veikla (mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei), ir nenumatyta galimybė atlikti operacijas, susijusias su atsakovo, kaip fizinio asmens, būtinųjų poreikių tenkinimu. Dėl šios priežasties atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, papildant nutarties dalį, susijusią su atsakovo V. P. teise disponuoti areštuotomis piniginėmis lėšomis, nuostata, suteikiančia teisę atsakovui kiekvieną mėnesį disponuoti piniginių lėšų dalimi, kuri reikalinga būtiniausiems atsakovo poreikiams tenkinti (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).Atsakovui išaiškinama, jog, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti vykdomos apeliacinės instancijos teismo nutartį pateikiant antstoliui, vykdžiusiam Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį, kuriam tenka pareiga nustatyti pinigų sumą, kuria gali disponuoti atsakovas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį pakeisti.
Papildyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties rezoliucinę dalį, rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstant taip:
„Ieškovės BUAB „ON Baltic“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratorės R. V., ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovų: I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant atsakovams nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovams teisę nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai ieškinio sumai užtikrinti areštuoti atsakovų pinigines lėšas, turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovams priklausančiomis piniginėmis lėšomis, turtinėmis teisėmis, tačiau leidžiant atsakovams iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei, leidžiant atsakovui V. P. kiekvieną mėnesį disponuoti piniginių lėšų dalimi, kuri reikalinga būtiniausiems atsakovo poreikiams tenkinti.“
Kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Išaiškinti atsakovui V. P., jog nutartis turi būti pateikiama vykdyti ieškovo pasirinktam antstoliui, vykdžiusiam Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį, kuriam tenka pareiga nustatyti pinigų sumą, kuria gali disponuoti atsakovas.
Nutartis neskundžiama.