Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ pagrindu Marijampolės pataisos namai prijungti prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba, todėl tikslintinas atsakovės atstovo pavadinimas, atsakove byloje laikant Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos kalėjimų tarnybos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 5 d.).

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (buvęs pavadinimas iki 2023-01-01 reorganizacijos Marijampolės pataisos namai).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Dėl kanceliarinių prekių.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad pataisos namų parduotuvėje nuo 2020-09-09 iki 2020-11-04 negalėjo įsigyti rašomojo popieriaus ir rašyti laiškų.

Bausmių vykdymo kodekso 92 ir 97 straipsniuose nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, tarp jų ir kanceliarinių prekių. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A146-1772/2013 pažymėta, kad prekybos tinklo įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų organizavimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigose yra viena iš laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinio, buitinio aprūpinimo krypčių (2014-01-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1772/2013).

Minėtas BVK nuostatas įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklės. Minėtose Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklėse nurodyta, kad rašymo priemonės, rašalas, sąsiuviniai, popierius, vokai, pašto ženklai patenka į tardymo izoliatorių parduotuvių privalomų prekių asortimentą. Pastebėtina, jog Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-09 įsakymo Nr. V-172 2 punkte pataisos įstaigų direktoriams nustatyta rekomendacija užtikrinti šiuo įsakymu patvirtintus prekių asortimentus jų vadovaujamose įstaigose veikiančiose parduotuvėse. LVAT yra pažymėjęs, jog minėtu įsakymu patvirtinti parduotuvėms privalomų prekių asortimentai pataisos įstaigų vadovams yra tik rekomendacinio pobūdžio (LVAT nutartis byloje Nr. A146-1772/2013). Pažymėtina ir tai, kad pataisos įstaiga neturi pareigos ir teisės įsteigtoje parduotuvėje prekiauti pati. Vis dėlto, iš bylos duomenų matyti, kad Marijampolės PN administracija apsisprendė vykdyti rekomendacinės teisės normos – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-172 patvirtinto Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomo būtiniausių reikmenų asortimento nuostatas, kadangi į sutarties su UAB „PONTEM“ (šiuo metu – UAB „Hanfdelhus“) priedus įtraukė Produktų, kurie turi būti parduotuvės asortimente kiekvieną dieną, sąrašą, kurio 9 punkte įrašytas „Rašomasis popierius“, o 10 punkte – „Sąsiuviniai“ (b. l. 45).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020-09-09 ir 2020-11-04 pateikė prašymus apsipirkti parduotuvėje (b. l. 35-37), kuriuose nurodė pageidavimą įsigyti sąsiuvinį arba rašomąjį popierių. Pareiškėjas teismui paaiškino, kad šių prekių parduotuvėje nebuvo, ką patvirtina abejuose prašymuose esanti parduotuvės darbuotojo žyma „Nėra“, įrašyta ties pareiškėjo prašomų įsigyti prekių sąrašo punktais „Sąsiuvinis A5 96 l. lang.“ ir „Rašomasis popierius A4-1“. Nors atsakovės atstovas atsiliepime teigė nežinantis, kodėl tokia žyma yra įrašyta, kadangi parduotuvės vedėja žodžiu paaiškino, jog popieriaus parduotuvėje duotu laikotarpiu tikrai buvo, šie Marijampolės PN argumentai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais ir nelaikytini paneigiančiais byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Be to, šis atsakovės atstovo teiginys prieštarauja Marijampolės PN pareiškėjui pateiktame 2020-12-03 rašte Nr. 20/07-2325 (b. l. 94-95) nurodytai aplinkybei, jog „parduotuvės vedėja informavo, kad 2020-11-04 dieną rašymo popierius A4 formato buvo išpirktas“. Dėl to teismas itin kritiškai vertina Marijampolės PN atsiliepime išdėstytus argumentus dėl šios ginčo dalies ir laiko juos prieštaringais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją rašytiniais nusiskundimais dėl nesudarytos galimybės įsigyti rašomojo popieriaus (b. l. 60-61, 65, 73), todėl apie susidariusią situaciją atsakovės atstovui buvo akivaizdžiai žinoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Marijampolės PN neužtikrino, jog pataisos namų parduotuvėje kiekvieną dieną būtų užtikrintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomo būtiniausių reikmenų asortimentas ir tokiu būdu pažeidė BVK 92 ir 97 straipsniuose reglamentuojamą pareiškėjo teisę už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus įsigyti kanceliarinių reikmenų.

Pareiškėjas nurodė, kad serga cukriniu diabetu, tačiau jam buvo tiekiama saldinta arbata ir kompotas, kurių jis negalėjo vartoti.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo paskirtas maitinimas pagal dietinį valgiaraštį (b. l. 50-59). Pareiškėjas teigia, jog viena maisto dalintoja jam nuolat tiekdavo saldintą arbatą ir kompotą iš bendro indo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl šios aplinkybės (b. l. 66-68, 71, 76-77, 80-81), o Marijampolės PN pareiškėjui pateikė atsakymus raštu, kuriuose nurodė, jog maisto dalijimas vykdomas pagal nustatytus reikalavimus (b. l. 69-70, 72, 78-79, 82). Minėtų atsakovės atstovo pateiktų atsakymų pareiškėjas teisme neginčijo, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje esant pateiktiems Marijampolės PN atsakymams į pareiškėjo prašymus, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas į pareiškėjo nusiskundimus nereagavo. Skunde teismui pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai, kuri darbuotoja arba kuriam pareigūnui budint, tiekė pareiškėjui saldintą arbatą ar kompotą. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė neturintis duomenų apie tai, kad kažkuri maisto dalintoja nesilaikė pareiškėjui nustatyto valgiaraščio reikalavimų. Pareiškėjo argumentai šioje dalyje nepakankamai konkretūs, todėl, teismo vertinimu, Marijampolės PN teiktų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo argumentus. Nustatant neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas skunde tvirtino, jog Marijampolės PN parduotuvėje per didelė saldiklio kaina.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2020-10-12 kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl cukraus pakaitalo kainos (b. l. 60-61). Marijampolės PN pareiškėjui pateikė atsakymą raštu, kuriame nurodė, kad cukraus pakaitalo kaina buvo patikrinta 2020-10-28 Marijampolės PN sudarytos komisijos ir jokių kainos neatitikimų nustatyta nebuvo. Cukraus pakaitalo kaina neviršijo sutartyje tarp šalių sulygtų kainų (b. l. 63-64). Minėtų atsakovės atstovo pateiktų atsakymų pareiškėjas teisme neginčijo, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje esant pateiktam Marijampolės PN atsakymui į pareiškėjo skundą, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas į pareiškėjo nusiskundimus nereagavo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-05-13 įsakymu Nr. V-133 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisyklės (toliau – ir Kainų kontrolės taisyklės) reglamentuoja pataisos įstaigos veiksmus užtikrinant laisvės atėmimo vietų parduotuvių veikos kontrolę. Kainų kontrolės taisyklėse numatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomų nuteistųjų ir suimtųjų asmenų apsipirkimo paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), privalo įtraukti į sutartį nuostatas, kurios užtikrintų, kad parduotuvėje parduodamų Prekių kainos neviršytų sutartyje jos šalių sulygtų kainų; paslaugos teikėjo nustatytos kainos Prekėms, kurios nėra įtrauktos į Sutartį, neviršytų daugiau kaip 15 (penkiolika) procentų tų pačių savybių prekių kainų, palyginus jas su Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotos ir jos teritorijoje prekiaujančios UAB „Barbora“ internetinės parduotuvės maisto ir kitų prekių kainomis (www.barbora.lt) (3.2 ir 3.3 punktai). Kainų kontrolės taisyklių 4 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigose veikiančių parduotuvių prekių kainų kontrolę atlieka šių įstaigų direktorių sudarytos komisijos. Laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Tikrinamos atsitiktine tvarka atrinktos parduodamų prekių (ne mažiau kaip 20 pozicijų) kainos, dėl kurių dažniausiai gaunami skundai (5 punktas). Komisija, atlikusi prekių kainų patikrinimą, surašo patikrinimo aktą. Vienas akto egzempliorius įteikiamas paslaugos teikėjui, antras egzempliorius saugomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Patikrinimo akto kopija ir informacija apie patikrinimo rezultatus per 5 d. d. nuo patikrinimo akto sudarymo pateikiama Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (9 punktas). Jeigu paslaugos teikėjas pažeidžia Sutarties nuostatas pagal Taisyklių 3.2 ir 3.3 punktus ir tai nurodyta patikrinimo aktuose, įstaiga nedelsdama turi kreiptis į paslaugos teikėją ir reikalauti sumažinti kainas. Už pasikartojančius pažeidimus iki Sutarties galiojimo pabaigos įstaiga turi taikyti paslaugos teikėjui atsakomybę pagal Taisyklių 3.4 ir 3.5 punktuose nustatytas nuostatas (10 punktas).