- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-21
- Bylos Nr.
- 2-40-446/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00536-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- T. K.
- Išvadą teikia
- Tomui Bimbai, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Atsakovas
- T. N.
- Advokatai
- Vidmantas Lazickas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui T. N., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė T. K. teismui pateiktu ieškiniu (2-5 b. l.) prašė pripažinti, kad U. K. tėvas yra atsakovas T. N., o U. K. yra T. N. dukra; priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. N., gimusiam 2010 m. rugpjūčio 20 d., ir U. K., gimusiai 2011 m. rugpjūčio 24 d., periodinėmis išmokomis po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 4600 Lt bei paskirti ją vaikams teikiamo išlaikymo uzufrukto tvarkytoja.
Pareiškimu (41 b. l.) ieškovė atsisakė reikalavimo nustatyti dukters U. K. tėvystę, kadangi atsakovas gera valia tėvystę pripažino, pateikė gimimo liudijimą (53 b. l.), iš kurio matyti, kad U. N. tėvu įrašytas atsakovas T. N..
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teisme nuomonės nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis ir įsiskolinimo priteisimo pagrįstas ir tenkintinas, atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl tėvystės nustatymo priimtinas.
Iš vaikų gimimo liudijimų (8, 53 b. l.), pažymų apie ieškovės šeimos sudėtį (10 b. l.) ir deklaruotą gyvenamąją vietą (6 b. l.) matyti, kad ieškovei T. K. ir atsakovui T. N. 2010 m. rugpjūčio 20 d. gimė sūnus Gabrielius, 2011 m. rugpjūčio 24 d. - dukra Ugnė, vaikai gyvena su savo mama – ieškove T. K..
Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu gyveno kartu ir vedė bendrą, jiems gimė du vaikai – Gabrielius ir Ugnė. Nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. jie kartu nebegyvena. Švenčiant Gabrieliaus gimtadienį, tarp jos ir sugyventinio T. N. kilo konfliktas, jį išvarė iš savo namų, nuo to laiko atsakovas jokio išlaikymo vaikams neteikia, jų auklėjime nedalyvauja. Per visą tą laiką vaikų tėvas sūnui Gabrieliui gimtadienio proga davė 100 Lt, pinigus per savo mamą pervesdamas į jos sąskaitą. Daugiau jokių dovanų, materialinės ar kitokios paramos vaikai iš tėvo nėra gavę. 2013 m. rugsėjo 10 d. ji buvo susitikusi su atsakovu, kuris pripažino Ugnei tėvystę, kartu ėjo pas notarą, į civilinės metrikacijos skyrių, tačiau vaikams atsakovas pinigų nedavė. Gavęs ieškinio kopiją, jis jokios nuomonės dėl vaikų išlaikymo dydžio ar įsiskolinimo, jai neišsakė. Kiek jai žinoma, atsakovas yra darbingas, dirbantis miško ruošimo darbus, kitų išlaikytinių neturintis. Ji su vaikais gyvena kaime, kartu su mama močiutės name, augina gyvulius, užsiaugina daržovių maistui, ji gauna 619 Lt socialinę pašalpą ir po 50 Lt kiekvienam vaikui išmokų iš valstybės. Iš šių pajamų ir mamos pagalbos ji ir pragyvenanti su vaikais, tačiau vienai jai sunku išlaikyti vaikus, jiems augant jų poreikiai didėja, todėl prašo priteisti išlaikymą iš vaikų tėvo.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius – institucija, teikianti išvadą byloje - teismui pateiktoje išvadoje (31-32 b. l.) nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo ir įsiskolinimo dydis atitinka nepilnamečių vaikų interesams.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie teikiamą išlaikymą vaikams, ieškovės paaiškinimai, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti tokį išlaikymą.
Lietuvos Respublikos CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.
Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto produktų ir kitų prekių kainas, darytina išvada, kad ieškovės vaikų tinkamos aplinkos sukūrimui, reikiamos medicininės priežiūros suteikimui, jų aprūpinimui maistu, rūbais ir žaislais, kad jie būtų saugūs ir normaliai augtų, būtina jiems skirti ieškovės nurodytą sumą - 400 Lt per mėnesį. Tai minimali, būtina vaikui skirtina suma. Atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų, nuginčijančių ieškovės nurodytą sumą, reikalingą ir būtiną, jo manymu, vaikams išlaikyti. Mažamečiai šalių vaikai gyvena su ieškove, kuri jiems suteikia būstą, sukuria gyvenimo aplinką, nuolatos jais rūpinasi – gamina valgyti, slaugo susirgus, rūpinasi, kad būtų suteikta tinkama, operatyvi medicininė pagalba ir pan., kas reikalauja ne tik dvasinių, moralinių, bet ir materialinių sąnaudų, nes tiek maisto gaminimui, tiek vaikų nuvežimui į gydymo įstaigą, tiek jų būsto, tinkamos aplinkos sukūrimui reikalingos piniginės lėšos.
Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Atsakovas – jaunas, darbingas, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos (49 b. l.) matyti, kad verčiasi veikla pagal verslo liudijimą, tačiau jis teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo turtinę padėtį, gaunamą atlyginimą ar kitas pajamas, kitus išlaikytinius, duomenis apie tai, kad yra nedarbingas ar socialiai remtinas. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (dėl sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Vaikus augina, auklėja, išlaiko ieškovė. Duomenų byloje apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais, neišlaikytų jų, nėra, tokiu būdu, ieškovė tinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti vaikus, atsakovas - priešingai, ignoruoja tėvo pareigą, tačiau jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepaneigė ieškovės nurodyto išlaikymo būtinumo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, kas leidžia daryti išvadą, jog jis privalo rasti galimybių vaikų išlaikymui kas mėnesį teikti po 200 Lt kiekvienam. Ši suma yra būtina siekiant patenkinti mažamečio vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.
Remiantis Civilinio kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena, bendro ūkio nebeveda nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d., šios aplinkybės atsakovas nepaneigė, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki ieškinio teismui pareiškimo dienos 2013 m. liepos 24 d., t. y. už vienerius metus ir vienuolika mėnesių, kas sudaro po 4600 Lt kiekvienam vaikui (200x23=4600).
Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.
Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).
Iš U. N. gimimo liudijimo (53 b. l.) matyti, kad po ieškinio pareiškimo teismui atsakovas gera valia pripažino tėvystę dukrai Ugnei, todėl pagrįstas ir priimtinas ieškovės atsisakymą reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).
Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), priteistinas iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.): dėl išlaikymo įsiskolinimo 276 Lt (4600+4600x3%=276), dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo 108 Lt (400x12x3%=144). Iš esmės ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 32,10 Lt (1 b. l.), priteistinos iš atsakovo.
Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą (17 b. l.), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (43 b. l.), šioje byloje yra 760 litų. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, CPK 259, 268-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš T. N., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikams G. N., gimusiam 2010 m. rugpjūčio 20 d., a. k. (duomenys neskelbtini), ir U. N., gimusiai 2011 m. rugpjūčio 24 d., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt (du šimtus litų) kiekvienam vaikui nuo 2013 m. liepos 24 d. iki vaikų pilnametystės.
Priteisti iš T. N., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą sūnui G. N., gimusiam 2010 m. rugpjūčio 20 d., 4600 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus litų).
Priteisti iš T. N., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą dukrai U. N., gimusiai 2011 m. rugpjūčio 24 d., 4600 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus litų).
Nustatyti, kad nepilnamečių G. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir U. N., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaikų motina T. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Ieškinio atsisakymą dalyje dėl tėvystės nustatymo priimti, bylą pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui T. N. dėl tėvystės nustatymo nutraukti.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2013 m. liepos 26 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-642-446/2013, panaikinti, laikiną išlaikymą G. N. nutraukti, lėšas, išieškotas ir sumokėtas pagal šią nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteisto išlaikymo sumą.
Priteisti iš T. N. 1176 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 760 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt litų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 5630.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.