- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-374-175-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- G. Č.
- Advokatai
- Algimantas Degulis
- Kategorijos
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-374-175/2011
Teisėjas Ričardas Juodis Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00067-2010-7
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 25 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, civilinio ieškovo atstovui A. T.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Č. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal LR BK 178 str. 2 d. (L. N. M. priklausančio telefono vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; pagal LR BK 178 str. 2 d. ((duomenys neskelbtini) mokyklai priklausančių daiktų vagystė) laisvės atėmimu 10 mėnesių; pagal LR BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; pagal LR BK 187 str. 1 d. ((duomenys neskelbtini) mokyklai priklausančio turto sužalojimas) laisvės atėmimu 1 metams; pagal LR BK 187 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini) ‘‘ priklausančio turto sužalojimas) laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal LR BK 187 str. 3 d. areštu 20 parų, BK 65 str. 1 d. 1 p. a.p. pagrindu paskirta 20 parų arešto bausmė pakeista į 20 dienų laisvės atėmimo bausmę; pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal LR BK 187 str. 1 d. (UAB „V.“ priklausančio turto sužalojimas) laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p. bausmės pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., 187 str. 1 d., pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, o subendrintos bausmės ir bausmės pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d. iš dalies sudėtos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš G. Č. priteista 307,07 Lt už J. S. gydymą Valstybinės ligonių kasos naudai, 1245 Lt (duomenys neskelbtini) mokyklos naudai žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Č. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2010 metų vasario 12 dieną apie 17.30 val. gyvenamojo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius nukentėjusiajam J. S. į veido sritį, tuo padarydamas jam muštines žaizdas kairiame antakyje, skruoste ir nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
G. Č. nuteistas už tai, kad 2010 metų gegužės 25 dieną apie 16.50 val. įsibrovė į patalpą, tai yra į (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytojų kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) mieste, iš kur slapta pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. N. M. priklausantį turtą: iš rankinuko ištraukė ir pagrobė mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia 2600 clasic” su SIM kortele kainuojantį bendrai 400 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai 400 Lt turtinę žalą.
G. Č. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2010 metų birželio 22 dieną apie 22.40 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini) mieste, elgdamasis įžūliai, A. G. akivaizdoje, sudavė metaliniu strypu nukentėjusiajai E. K. į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, taip pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė nukentėjusiosios E. K. bei A. G. teisę į saugią ir ramią aplinką bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
G. Č. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2010 metų birželio 23 dieną apie 02.10 val., prasukdamas automobilio ,,Ford Transit‘‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio (duomenys neskelbtini) mokyklai ir stovėjusio šios mokyklos kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) mieste, vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę, įsibrovė į minėtą automobilį, iš kur slapta pagrobė bėgių perjungimo svirties antgalį 20 Lt vertės, taip pat automobilio ,,Ford Transit‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei techninės apžiūros taloną Nr. 02-1508547.
Be to jis nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia sugadino svetimą (duomenys neskelbtini) mokyklai priklausantį turtą: automobilio ,,Ford Transit‘‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę, užvedimo spynelę, bendrai 600 Lt vertės, sudaužė (duomenys neskelbtini) mokyklos pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) mieste, 1-o aukšto 3-jų langų dvigubus stiklus bendrai 175 Lt vertės, tuo padarydamas Kaišiadorių (duomenys neskelbtini) mokyklai 1245 Lt turtinę žalą.
G. Č. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2010 metų birželio 23 dieną apie 02 val. 50 min. sugadino svetimą turtą, t.y. tyčia plyta išdaužė UAB “ (duomenys neskelbtini) ” priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) mieste, lango stiklą, kainuojantį 1725 Lt, tuo padarė UAB “ (duomenys neskelbtini) ” 1725 Lt žalą.
G. Č. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2010 metų birželio 23 dieną apie 03.05 val. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t.y. tyčia išdaužė nukentėjusiajam A. S. priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) mieste, durų lango stiklą, kainuojantį 200 Lt, tuo padarė nukentėjusiajam A. S. 200 Lt turtinę žalą.
G. Č. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2010 metų birželio 23 dieną apie 04 val. 40 min., išdauždamas UAB „V.” pastato, esančio (duomenys neskelbtini) m., lango stiklą bei išlauždamas vidines duris, įsibrovė į pastato vidų, kur slapta pasikėsino pagrobti svetimą UAB „V.” priklausantį turtą – 10 kg naminio faršo, bendrai 100 Lt vertės (1 kg kaina 10 Lt), 16 kg proginių tortų, bendrai 400 Lt vertės (1 kg kaina 25 Lt), 6 kg sausainių, bendrai 90 Lt vertės (1 kg kaina 15 Lt), 1,6 kg tortų papuošimų, bendrai 80 Lt vertė (1 kg kaina 50 Lt), tuo bendrai pasikėsino pagrobti 670 Lt vertės svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Be to, jis nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu tyčia sugadino svetimą UAB „V.” priklausantį turtą: išdaužė pastato, esančio (duomenys neskelbtini) m., lango stiklą 170 Lt vertės, išlaužė pastato vidines duris 50 Lt vertės, sugadino 10 kg naminio faršo, bendrai 100 Lt vertės (1 kg kaina 10 Lt), 16 kg proginių tortų, bendrai 400 Lt vertės (1 kg kaina 25 Lt), 6 kg sausainių, bendrai 90 Lt vertės (1 kg kaina 15 Lt), 1,6 kg tortų papuošimų, bendrai 80 Lt vertės (1 kg kaina 50 Lt), tuo bendrai padarydamas UAB „V.” 890 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. Č. apeliaciniu skundu prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir G. Č. išteisinti dėl J. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, civilinį ieškinį atmesti; veiką iš LR BK 178 str. 2 d. (L.N. M. telefono vagystė) perkvalifikuoti į LR BK 178 str. 4 d.; veiką iš LR BK 284 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 140 str. 1 d.; bylos dalį G. Č. atžvilgiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. ((duomenys neskelbtini) mokyklai priklausančių daiktų vagystė) nutraukti LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. tvarka, nesant nusikaltimui būdingų tikslų ir motyvų, veiką iš LR BK 187 str. 1 d. (dėl pastato stiklų išdaužymo) perkvalifikuoti į LR BK 187 str. 3 d. , ieškinį sumažinti iki 175 Lt; veiką iš LR BK 187 str. 1 d. (UAB „V.“ turto sugadinimas) perkvalifikuoti į LR BK 187 str. 3 d.; panaikinti LR BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę; nustatyti lengvinančias aplinkybes: perkvalifikavus veiką iš LR BK 284 str. 1 d. į LR BK 140 str. 1 d. – LR BK 59 str. 1 d. 6 p., dėl pasikėsinimo pavogti turto iš UAB „V.“ – LR BK 59 str. 1 d. 4 p.; į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2010-06-23 iki 2011-03-16; priimant naują nuosprendį sušvelninti bausmę.
Nuteistojo nuomone, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta pažeidžiant LR BPK 44 str. 5 d., 6 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 2 d. nuostatas.
1) Nuteistasis teigia, kad yra nepagrįstai, pažeidžiant LR BPK 1 str. 1 d., 2 d., 20 str. 3 d., 5 d. reikalavimus pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. dėl J. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Jis pripažintas kaltu nesant jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nuteistojo įsitikinimu, iš J. S. buvo nepagrįstai priimtas skundas ir surašytas jo apklausos protokolas, kadangi šis buvo neblaivus. Todėl ir ikiteisminis tyrimas yra neteisėtas, kaip įrodymai neturi būti vertinami 2010-02-12 bei papildomas apklausos protokolai. Nuteistais teigia, kad 2010-02-13 protokolą jis pasirašė po tyrėjo grasinimų, jog uždarys jį į izoliatorių, todėl šis apklausos protokolas, nuteistojo įsitikinimu, yra niekinis. Nuosprendyje klaidingai nurodoma, kad nukentėjusiojo J. S. parodymai yra nuoseklūs. Apeliantas tvirtina, kad J. S. parodymai yra melagingi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad smūgiai buvo suduoti kambaryje, nenurodė, kad buvo trenkta su buteliu lauke, tuo tarpu teisme tvirtina, kad buvo suduoti smūgiai su buteliu. Tačiau teismas tikėjo melagingais J. S. parodymais, o kaltinamojo parodymus atmetė. Nuteistasis tvirtina, kad liudytojos A. N. parodymai yra melagingi, kadangi ši jam keršija už tai, kad 2010 m. žiemą buvo įtariama jo mobilaus ryšio telefono vagyste. Teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Liudytojos L. Č. parodymais teismas neturėjo remtis, kadangi ji, vadovaujantis LR BPK 79 str., negali būti liudytoja, be to, J. S. daro jai poveikį, versdamas duoti melagingus parodymus. Liudytojo S. A. parodymai, kad nukentėjusysis nurodė, jog jį sumušė G. Č. ir A. V., turi būti vertinami kritiškai, kadangi nukentėjusysis J. S. buvo neblaivus ir negalėjo adekvačiai paaiškinti reikšmingų aplinkybių. Be to, šio liudytojo parodymai turi būti vertinami kritiškai ir dėl to, jog jo ir patrulių santykiai yra konfliktiški, jis buvo patrulio sumuštas. Byloje esantys įrodymai, nuteistojo įsitikinimu, patvirtina tik faktą, kad J. S. buvo sumuštas, bet nėra jokių įrodymų, kad J. S. sumušė G. Č..
Šalies argumentai
2) Apeliantas teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl L.N. M. priklausančio mobilaus telefono vagystės, pažeidė LR BPK 7 str. 2 d., 20 str. 3 d., 5 d., 44 str. 5 d., 6 d., 241 str. 2 d., 242 str. 1 d., 369 str. reikalavimus. Veika turėjo būti kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 4 d. Teismas posėdžio metu neištyrė daiktinio įrodymo – mobilaus ryšio telefono „Nokia 2600 clasic“. Mobilaus ryšio telefono vertė nepagrįsta jokiais įrodymais. Nuteistojo įsitikinimu, pagrobto telefono vertė negalėjo viršyti 100 Lt. Mobilaus ryšio telefonas buvo padėtas viešoje atviroje matomoje vietoje. Jis turėjo teisę įeiti į mokytojų kambarį, mokytojų kambarys buvo nerakintas, rankinė buvo ant kėdės, o mobilaus ryšio telefonas be priežiūros buvo padėtas ant rankinės viršaus. Kad mobilaus ryšio telefonas buvo ne rankinės viduje patvirtina liudytoja T. L.. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 178 str. 2 d. bei neteisingai paskyrė bausmę.
3) Nuteistojo įsitikinimu, teismas be pagrindo jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi jo tikslas buvo fizinio skausmo E. K. sukėlimas. Jis išprovokuotas E. K. pasakytų necenzūrinių žodžių, sudavė delnu jai vieną kartą į veidą. Todėl veika turėtų būti kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 1 d. Be to, nuosprendyje nustatyta, kad buvo suduota metaliniu strypu, kas neatitinka tikrovės. Nukentėjusios parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu ji tvirtino, kad buvo suduota su strypu, o teismo posėdžio metu, kad su laidu. Teismas turėjo nukentėjusiajai išaiškinti LR BPK 417 str. 2 d. numatytas teises, ir byla, nuteistojo nuomone, būtų nutraukta. To nepadarius, buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą.
4) Anot nuteistojo, jis pagal LR BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. dėl pagrobimo iš automobilio ‚,Ford Transit‘‘ bėgių perjungimo svirties antgalio bei transporto priemonės registracijos liudijimo ir techninės apžiūros talono pripažintas kaltu nepagrįstai, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Nuteistasis neigia prasukęs automobilio ,,Ford Transit‘‘ vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę ir įsibrovęs į automobilį. Pasak nuteistojo, 2010-06-23 apie 2.10 val. jis priėjo prie automobilio ,,Ford Transit‘‘, kurio durelės buvo praviros, ir pamatė ant automobilio grindų gulinčius transporto priemonės registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną, bėgių perjungimo svirties antgalį. Šiuos daiktus jis paėmė tikslu sekančią dieną grąžinti vairuotojui. Atlikdamas šiuos veiksmus, jis nesuvokė jų pavojingo pobūdžio (LR BK 15 str. 2 d. 1 p., 2 d., 3 d.), manė, kad atlieka gerą darbą. Nuteistojo nuomone, bylos dalis dėl automobilio sugadinimo turi būti nutraukta, kadangi nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Automobilio dureles jis jau rado praviras. Tuo tarpu dalis dėl stiklų išdaužymo turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 187 str. 3 d., nes išdaužtų stiklų vertė yra 175 Lt. Taip pat turi būti sumažintas iš jo priteistas civilinis ieškinys.
5) Nuteistasis nesutinka su UAB „V.“ nustatyta sugadinto turto verte – 890 Lt ir mano, kad realiai sugadinto turto vertė negali viršyti 3 MGL, dėl ko veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 187 str. 3 d. Anot nuteistojo, teismas neteisingai vertino liudytojų E. U., E. Ž., kurie nurodė, kad patalpoje buvo išmėtyti tortai, išdrabstyti po stalą, parodymus, nes jie prieštarauja įvykio vietos apžiūros protokolui bei nesutampa su liudytojos R. P., nurodžiusios, kad tortai ir konditerijos gaminiai buvo sudėti į maišus, parodymais. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad išdaužto stiklo vertė yra 170 Lt, kad sugadintų pastato vidinių durų vertė 50 Lt. Iš kaltinimo turi būti pašalinta aplinkybė dėl faršo sugadinimo, kadangi jo išvis nebuvo, o jei ir būtų buvęs, tai per 1 val. negalėjo sugesti ir būti netinkamas vartoti. Byloje nėra įrodymų, kad faršo vertė 100 Lt. Nuteistasis teigia, kad tortai buvo kartotinėse dėžutėse, sausainiai įpakavimuose ir dar aptraukti plėvele, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad šie gaminiai buvo sugadinti ir netinkami naudoti. Kadangi nėra įrodymų, patvirtinančių bendrą sugadinto turto vertę, visi neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai, ir veika turi būti perkvalifikuojama į LR BK 187 str. 3 d.
Apeliantas teigia, kad dėl visų paminėtų pažeidimų, jam buvo neteisingai paskirta bausmė. Nuteistojo nuomone, teisingai, laikantis BPK reikalavimų, išnagrinėjus bylą, teismas turėjo konstatuoti, kad padaryti 4 baudžiamieji nusižengimai, 2 nesunkūs nusikaltimai ir pasikėsinta padaryti vieną apysunkį nusikaltimą. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo atvirą nuoširdų prisipažinimą, padėjusį išaiškinti dalį veikų. Teismas be jokio pagrindo sunkinančia aplinkybe laikė, jog veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Ši aplinkybė nepagrįsta jokiais įrodymais. Nuteistasis tvirtina, kad nuo 2010 m. vasario mėnesio alkoholio nevartoja. Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos nukentėjusiosios E. K. provokuojantis elgesys, ir kad vagystę iš UAB „V.“ pasikėsino padaryti dėl beviltiškos sunkios padėties. Dėl visų paminėtų aplinkybių, nuteistojo įsitikinimu, jam paskirta aiškiai per griežta bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti, gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegijos nuomone, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes dėl G. Č. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138 str. 1 d., LR BK 178 str. 2 d. (L. N. M. priklausančio telefono vagystė), LR BK 284 str. 1 d., LR BK 178 str. 2 d. ((duomenys neskelbtini) mokyklai priklausančių daiktų vagystė), LR BK 302 str. 1 d., LR BK 187 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini) ‘‘ priklausančio turto sužalojimas), LR BK 187 str. 3 d., LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., LR BK 187 str. 1 d. (UAB „V.“ priklausančio turto sužalojimas), byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas šiose dalyse nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas BPK nustatytomis priemonėmis teismo proceso metu. Todėl nuteistojo teiginiai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai vertinami įrodymai, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, atmestini. Pirmosios instancijos teismas minėtose dalyse byloje surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas savo išvadas grindė ne pavieniais įrodymais, o teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Todėl apelianto teiginys, kad tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BPK 20 str. 1 d., 3 d., 5 d. reikalavimus yra nepagrįstas.
Tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. Č. kaltu pagal LR BK 187 str. 1 d. dėl (duomenys neskelbtini) mokyklai priklausančio turto sugadinimo, visgi nepilnai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai G. Č. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal LR BK 187 str. 1 d., todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, susijusių su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo (LR BPK 328 str. 1 p., 3 p., 4 p.). Be to, teismas nepagrįstai pripažino, kad LR BK 284 str. 1 d., LR BK 178 str. 2 d. ((duomenys neskelbtini) mokyklai priklausančių daiktų vagystė); LR BK 302 str. 1 d., LR BK 187 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini) ‘‘ priklausančio turto sužalojimas), LR BK 187 str. 3 d., LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., LR BK 187 str. 1 d. (UAB „V.“ priklausančio turto sužalojimas) numatytas nusikalstamas veikas G. Č. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Todėl nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas (LR BPK 328 str. 3 p.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino G. Č. kaltu dėl J. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nors nuteistasis neigia nesunkiai sutrikdęs J. S. sveikatą, jo kaltę patvirtina paties nukentėjusiojo, liudytojų A. N., L. Č., S. A. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusysis J. S. ir liudytojai A. N., L. Č., S. A. patvirtino faktą, kad G. Č. kieme mušė J. S.. Kad būtent G. Č. J. S. atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, šie asmenys patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Liudytoja A. N. paaiškino, kad apie 17 val. pro langą pamačiusi, jog G. Č. kieme spardo J. S., iškvietė policiją. Kad būtent pagal A. N. iškvietimą į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, patvirtina pranešimas iš Kaišiadorių rajono PK, kuriame užfiksuota, jog 2010-02-12 17 val. 03 min. į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą paskambino A. N. ir pranešė, jog (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) kieme mušamas žmogus (t. 1, b.l. 58-62). Į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui S. A. J. S. nurodė, jog jį sumušė G. Č.. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) kieme ant sniego matosi rusvos spalvos dėmės panašios į kraują (t. 1, b. l. 28-30). Nuteistojo versiją, kad J. S. jau atėjo sumuštas ir veržėsi į jo namus, dėl ko jis iškvietė policiją, t.y. skambino J. B., be paminėtų asmenų parodymų paneigia liudytoja J. B. ir pranešimas iš Kaišiadorių rajono PK. Liudytoja J. B. parodė, jog neprisimena, kad 2010-02-12 būtų skambinęs G. Č.. Jei jis būtų skambinęs, tai skambutis būtų buvęs registruotas. Tačiau Kaišiadorių rajono PK pateikta informacija patvirtina, kad skambino tik A. N., o vėliau 18.30 val. buvo gautas Kaišiadorių ligoninės slaugytojos B. pranešimas, kad į priėmimo skyrių su sumušimais pristatytas J. S., kuris po apžiūros išvežtas į KMUK. Tad G. Č. skambutis Kaišiadorių rajono policijos komisariate neregistruotas. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Nukentėjusiojo ir liudytojų A. N., S. A., L. Č. parodymai vieni kitus patvirtina, esminėse detalėse, t.y., kad G. Č. sumušė J. S., yra analogiški. Juos patvirtina rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Tuo tarpu nuteistojo G. Č. parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Be to, G. Č. parodymai nebuvo nuoseklūs, jis juos kaitaliojo, todėl teismas pagrįstai juos vertino kritiškai. Tai, kad nuteistojo santykiai su nukentėjusiuoju ir liudytojais A. N. ir S. A. galimai yra konfliktiški, neduoda pagrindo išvadai, kad visų šių liudytojų parodymai yra melagingi. Juolab, kad G. Č. kaltę padarius LR BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą patvirtina ir liudytoja L. Č., kuri yra nuteistojo motina.
Atmestinas nuteistojo argumentas, kad vadovaujantis LR BPK 79 str., kaip liudytoja neturėjo būti apklausta L. Č.. LR BPK 79 str. numato, kad liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymų. Kad L. Č. nesugebėtų teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių, duomenų byloje nėra. Kadangi ji yra kaltinamojo šeimos narė, L. Č. buvo išaiškinta LR BPK 82 str. 2 d. numatyta teisė. Tačiau liudytoja sutiko duoti parodymus ir patvirtino bylai reikšmingą aplinkybę, kad G. Č. spardė J. S..
Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino įrodymus, nepažeisdamas BPK reikalavimų ir pagrįstai pripažino G. Č. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., t.y., nesunkiai sutrikdžius J. S. sveikatą.
Be to, byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad G. Č. šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš Kaišiadorių rajono PK pateikto pranešimo matyti, kad G. Č. buvo nustatytas 1.47 promilių girtumas. Kad G. Č. buvo neblaivus, patvirtino ir nukentėjusysis, kuris nurodė, jog G. Č. gėrė su V., bei į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas S. A.. Todėl teismas pagrįstai pripažino G. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad šį nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Nepagrįstas nuteistojo prašymas jo veiką iš LR BK 178 str. 2 d. (L.N. M. telefono vagystė) perkvalifikuoti į LR BK 178 str. 4 d. Nuteistasis neneigia fakto, kad jis pagrobė L.N. M. mobilaus ryšio telefoną, tačiau teigia, kad mobilaus ryšio telefonas be priežiūros buvo padėtas ant rankinės viršaus viešoje atviroje matomoje vietoje – mokytojų kambaryje, į kurį jis turėjo teisę įeiti, mokytojų kambarys buvo nerakintas, o turto vertė yra ne didesnė negu 100 Lt.
Pagal LR BK 178 str. 2 d. vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punkte išaiškinta patalpų sąvoka. Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Teismų praktikoje įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti), jei tai buvo padaryta, turint tikslą pagrobti ten esantį turtą. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.).
Mokytojų kambarys yra patalpa skirta mokytojams dirbti ir ilsėtis. Tokios patalpos paprastai būna nerakinamos ir patekti į jas fiziškai galima laisvai, tačiau patekimas į šias patalpas pašaliniams asmenims yra apribotas, o tai yra svarbu LR BK 178 str. 2 d. numatytam įsibrovimo požymiui konstatuoti. Taigi, nuteistojo teiginys, kad šiose patalpose jis turėjo teisę būti, yra nepagrįstas, nes ši patalpa, kaip jau minėta, yra skirta būtent mokytojams dirbti ir ilsėtis. Liudytoja T. L. parodė, kad 2010-05-25 ji palydėjo G. Č. į mokytojų kambarį pasiimti užduočių. Taigi, G. Č. pirmą kartą į mokytojų kambarį įėjo kartu su mokykloje dirbančiu asmeniu. Liudytoja paaiškino, jog pastebėjo, kad G. Č. nukreipė žvilgsnį į ant kėdės stovinčią prasegtą rankinę, kurioje matėsi, kad yra knygos ir ant viršaus padėtas telefonas. G. Č. pasiėmė užduotis ir išėjo, o ji grįžo į biblioteką. Tačiau netrukus pro praviras duris pamatė į mokytojų kambarį grįžtantį G. Č. ir paskui greitai nubėgantį. Atėjusi į mokytojų kambarį, ji pamatė, kad nebėra telefono. Taigi G. Č. antrą kartą į mokytojų kambarį pateko be leidimo, pamatęs, kad kabinete yra paliktas mobilaus ryšio telefonas ir pasinaudojęs proga, kad mokytojų kambarys yra neužrakintas ir jame nėra nei vieno darbuotojo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. Č. pagrįstai nuteistas už mobilaus ryšio telefono pagrobimą įsibrovus į patalpas. Kadangi G. Č. pripažintas kaltu pagrobęs svetimą turtą įsibrovęs į patalpas, pagrobto turto vertė, taip pat tai, kad rankinė buvo atsegta ir telefonas padėtas jos viršuje, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. LR BK 178 str. 2 d. numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą veika kvalifikuojama pagal LR BK 178 str. 2 d. (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Be to, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad pagrobto mobilaus ryšio telefono vertė vagystės dieną buvo 400 Lt. Tą pačią telefono vertę nukentėjusioji nurodė tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad G. Č. pagrįstai dėl L. N. M. priklausančio mobilaus ryšio telefono vagystės pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. Č. kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. įrodymus įvertino tinkamai, LR BPK 7 str. 2 d., 20 str. 3 d., 5 d., 44 str. 5 d., 6 d., 241 str. 2 d., 242 str. 1 d., 369 str. reikalavimų nepažeidė.
Nuteistasis neneigia, kad sudavė smūgį nukentėjusiajai E. K. į veidą, tačiau tvirtina, kad šiais savo veiksmais viešosios tvarkos nepažeidė, todėl jo veika, nuteistojo nuomone, turėjo būti kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 1 d. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo argumentais.
Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 str. apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.
Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.
Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal LR BK 284 str. 1 d.
Kolegija laiko, kad byloje pakankamai aiškiai nustatyti LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Veika padaryta viešoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kur bet kuriuo momentu gali vaikščioti pašaliniai asmenys. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad smūgį E. K. į veidą nuteistasis sudavė A. G. akivaizdoje be jokios pateisinamos dingsties. Nukentėjusioji nurodė, kad šioje vietoje buvo dar vienas pašalinis asmuo, kuris jai ir A. G. liepė bėgti. Todėl G. Č. veiksmai pagrįstai pripažinti įžūliais, dėl padarytos veikos buvo sutrikdyta viešoji tvarka.
Vertindamas įrodymus, teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais, kurie esminėse detalėse buvo nuoseklūs. Nukentėjusioji tvirtino, kad G. Č., kurio ji anksčiau nepažinojo, siūlė už alaus butelį pirkti žiedą ir auskarus. Po to, susitikus su G. Č. Elektros g. 3 kieme, jis be priežasties sudavė nukentėjusiajai į veidą. Aplinkybė, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog G. Č. jai į veidą sudavė galimai metaliniu strypu, o teisme, jog kažkokiu laidu, nedaro jos parodymų melagingais, kadangi dėl praėjusio laiko nukentėjusioji visų įvykio aplinkybių galėjo tiksliai ir neprisiminti. Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad nukentėjusiajai į veidą smūgį sudavė G. Č. ir tai padarė be jokios priežasties.
Tuo tarpu nuteistasis G. Č. parodymus kaitaliojo. Ikiteisminio tyrimo metu pradžioje jis išvis neigė matęs E. K. ir sudavęs jai smūgį. Vėliau pripažino, kad delnu sudavė nukentėjusiajai į veidą, tačiau tai padarė dėl nukentėjusiosios jo atžvilgiu pavartojo necenzūrinio žodžio. Todėl teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo parodymais.
Nuteistojo elgesį viešoje vietoje ((duomenys neskelbtini) namo kieme, t. y., vietoje kurioje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti pašaliniai žmonės), smūgių nukentėjusiajai sudavimą be jokios dingsties, teismas pagrįstai pripažino įžūliais veiksmais, išreiškiančiais nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ar tvarką. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d.
Duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos galėjo turėti pačios nukentėjusiosios rizikingas ar provokuojantis elgesys, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. Č. pagal LR BK 187 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010 metų birželio 23 dieną apie 02.10 val., tyčia sugadino svetimą (duomenys neskelbtini) mokyklai priklausantį turtą: automobilio ,,Ford Transit‘‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę, užvedimo spynelę, bendrai 600 Lt vertės, sudaužė (duomenys neskelbtini) mokyklos pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) mieste, 1-o aukšto 3-jų langų dvigubus stiklus bendrai 175 Lt vertės, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) mokyklai 1245 Lt turtinę žalą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad įrodymų, patvirtinančių faktą, kad būtent G. Č., prasukdamas automobilio ,,Ford Transit‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio (duomenys neskelbtini) mokyklai ir stovėjusio šios mokyklos kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) mieste, vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę, ją sugadino, taip pat sugadino automobilio užvedimo spynelę, nepakanka. G. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde šią aplinkybę neigė. Jis tvirtino, kad 2010-06-23 jis ėjo prisirinkti metalo. Eidamas pro mokyklos kiemą, jis pamatė praviras automobilio dureles. Pažiūrėjęs į automobilio vidų, pamatė numestą automobilio registracijos liudijimą ir automobilio bėgių perjungimo svirtį. Šiuos daiktus pasiėmė. Po to pamatė ant žemės prie automobilio rato gulintį plaktuką, kurį pasiėmė, ir kurį beeidamas metė į mokyklos langus. Taigi, nuteistasis neneigia, kad būtent jis išdaužė mokyklos langus, tačiau neigia sugadinęs automobilio detales, t.y. prasukęs vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę bei užvedimo spynelę. Įrodymų, paneigiančių šią nuteistojo versiją, byloje nesurinkta. Liudytojo A. T. parodymai, automobilio apžiūros protokolas tik patvirtina faktą, kad automobilio durelių spynelė ir užvedimo spynelė yra apgadintos, tačiau įrodymų, kad šiuos veiksmus atliko būtent G. Č. byloje nėra. Byloje esančiais įrodymai nepaneigta nuteistojo versija, kad jis atėjęs jau rado praviras automobilio dureles, t.y., automobilio vairuotojo durų spynelė jau buvo prasukta. Neatmetama, kad šiuos veiksmus galėjo atlikti kiti asmenys. Kadangi nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, iš nuosprendžio šalinama aplinkybė, kad G. Č. tyčia sugadino svetimą (duomenys neskelbtini) mokyklai priklausantį turtą: automobilio ,,Ford Transit,‘‘ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę, užvedimo spynelę. Taip pat iš nuosprendžio šalinama aplinkybė, kad G. Č. 2010 metų birželio 23 dieną apie 02.10 val., prasukdamas automobilio ,,Ford Transit‘‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio (duomenys neskelbtini) mokyklai ir stovėjusio šios mokyklos kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) mieste, vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę, įsibrovė į minėtą automobilį (LR BPK 328 str. 3 p.).
Kadangi byloje esančiais įrodymais nenustatyta, kad G. Č. sugadino svetimą (duomenys neskelbtini) mokyklai priklausantį turtą: automobilio ,,Ford Transit‘‘ vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę, užvedimo spynelę, jo veika iš LR BK 187 str. 1 d. perkvalifikuojama į LR BK 187 str. 3 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. Č. tyčia išdaužė (duomenys neskelbtini) mokyklos pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) mieste, 1-o aukšto 3-jų langų dvigubus stiklus bendrai 175 Lt vertės. Kadangi sugadinto turto vertė, remiantis LR BK 190 str. 1 d., yra nedidelė, G. Č. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 187 str. 3 d.
Perkvalifikavus G. Č. nusikalstamą veiką iš LR BK 187 str. 1 d. į LR BK 187 str. 3 d. turi būti sprendžiamas ir bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą klausimas. Kadangi G. Č. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad anksčiau teistas 6 kartus, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, jam skirtina arešto bausmė.
Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad dėl G. Č. nusikalstamų veiksmų (duomenys neskelbtini) mokyklai padaryta 175 Lt (už langų stiklus su įdėjimu) žala, atitinkamai mažintinas iš G. Č. priteistinas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad G. Č. (duomenys neskelbtini) mokyklai turi atlyginti 175 Lt žalą.
Tačiau teisėjų kolegija kritiškai vertina nuteistojo G. Č. teiginį, kad jis neturėjo tikslo pagrobti automobilio ,,Ford Transit‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) , techninės apžiūros talono Nr. (duomenys neskelbtini) bei bėgių perjungimo svirties antgalio, šiuos daiktus paėmė norėdamas grąžinti automobilio vairuotojui, ir daro išvadą, kad G. Č. pagrįstai dėl paminėtų dokumentų ir automobilio bėgių perjungimo svirties pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d.
G. Č. į automobilį ,,Ford Transit‘‘ pateko be automobilio savininko leidimo ir iš ten paėmė automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir bėgių perjungimo svirties antgalį. Nuteistasis neturėjo Lietuvos Respublikos įstatymais jam suteiktų teisių paimti sau nepriklausančių dokumentų bei daikto. Dokumentus ir bėgių perjungimo svirties antgalį, jis paėmė be savininko leidimo, todėl tokie nuteistojo veiksmai laikytini neteisėtais, kas pagal teismų praktiką tokiose bylose pripažįstama dokumento pagrobimu ir vagyste. Nuteistojo tvirtinimas, kad jis nesiekė pagrobti dokumentų bei bėgių perjungimo svirties antgalio, yra nelogiškas ne tik vertinant byloje nustatytas aplinkybes, bet ir atsižvelgiant į nuteistojo psichinę būseną, todėl teismo pagrįstai laikytinas jo pasirinkta gynybos versija, siekiant sušvelninti savo padėtį. Dokumentai ir bėgių perjungimo svirties antgalis pas G. Č. rasti tik jį sulaikius dėl kitų nusikaltimų asmens kratos metu. Iki to laiko jis galėjo laisvai disponuoti paminėtais daiktais. Policijos pareigūnams jis nenurodė, kad rado dokumentus. Paminėti dokumentai kartu su kitais daiktais, kaip minėta, pas G. Č. rasti tik asmens kratos metu. Taigi daroma išvada, kad nuteistasis suprato pagrobęs svetimus transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir bėgių perjungimo svirties antgalį, juos nešiojosi su savimi. Todėl G. Č. pagrįstai nuteistas dėl šių nusikalstamų veikų padarymo.
Nuteistasis neneigia, kad jis įsibrovė į UAB „V.“ priklausančio pastato vidų ir pasikėsino pagrobti UAB „V.“ priklausantį turtą, tačiau nesutinka su sugadinto turto verte ir mano, kad jo nusikalstama veika iš LR BK 187 str. 1 d. turėtų būti perkvalifikuota į LR BK 187 str. 3 d. Šis nuteistojo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Civilinio ieškovo atstovė R. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl G. Č. nusikalstamų veiksmų UAB „V.“ buvo padaryta 890 Lt žala. Buvo pasikėsinta pavogti 10 kg faršo, bendros 100 Lt vertės, 16 kg proginių tortų, bendrai 400 Lt vertės, 6 kg sausainių, bendrai 90 Lt vertės, 1,6 kg tortų papuošimų, bendrai 80 Lt vertės, dėl lango stiklo išdaužymo ir durų sugadinimo padaryta 220 Lt žala. Visi konditerijos gaminiai, faršas iki G. Č. nusikalstamų veiksmų buvo sudėti į šaldytuvus. Civilinio ieškovo atstovė nurodė, kad paminėti maisto produktai buvo išimti iš šaldytuvų, sudėti į maišus, sukrauti ant stalo ir nebetinkami vartoti, nes tortai buvo sumaigyti, sausainiai sulaužyti, tortų papuošimai aptirpę, praradę savo formą, faršas atitirpęs. Visi šie gaminiai buvo praradę kokybinę vertę (t. 2, b.l. 7, 12). Civilinio ieškovo atstovė analogiškas aplinkybes nurodė ir teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinio ieškovo atstovės R. P. bei liudytojų G. Ž. ir E. U. parodymus, pripažįsta, kad R. P. nurodytos aplinkybės yra teisingos. Kolegija neturi pagrindo abejoti civilinio ieškovo atstovės parodymais ir konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai jų bei kitų liudytojų parodymų pagrindu pripažino G. Č. sugadinus UAB „V.“ turto už 890 Lt.
Nuteistasis tvirtina, kad vagystę iš UAB „V.“ pasikėsino padaryti dėl beviltiškos sunkios padėties ir prašo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 4 p.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks nuteistojo prašymas nepagrįstas. LR BK 59 str. 1 d. 4 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra fakto klausimas, kurį kiekvieną kartą teismas, remdamasis byloje esančiomis aplinkybėmis, turi nustatyti. Taikant LR BK 59 str. 1 d. 4 p. nuostatą, būtina nustatyti objektyvias aplinkybes, kurios leistų teismui manyti, kad kaltininkas, vertindamas susidariusią konkrečią savo gyvenimo situaciją, išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Be to, tokia kaltininko gyvenimo situacija neturėtų būti susidariusi dėl jo paties tyčinių veiksmų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad G. Č. turtinė padėtis būtų buvusi labai sunki ar kad nusikalstamą veiką jis pasikėsino padaryti dėl beviltiškos savo padėties. Atvirkščiai, bylos medžiaga patvirtina, kad jis yra darbingo amžiaus, darbingas, tačiau niekur nedirba ir pasirinko neteisėtą, didelio pavojingumo pragyvenimo šaltinį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 4 p.
Tačiau kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas (išskyrus J. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Pagal LR BK 60 str. 1 d. 9 p. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t.y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Tai yra faktinė aplinkybė, kurią nustato teismas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe jo girtumą, teismas tokio savo sprendimo nemotyvavo. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad aplinkybės, jog nusikalstamas veikas G. Č. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nuosekliai teigė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo blaivus. Šį kaltinamojo aiškinimą paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Ši apylinkės teismo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš nuosprendžio šalintina.
Tačiau pašalinta G. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nesudaro pagrindo švelninti pastarajam paskirtas bausmes, kurios pilnai atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę.
G. Č. padarė eilę nusikalstamų veikų. Beveik visos nusikalstamos veikos padarytos per vieną naktį. Kaip jau minėta, G. Č. anksčiau teistas 6 kartus, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą. Naujus nusikaltimus padarė praėjus nedaug laiko po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę. Taigi, nusikalstamos veikos padarytos ne atsitiktinai, o buvo nuoseklus jo gyvenimo būdo ir ankstesnio jo elgesio padarinys. G. Č. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų veikų padarymo. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir gailisi padaręs dalį nusikalstamų veikų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, išskyrus J. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šį nusikaltimą G. Č. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apylinkės teismas pagrįstai G. Č. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kadangi recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str. 1 d.). Paskirtos bausmės yra artimos arba žymiai mažesnės, negu sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, todėl G. Č. paskirtas bausmes laikyti aiškiai per griežtomis ir dar labiau švelninti nėra įstatyminio pagrindo. Paskyrus švelnesnes bausmes būtų neįgyvendinta LR BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis.
Paskirtos bausmės taip pat tinkamai, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., subendrintos, švelninti subendrintą bausmę taip pat nėra pagrindo, nežiūrint to, kad veika iš LR BK 187 str. 1 d. perkvalifikuota į LR BK 187 str. 3 d. ((duomenys neskelbtini) mokyklos turto sugadinimas). Už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė, apėmimo būdu bendrinama su bausmėmis, paskirtomis už LR BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. nusikaltimų padarymą, ir ši apėmimo būdu subendrinta bausmė, bendrinama su bausmėmis, paskirtomis už kitus nusikaltimus. Todėl galutinė subendrinta bausmė lieka tokia, kokią paskyrė pirmosios instancijos teismas.
Atmestinas nuteistojo prašymas į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010-06-23 iki 201-03-16, kadangi skundžiamu nuosprendžiu šis laikas jau įskaičiuotas į bausmės laiką.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p.,
nusprendė:
nuteistojo G. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendi pakeisti.
G. Č. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal LR BK 187 str. 1 d. ((duomenys neskelbtini) mokyklai priklausančio turto sugadinimas), perkvalifikuoti į LR BK 187 str. 3 d. ir paskirti areštą 20 (dvidešimčiai) parų.
Paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d. 5 d. 2 p., apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Sumažinti (duomenys neskelbtini) mokyklai iš G. Č. priteistą turtinę žalą iki 175 Lt (vieno šimto septyniasdešimt penkių litų).
Pašalinti iš nuosprendžio G. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., LR BK 178 str. 2 d. ((duomenys neskelbtini) mokyklai priklausančių daiktų vagystė); LR BK 302 str. 1 d., LR BK 187 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini) ‘‘ priklausančio turto sužalojimas), LR BK 187 str. 3 d., LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., LR BK 187 str. 1 d. (UAB „V.“ priklausančio turto sužalojimas), jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad G. Č. įsibrovė į automobilį ,,Ford Transit‘‘, valst. Nr (duomenys neskelbtini) prasukdamas automobilio ,,Ford Transit‘‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio (duomenys neskelbtini) mokyklai ir stovėjusio šios mokyklos kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) mieste, vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę, ir kad sugadino automobilio ,,Ford Transit‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę, užvedimo spynelę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.