- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1864-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pran.), Virginija Volskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- UAB „Elitėja“
- Atsakovas
- VĮ Vilniaus miškų urėdijai
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Elitėja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje sprendžiant ieškovo UAB „Elitėja“ ieškinio atsakovui VĮ Vilniaus miškų urėdijai dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą pripažinimo negaliojančiu, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas UAB „Elitėja“ 2010-07-09 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-4), kuriuo aprašė pripažinti, kad atsakovo VĮ Vilniaus miškų urėdijos 2010-05-05 pranešimas Nr. I-701 ir 2010-05-17 patikslintas pranešimas Nr. I-734 yra neteisėti, negaliojantys nuo jų sudarymo momento ir nesukuria jokių 2008-12-10 apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. G2-22i nutraukimo teisinių pasekmių.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-07-13 nutartimi (b.l.6) ieškovo UAB „Elitėja“ ieškinį atsakovui UAB „Elitėja“ dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą pripažinimo negaliojančiu priimti atsisakė ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į CPK 2 str. išdėstytus civilinio proceso tikslus, konstatavo, kad priminimai, deklaracijos, pranešimai, kuriais suinteresuoti asmenys informuoja vieni kitus apie pareigas ar teises, savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tuo pagrindu teismas sprendė, jog ieškovo nurodytas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) – pripažinti pranešimus negaliojančiais yra aplinkybė, kuri nustatinėtina nagrinėjant ginčą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, taigi padaręs išvadą, kad ieškinys yra nenagrinėtinas teisme, atsisakė jį priimti (CPK 137 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Elitėja“ atskiruoju skundu (b.l. 11-13) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-07-13 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Teigia, jog teismas skundžiamoje nutartyje nekonkrečiai suformulavo atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, dėl to nėra visiškai aišku, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu buvo atsisakyta priimti ieškinį. Nurodo, kad atsakovas aktyviais valiniais veiksmais, t.y. parengdamas ir pateikdamas ieškovui ginčo objektu tapusius rašytinius pranešimus apie sutarties nutraukimą, siekė vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį ir tokiu būdu panaikinti šalims iš sutarties kylančias teises ir pareigas. Savo valią atsakovas įformino rašytiniuose pranešimuose. Tuo pagrindu daro išvadą, kad atsakovo pranešimai apie vienašalį sutarties nutraukimą laikytini vienašaliais rašytiniais sandoriais, kuriais atsakovas išreiškė savo valią nutraukti sutartį. Jei nurodyti pranešimai (sandoriai) būtų laikomi galiojančiais, jie neabejotinai turėtų tiesioginės įtakos abiejų šalių teisėms ir pareigoms – tarp šalių nutrūktų sutartiniai teisiniai santykiai. Pažymi, jog būtent atsakovo pranešimai, o ne pats sutarties nutraukimo teisėtumas ar neteisėtumas, yra laikytini sandoriais, nes sutarties nutraukimas (teisių ir pareigų pasibaigimas) – tai tik rezultatas, kurio siekia atsakovas savo sudarytais vienašaliais sandoriais – pranešimais apie sutarties nutraukimą (CK 1.63 str. 1 d.). Patenkinus ieškovo reikalavimą, atsakovo sudaryti vienašaliai sandoriai neturės įtakos šalių teisėms ir pareigoms, ir priešingai, atmetus ieškinį, atsakovo pranešimai abiems šalims sukurs atsakovo siekiamas teisines pasekmes – sutartinių santykių pasibaigimą. Pažymi, jog pateiktame ieškinyje pasirinko bei nurodė pageidaujamą pažeistos teisės gynimo būdą – prašė atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 str. 2 p.), pripažįstant atsakovo pranešimus apie vienašalį sutarties nutraukimą negaliojančiais (CK 1.178 str. 2 p.). Teismų praktikoje pažeistos teisės gynimo būdas taip pat priskirtinas ieškinio dalykui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-32/2003). Net ir tuo atveju, jeigu ieškinio dalyku teismas pripažins ne pačius pranešimus apie vienašalį sutarties nutraukimą, o reikalavimą pripažinti negaliojančiu sutarties nutraukimą, tai būtų pagrindu ne atmesti ieškinį, o grąžinti jį ieškovui trūkumams šalinti (CPK 138 str.), juo labiau, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, taip pat absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje kilo teisinis ginčas dėl ieškinio, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu pranešimą apie sutarties nutraukimą, priskirtinumo teismų kompetencijai bei ieškovo teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo prielaidų.
LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
Ieškinio priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tuo atveju, kai teismas ieškinio priėmimo stadijoje nustato, jog pateiktas ieškinys negali būti priimtas, nes tokio pobūdžio ginčai teisme iš viso nenagrinėtini, ieškinį priimti atsisako (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, jog šiuo teisiniu pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kuomet jis pagal CPK 1 ir 22 str. nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priskirtinumas yra suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus, kitaip tariant, nustato, kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylą arba kokio proceso tvarka ji nagrinėtina. Pirmuoju atveju gali būti atsisakoma priimti ieškinio pareiškimą, kaip nepriskirtiną teismui, o antruoju atveju – nurodoma, kokio proceso tvarka pareiškėjas gali kreiptis į teismą (CPK 137 str. 3 d.). Taigi pagal CPK 22 str. 1 d. teismams priskirtini visi ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, restruktūrizavimo ar bankroto teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu.
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo VĮ Vilniaus miškų urėdijos 2010-05-05 pranešimą Nr. I-701 ir 2010-0517 patikslintą pranešimą Nr. I-734 apie 2008-12-10 apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo- pardavimo sutarties Nr. G2-22i vienašališką nutraukimą. Atskirajame skunde apeliantas savo reikalavimą pripažinti atsakovo pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu traktuoja kaip vienašalį rašytinį sandorį (CPK 1.63 str. 1 d.), kuriuo atsakovas išreiškė savo valią nutraukti sutartį ir kuris paliktas galioti turės tiesioginės įtakos abiejų šalių teisėms ir pareigoms – nutrūks šalių sutartiniai teisiniai santykiai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas netinkamai suvokia vienašališko sutarties nutraukimo instituto esmę ir pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą paskirtį. Pagal CK 1.63 str. nuostatas tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi vienašaliu sandoriu, nes jie neatitinka nurodytoje teisės normoje pateiktos sandorio sampratos.
Vienas iš būdų, kuriais savo interesus gali įgyvendinti sutartinių teisinių santykių dalyviai, yra vienašališkas sutarties nutraukimas, kai antroji sutarties šalis pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas riboja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, kadangi civilinių teisinių santykių šalių autonomija ir civilinės apyvartos stabilumas, be kita ko, reikalauja, kad šalių sudarytos sutarties galiojimas ir vykdymas visiškai nepriklausytų tik nuo vienos šalies valios (CK 6.59 str.). Dėl šios priežasties vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.). Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 str.), kuri užtikrina, kad sutartį pažeidusi šalis iš anksto sužinos kitos sutarties šalies poziciją dėl tolimesnio sutarties likimo, ar pavėluotas sutarties įvykdymas bus priimtas, kokie bus dėl nevykdymo atsiradę nuostoliai, ar prievolės įvykdymą užtikrinusiems asmenims neatsiras pareiga įvykdyti prievolės už skolininką ir pan. Kitaip tariant, pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą – tai tik sutartinių santykių šalies pasirinkto savo teisių įgyvendinimo būdo – vienašališko sutarties nutraukimo būtinoji procedūrinė dalis, kurią tinkamai atlikus, antrajai sutarties šaliai atsiranda galimybė ginčyti tokį nutraukimą teismine tvarka. CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Taigi, įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai būtų iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą, juo labiau, kad pareiga pranešti apie sutarties nutraukimą yra nustatyta antrosios sutarties šalies naudai.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ieškovui, kad teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, t.y. ginčus, kurie sukelia teisines pasekmes. Tuo tarpu apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismą priimti ieškinį, kuriuo jis ginčija ne teisines pasekmes jam sukeliantį vienašališką sutarties nutraukimą, o tai, kad atsakovas, remdamasis apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. G2-22i 7.1 p., įvykdė įstatymo imperatyvą (CPK 6.218 str.) – informavo jį apie vienašališką sutarties nutraukimą, kas iš esmės yra atliekama kitos sandorio šalies (nagrinėjamu atveju – paties apelianto) naudai ir negali būti pagrindu ginčui teisme tvarka kelti.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jį priimti skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu, t.y. dėl to, kad toks reikalavimas apskritai nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Kaip minėta, CPK normos įpareigoja kiekvieną besikreipiantį į teismą asmenį laikytis procesinių teisės normų ir pateikti procesinį dokumentą, visiškai atitinkantį jų reikalavimus. Tokiu atveju, kai teismui yra pateikiamas ieškinys, kuriame išdėstyti reikalavimai negali būti ieškinio dalyku, tai nėra šalintinu ieškinio trūkumu CPK 115 str. prasme (formos ir turinio trūkumas). Pažymėtina ir tai, kad neatitinkančio CPK reikalavimų ieškinio grąžinimas nevaržo ieškovo teisės, tinkamai suformulavus ieškinio dalyką, kreiptis į teismą iš naujo. Ieškovui dėl to pasiūlytina kreiptis teisinės pagalbos į kvalifikuotus teisininkus (advokatus).
Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistina 2,80 Lt (b.l. 37) procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Elitėja“ 2 (du) litus 80 centų pašto išlaidų valstybės naudai.