Kauno apygardos teismo nutartis

2012-07-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1621-527/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-25
Bylos Nr.
2S-1621-527/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „VALSTONA“
Atsakovas
J. V. S., A. S. S.
Trečiasis asmuo
UAB „Verslo konsultantai“
Civilinė byla Nr. 2S-1621-527/2012;
procesinių sprendimų kategorijos: 110; 122.2.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VALSTONA“ atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties dalies laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-248-753/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VALSTONA“ 2012-05-14 ieškinį atsakovams J. V. S. bei A. S. S. dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo UAB „Verslo konsultantai“) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-02-21 nutartimi (b. l. 10-11) ieškovės 2012-01-18 ieškinio (b. l. 2-7) reikalavimo užtikrinimui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu, kurios, atsakovo prašymu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutartimi (b. l. 12-13) pakeistos ir ieškovės reikalavimo užtikrinimui areštuoti atsakovui priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai ne didesnei kaip 42.000 Lt sumai, o, neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti areštuotos atsakovo pinigines lėšos, uždraudžiant atsakovui disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškove, mokėti privalomuosius mokesčius valstybei, taip pat leidžiant atsakovui kas mėnesį naudotis gaunamos iš VSDFV Kauno skyriaus senatvės pensijos dalimi (esančią banko Swedbank, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme priimtu patikslintu 2012-05-14 ieškiniu, sumažinusi ginčijamą sumą iki 39.910 Lt, bendaatsakove patraukusi atsakovę, ieškovė ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat ir atsakovės atžvilgiu ir 39.910 Lt sumai areštuoti atsakovės nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus ir pinigines lėšas bankų sąskaitose, kadangi atsakovo sutuoktinė įtraukta solidaria atsakove, skolos suma yra didelė, o, pateikus vykdyti teismo nutartį dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo J.A. S. turtui, nustatyta, kad jis neturi jokio turto, kas, ieškovės nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad, nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-05-17 nutartimi (b. l. 20-21) ieškovės prašymą atmetė, nurodydamas, jog atsakovai yra sutuoktiniai, todėl tikėtina, kad atsakovei yra žinoma apie ieškovės priimtą ieškinį ir teismo nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui, be to, atsakovas nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neskundė, o ieškovė nenurodė teismui aplinkybių, kurios būtų pagrindu padaryti išvadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas išaiškino, kad, paaiškėjus aplinkybėms, kurios keltų realią grėsmę sprendimo įvykdymui, pakartotinai galima kreiptis į teismą šiuo klausimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 22-25) prašo 2012-05-17 nutartį panaikinti ir, išsprendus klausimą iš esmės, ieškovės prašymą tenkinti - ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus ir pinigines lėšas bankų sąskaitose 39.910 Lt sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovė nesutinka su teismo motyvu, jog „ieškovė nenurodė teismui aplinkybių, kurios būtų pagrindu padaryti išvadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas“. Atsakovė yra atsakovo sutuoktinė. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas laidavo už ieškovę santuokos metu, jo sutuoktinė yra traukiama šioje byloje taip pat atsakove, nes atsakovo laidavimu prisiimta prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė (LAT 2012-02-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Dėl to įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Atsakovė, be abejo, yra suinteresuota bylos baigtimi bei, žinoma, gali bandyti apsaugoti savo šeimos turimą turtą, todėl yra grėsmė, jog turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2. Jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, patenkinus ieškinį, būsimo palankaus ieškovei sprendimo vykdymas nebeteks prasmės bei bus nevykdomas realiai, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas savo vardu turi tik 3.500 Lt vertės žemės sklypą - žemės ūkio paskirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Bulotų k., Kaišiadorių r., ir 4.700 Lt vertės žemės sklypą - žemės ūkio paskirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r. Ieškinio suma yra 39.910 Lt, todėl, patenkinus ieškinį, būtų padengta tik labai maža skolos dalis.

3. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įrodymai vertinami tik ta apimti, kuri reikalinga nuspręsti, ar jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

4. LAT yra pažymėjęs, jog „iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra sudaryti sąlygas būsimam teismo sprendimui realiai įvykdyti; tai yra materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai, taikomi procesiniais tikslais“ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Taigi LAT formuojama praktika tik dar labiau patvirtina faktą, kad šioje byloje būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, nes atsakovui savo vardu turint tik žemės sklypus, kurių vertė siekia vos 8.200 Lt, priėmus ieškovei palankų sprendimą, atsakovei perleidus turimą turtą tretiesiems asmenims, nebus sudarytos sąlygos būsimo teismo sprendimo realiam vykdymui.

5. Teismas nutartyje nepasisakė, ar ieškinio tenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas.

6. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-08-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).

7. Kadangi teisės aktai numato minimalų 10.000 Lt įstatinį kapitalą steigiant uždarąją akcinę bendrovę, o ieškovė yra uždaroji akcinė bendrovė, ieškovės prašomos priteisti skolos dydis yra ženkliai didesnis už standartinį įstatinį uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, kas yra pagrindu laikyti, jog nesumokėtas ieškovei skolos dydis yra didelė pinigų suma. Kadangi ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo suma (39.910 Lt) yra labai didelė, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, laikinosios apsaugos priemonės - areštas atsakovės nekilnojamiesiems, kilnojamiesiems daiktams, piniginėms lėšoms bankų sąskaitose 39.910 Lt sumai - turi būti pritaikytos tikslu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, priešingu atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti neįvykdytas.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje – tokios priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad, siekiant užtikrinti ieškovės pirminio ieškinio (b. l. 2-7) reikalavimą priteisti iš atsakovo 42.000 Lt sumą, teismas 2012-02-21 nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 42.000 Lt sumai, uždraudžiant juos perleisti kitiems asmenims, paliekant teisę juos valdyti ir naudotis, o neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti, areštavo atsakovo pinigines lėšas, uždraudžiant atsakovui disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškove, mokėti privalomuosius mokesčius valstybei, savivaldybei (b. l. 10-11). Šios 2012-02-21 nutarties atsakovas atskiruoju skundu neskundė, tik 2012-03-12 pateikė teismui prašymą panaikinti asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, nes 2012-02-21 nutarties pagrindu antstolis areštavo atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią yra pervedama jo senatvės pensija, kuri yra jo pragyvenimo šaltinis. Teismas 2012-03-19 nutartimi minėtą prašymą tenkino iš dalies ir pakeitė 2012-02-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 42.000 Lt, uždraudžiant atsakovui nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovui teisę nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais, o neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti, areštavo atsakovo pinigines lėšas, uždraudžiant disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovui iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti privalomuosius mokesčius valstybei, taip pat leidžiant atsakovui kas mėnesį naudotis gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus senatvės pensijos dalimi (esančia banke „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė neprieštaravo, kad atsakovas disponuotų savo gaunama senatvės pensija, tačiau prieštaravo tam, kad būtų panaikintas areštas nuo minėtos banko sąskaitos, nes į šią sąskaitą atsakovas gali gauti ir kitų pajamų bei piniginių įplaukų, kuriomis galėtų būti padengiama atsakovo skola ieškovui.

Kaip spręstina iš 2012-02-29 pažymėjimo Nr. 018784/12/2 apie turto arešto akto Nr. 0312001686 pakeitimo įregistravimą turto arešto aktų registre bei 2012-03-20 pažymėjimo Nr. 024962/12/1 apie turto arešto akto Nr. 0312001686 pakeitimo įregistravimą turto arešto aktų registre, vykdant 2012-02-21 nutartį yra areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis 3.500 Lt žemės sklypas (u. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Kaišiadorių r. sav. Žiežmarių apylinkės sen. Bulotų k., bei taip pat 4.700 Lt vertės žemės sklypas (u. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Kaišiadorių r. sav. Žiežmarių apylinkės sen. (duomenys neskelbtini) k.. 2012-02-29 pažymėjimo Nr. 018784/12/2 duomenimis, viso areštuoto turto vertė – 8.200 Lt. Be to, antstolio D. J., įvykdžiusio 2012-02-21 nutartį v. b. 0117/12/00215, 2012-03-05 patvarkymu Nr. K018738 sustabdyti lėšų išmokėjimą yra areštuotos trūkstamai sumai atsakovo 33.800 Lt piniginės lėšos (42.000 - 8.200) atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose AB „DNB bankas“, Swedbank“, AB, AB „Ūkio bankas“, AB SEB banke. Tačiau, byloje nesant duomenų, kokia suma šiuo metu yra faktiškai areštuota, be to, neturinti duomenų apie pajamų įplaukas į atsiskaitomąsias sąskaitas, negalima padaryti išvados, jog atitinkama pinigų suma, piniginių lėšų esant nepakankamai, prisikaups iki ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo, tuo labiau, kad į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pervedama atsakovo senatvės pensija, kuria teismo nutartimi atsakovui leista naudotis. Įvertinus tai bei aplinkybę, jog ieškovė, patikslinusi ieškinį, reikalavimą dėl 39.910 Lt pareiškė ir skolininko sutuoktinei, kaip solidariai bendraskolei, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsirado yra pagrindas laikinąsias apsaugos priemones taikyti taip pat ir atsakovės atžvilgiu (solidariai su atsakovu).

Pažymėtina, kad, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovės ieškinį, pareikštą atsakovams kaip solidariems skolininkams, ji įgytų teisę pasirinkti, iš vieno ar abiejų atsakovų išieškoti priteistą sumą. Kartu pažymėtina, kad skolos (pareigos) bendrumo koncepcija pripažįsta, jog reikalavimo teisė arba pareiga yra bendra visiems skolininkams, todėl vieno iš skolininkų tinkamai įvykdyta prievolė laikoma pasibaigusia. Prievolės solidarumo atveju vieno skolininko nemokumas neturi įtakos prievolės įvykdymui, kadangi tokiu atveju prievolės įvykdymo galima reikalauti iš mokaus skolininko. Solidariosios prievolės atveju vieno skolininko prievolės įvykdymas laikomas tinkamu ir atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo (CK 6.6 str. 7 d.). Todėl ieškovė, vadovaudamasi dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovės pareikšto prašymo (CPK 13 str.). Kita vertus, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne kiekvieno iš solidariųjų prievolės skolininkų (atsakovų) atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino to fakto, kad ieškinio reikalavimas yra pareikštas atsakovams kaip solidariesiems skolininkams, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esant solidariajai pareigai, ypatumais, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje keistina. Atsižvelgiant į dispozityvumo principo ieškovei suteiktas veiksmų laisvės ribas, įrodinėjimo civiliniame procese ypatumus bei į tai, jog reikalavimas atsakovams pareikštas kaip solidariems skolininkams, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, solidariai su atsakovu areštuojant ir atsakovei priklausantį turtą ir turtines teises, neviršijant bendros ieškinio sumos, tai yra 39.910 Lt (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-05-12 nutartis c. b. Nr. 2-235/2005, 2005-08-11 nutartis c. b. Nr. 2-397/2005; 2006-04-06 nutartis c. b. Nr. 2-132/2006; 2007-01-25 nutartis c. b. Nr. 2-81/2007; 2008-04-10 c. b. Nr. 2-212//2008) bei įvertinus jau areštuoto atsakovo turto mastą (8.200 Lt + areštuotos atsakovui priklausančios piniginės lėšos).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirąjį skundą tenkinant iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių dalyje keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas, nes skundžiama nutartimi byla nėra baigta nagrinėti ir nėra aišku, kurios šalies naudai bus priimtas sprendimas (CPK 93 str.)

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį pakeisti.

Nutarties dalį, kuria netenkintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės prašymą tenkinti iš dalies. Ieškovės UAB „VALSTONA“ (į. k. 156897471, buveinė Darbininkų g. 4A, Jonava) 2012-05-14 patikslintų ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovei A. S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. 25, Žiežmariai, Kaišiadorių r.) priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 39.910 Lt sumai (solidariai su atsakovu J. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. 25, Žiežmariai, Kaišiadorių r.), kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutartimi c. b. Nr. 2-248-753/2012), uždraudžiant atsakovei nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (jais disponuoti), o neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti areštuoti atsakovės pinigines lėšas, leidžiant iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti privalomuosius mokesčius valstybei.

Nutarties nuorašus išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai bei šalims.

Teisėja Jolita Cirulienė