Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui N. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad šalys šeimyninio gyvenimo negyvena nuo 2023 m. birželio 24 d., kai paskutinį kartą atsakovas naudojo psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Ieškovė paaiškino, jog pastaraisiais metais konfliktai kildavo dažnai ir dažniausia dėl atsakovo nepavykusių darbo, verslo ar kitų reikalų. Ieškovė dėl dokumentų santuokos nutraukimo procesui parengimo norėjo kreiptis dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, informavo apie tai atsakovą, bet jis pradėjo šaukti, grasinti, tada ieškovė priėmė sprendimą kreiptis į teismą, o ieškovas išvyko dirbti. Nurodė, jog atsakovas dirba vairuotoju užsienyje, per visą laikotarpį nuo birželio mėnesio, namo buvo grįžęs gal du kartus, nes neturi, kur grįžti. Buvo žadėjęs namuose nekelti konfliktų. Atsakovas ieškovei pasakė, kad jei ji nori, tai gali skirtis, jis jos neįkalbinės. Papildomai paaiškino, jog dėl atsakovo kaltės prarado butą, kurį turėjo, be to, atsakovas labai dažnai keičia darbovietes, todėl dažnai visa finansinė našta tenka ieškovei. Atsakovas greitai įsiplieskia, staiga gali tapti piktu, agresyviu dėl visiškai mažų nesusipratimų. Po ko ir vėl reiškia ieškovei nepagrįstas pretenzijas, naudoja psichologinį smurtą prieš ją, žemina vadindamas įvairiais žodžiais, kad ji nieko nesugeba, prastai atrodo ir pan. Šiuo metu jie gyvena nuomojamame bute. Automobilį transporto priemonę Ford B-Max ieškovė įsigijo savo reikmėms, nes dalį sumos sumokėjo iš mamos gauto palikimo, vėliau įmokas už automobilį mokėjo viena ieškovė. Iš viso už automobilį yra sumokėjusi 15 000 Eur. Šalims kartu gyventi yra nebeįmanoma. Ieškovė turėjo savo butą, kurį pardavė, nes norėjo padėti daryti vyrui verslą, jis nusipirko kelis sunkvežimius, tačiau verslas nepavyko ir ji nebeturi jokio turto, gyvena nuomojamame bute, be to turi nuolat klausytis jo priekaištų ir pažeminimų.

5. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų byloje nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės A. A. (iki santuokos sudarymo – G.) ir atsakovo N. A. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 458. Šalys vaikų nesusilaukė.

Dėl santuokos nutraukimo

7. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60–3.61 straipsniai numato, kad santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

8. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

9. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: atsakovas naudojo psichologinį smurtą, kėlė nepagrįstas pretenzijas ieškovei, provokavo konfliktus, neišlaikė šeimos.

10. Teismas, įvertinęs ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, konstatuoja, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, todėl sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti.

11. Ieškovės nurodytos aplinkybės neabejotinai pagrindžia su santuokinėmis pareigomis nesuderinamą atsakovo elgesį. Atsakovas šioje byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, nereiškė prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo ir santuokos iširimo priežasčių, nepaneigė ieškovės nurodomos jo kaltės dėl santuokos iširimo, taip pat nesinaudojo galimybe įrodinėti, kad santuoka būtų iširusi dėl ieškovės kaltės ar abiejų sutuoktinių kaltės.

12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatęs duomenų apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas neišlaikė šeimos, išvyko, šeimą paliko ir visiškai ja nesirūpino. Priešingų duomenų byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

13. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokoje įgytą pavardę – „A.“, o atsakovui paliekama jo pavardė – „A.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

14. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

15. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos matyti, kad šalys, būnant santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neįgijo.

17. Valstybės įmonės „Regitra“ pateikiamais duomenimis atsakovo vardu įregistruotos transporto priemonės „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Renaut Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė Ford B-Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo automobilį Ford B-Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, o transporto priemones „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Renaut Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Ieškovė paaiškino, jog atsakovas prie Ford B-Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio įsigijimo finansiškai neprisidėjo, ieškovė automobilį įsigijo iš mamos gauto palikimo lėšų bei už asmenines lėšas. Atsakovas automobilius Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Renaut Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas prieštaravimų ieškovės reikalavimui nepareiškė. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas ir atsakovo nenuginčytas aplinkybes dėl automobilio įsigijimo aplinkybių, įgyto automobilio nuosavybės teisinio režimo, sprendžia, kad egzistuoja pagrindas automobilį Ford B-Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, o automobilius Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Renaut Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe.

18. Byloje nėra duomenų apie šalių bendrus ar asmeninius įsipareigojimus kreditoriams, todėl prievolių pobūdžio klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

20. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis, 470 Eur advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 580 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

21. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Ieškovės A. A. (iki santuokos sudarymo – G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 458, nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. A. palikti santuokos metu įgytą pavardę „A.“, atsakovui N. A. palikti jo pavardę - „A.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Pripažinti transporto priemonę Ford B-Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės A. A. nuosavybe.

Pripažinti transporto priemonių „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), Renaut Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo N. A. nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo N. A. 580 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei A. A.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybės įmonės „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.