Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Indrei Jonauskytei, dalyvaujant ieškovės atstovei V. B., apeliantei M. R., jos atstovams R. V. ir advokatui Ovidijui Bunevičiui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovei S. T., A. D. atstovėms D. G. K. ir advokatei Rūtai Survilienei apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-111433-877/2011 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. R., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir A. D. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, prašydama įpareigoti atsakovę M. R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti 2010-08-24 reikalavimą Nr. REI-258, t. y. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą žemės sklype, plane pažymėtame V-13-19, Kaune. Jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – įpareigoti Inspekciją (kodas 288600210) nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą žemės sklype, plane pažymėtame V-13-19, Kaune, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nutarė įpareigoti atsakovę M. R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti 2010-08-24 reikalavimą Nr. REI-258, t. y. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą žemės sklype, plane pažymėtame V-13-19, Kaune, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – įpareigoti Inspekciją (kodas 288600210) nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą žemės sklype, plane pažymėtame V-13-19, Kaune, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Bylos šalims apie nelegaliai pastatytą ginčo namą buvo žinoma nuo 1995-10-06, kai Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyrius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl pagal senąjį CK galiojęs 3 metų ieškinio senaties terminas pasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai turėjo būti atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė, norėdama gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo statybai įteisinti, privalo gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Iš byloje esančio žemės sklypo V-13-19 plano, kuriame yra ginčo statinys, matyti, kad tai yra neužstatytas žemės sklypas. Teismas pagrįstai negalėjo priimti kito sprendimo, nes atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji yra gavusi valstybinės žemės patikėtinio sutikimą arba minėtas subjektas atsisako tokį sutikimą duoti, atsisakymas nėra pripažintas nepagrįstu. Priešingu atveju teismo sprendimas būtų neįvykdomas. Teisė įtvirtinti savavališką statybą yra įtvirtinta nuo 2010-10-01, taigi atsakovė galėjo kreiptis į kompetentingas institucijas, parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Nurodo, kad apeliantės apeliacinio skundo dalykas yra netikslus, nes ji prašo teismo leisti parengti projektinę dokumentaciją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu Inspekcijos 2011-05-11 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. RE-326 kopija patvirtina, kad apeliantė nugriovė gyvenamojo namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau nenugriovė gyvenamojo namo dalies esančios žemės sklype, plane pažymėtame V-13-19, Kaune, dėl kurio byloje ir vyksta ginčas.

Teismas vertindamas įrodymus nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos konstatuodamas, kad statinys, esantis žemės sklype šalia (duomenys neskelbtini), yra pastatytas savavališkai, todėl nėra įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad pagrįstai atsisakyta pripažinti atsakovės nuosavybės teisę į ginčo namą įgyjamosios senaties būdu. Į apeliantės argumentus dėl ieškinio senaties nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė prašymą taikyti ieškinio senatį reikalavimams pripažinti statybą neteisėta būtų pateikusi atsiliepime į ieškinį. Jei toks reikalavimas ir būtų buvęs pateiktas, jis neturėtų būti tenkinamas atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir CK 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimą. Nurodo, kad atsakovės savavališkas statinys patenka ne tik į jos asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, bet ir į valstybinė žemės dalį, į kurią ji yra pretendentė atsikurti nuosavybės teises. Kad ginčo statyba yra savavališka yra nustatyta ir įsiteisėjusia bei šalims privaloma Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-28 nutartimi bei Kauno miesto apylinkės teismo 2008-06-10 sprendimu. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė pateikė įrodymus, kad atsakovei žemės nuosavybės atkūrimo procesas yra baigtas. Atsakovės teikti įrodymai buvo visiškai nesusiję su ginčo dalyku, todėl teismas atsisakė juos prijungti, tačiau atsakovė nepasinaudojo teise teikti byloje priešieškinį. Apeliantės nurodyta šeima su mažamečiais vaikais savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi kitoje vietoje nei ginčo pastatai. Liudytojos nurodė, kad šie asmenys gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, net ir jiems buvo žinoma, kad ginčo pastatai yra savavalinė statyba, pastatyta ant valstybinės ir A. D. nuosavybės teisei priklausančios žemės. Atkreipia dėmesį, kad ginčo statiniai stovi (duomenys neskelbtini), o atsakovė teikia faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuotas faktas adresu (duomenys neskelbtini), t. y. objekte, dėl kurio šioje byloje ginčo nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad gyvenamasis namas, pastatytas valstybinės žemės sklype, plane pažymėtame V-13-19 be statybos leidimo, todėl yra savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Tai yra aiškiai konstatuota Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-28 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-525-957/2010, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, kaip ir šioje byloje, todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl prejudicinių faktų atmestini (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

Savavališkos statybos aktas 2010-08-20 Nr. SSA-20-100820-00045 ir 2010-08-24 Reikalavimas Nr. RE-258 pašalinti savavališkos statybos padarinius surašyti atsakovei, kurių ji nenuginčijo, todėl nėra pagrindo juos laikyti neteisėtais ar nesukeliančiais atsakovei teisinių padarinių. CK 4.103 straipsnyje ir Statybos įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta sankcija – įpareigojimas statinį nugriauti – taikytina statytojui. Apeliantės nelaikyti statytoja nėra jokio pagrindo, kuomet ji pati nurodanti šį namą valdanti ir naudojanti kaip savo nuo 1989 m. (Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-606-774/2008, CK 4.68 str.), 1991 m. jį yra padidinusi, nuo 1996 m. leidusi jame gyventi E. ir S. M. šeimai. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su pastaraisiais asmenimis, yra teisiškai nereikšmingi, kuomet byloje buvo sprendžiama tik dėl statytojo pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinius. Prie apeliacinio skundo pridėti duomenys apie ginčo statinio aplinkos sutvarkymą, gyvenamojo namo vidaus įrengimą, taip pat yra teisiškai nereikšmingi, kuomet jie gali įtakoti tik pačios apeliantės ir trečiųjų asmenų teises ir pareigas dėl savavališko statinio nuomos ar panaudos, todėl skundžiamu teismo sprendimu įpareigojant apeliantę savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 ir 13 straipsnius, teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas ir gyvenamąjį būstą turi užtikrinti pirmiausia vaiko tėvai. Apeliantė tokios pareigos neturi, todėl jos apeliacinio skundo argumentai dėl vaiko teisių apsaugos institucijos įtraukimo į bylą yra nepagrįsti.

Atsakovei pagal 2011-02-23 Reikalavimą RE-258 buvo nustatytas terminas iki 2011-02-23 pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau patenkinus jos 2011-02-21 prašymą (I t., b.l. 11), šis terminas buvo pratęstas iki 2011-04-01 (I t., b.l. 12). 2011-05-11 ieškovo reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte RE-326 konstatuota, kad atsakovė gyvenamojo namo dalies, esančios žemės sklype, plane pažymėtame V-13-19, Kaune nenugriovė (13 b.l.). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir leisti teisės aktų nustatyta tvarka per protingą terminą parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą bei įteisinti savavališkos statybos namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra pastatytas žemės sklype, pažymėtame plane V-13-19. Kolegija pažymi, kad likusi nenugriauta statinio dalis yra laisvos valstybinės žemės sklype, plane pažymėtame V-13-19, bet ne adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu savavališkos statybos padarinius atsakovė pašalino, nugriaudama dalį namo.

CK 4.103 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija, įsigaliojusi 2011 m. sausio 1 d.) expressis verbis nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis statybos teisinius santykius, yra Statybos įstatymas. Šiuos santykius reglamentuoja ir kiti teisės aktai. Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) nustatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti savavališkai statomą (pastatytą) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais (juos konstatavus konkrečioje byloje), leisti nustatyta tvarka statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ str., keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu“ šio įstatymo 28 str. 4 d. nuostatos įsigalios 2013 m. sausio 1 d.). Teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. B. Ž., bylos Nr. 3K-3-46/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008).

Savavališkos statybos padarinių šalinimą šiuo metu reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.), kurio 7 dalyje numatyta, jog teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima. Nagrinėjamu atveju savavališkas statinys stovi laisvame (neužstatytame) valstybiniame žemės sklype, formuojamame pagal LR žemės reformos ir LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad apeliantė buvo pretendentė į T. D. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 7,0232 hektarų žemės sklypo dalį ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas jos atžvilgiu yra baigtas (I t., b.l. 105). Apie tai detaliai buvo nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011-01-10 rašte Nr. 1SS-(7.5)-57 dėl atsakymo į apeliantės skundą (II t., b.l. 29-31) bei 2012-04-20 rašte Nr. 8SD-(14.8.7)-2590 (II t, b.l. 50), kuriame taip pat nėra apeliantės pavadės, nurodant likusius septynis pretendentus, kuriems dar neatkurtos nuosavybės teisės į T. D. iki 1940 m. valdytą žemę. Prie civilinės bylos prijungtoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-606-774/2008 esanti žemės sklypo schema (I t., b.l. 21 ir apeliacinės instancijos teisme gautos schemos (I t., b.l. 19, II t., b.l. 27) patvirtina, kad nenugriautas ginčo statinys stovi laisvoje valstybinėje žemėje, plane pažymėtame V-13-19, į kurią nuosavybės teises atkurti pretenduoja K. D. įpėdinė – trečiasis asmuo A. D. (dalis A) ir jis nėra sklypo dalyje B (apie 136 kv. m.), į kurią nuosavybės teises pretenduoja atkurti T. D. įpėdiniai. Tačiau šis faktas jau nėra teisiškai reikšmingas šiuo atveju, kuomet apeliantės nuosavybės teisės į T. D. valdytą žemę yra atkurtos ir ji nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti teisę į žemės sklypą po ginčo statiniais, įsigytą nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise.

Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą įvertino aplinkybę, kad savavališkas statinys yra kliūtis trečiajam asmeniui atkurti nuosavybės teises į K. D. valdytą žemę. Byloje net buvo parengta kita laisvos valstybinės žemės schema, išjungiant ginčo statinį iš pretendentams grąžintinos žemės, vienok su ja nesutiko trečiasis asmuo, kuomet susidarytų situacija, kad žemė nebūtų grąžinta vienu sklypu (II t., b.l. 37).

Nustačius savavališkos statybos atvejus, statytojams yra suteikta teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki pirmiau paminėto įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikia įvykdyti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus - turėti žemės sklypą, įsigytą nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Byloje yra duomenys, kad atsakovė savo noru 2010-10-26 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti įteisinti savavališką statybą (I t., b.l. 113). 2010-12-02 jai pateiktame atsakyme (I t., b.l. 114) nurodoma, kad savavališkai pastatyto statinio įteisinimo procedūra galės būti pradėta, kai atsakovė turės teisę būti statytoja, t.y. jeigu statytoja žemės sklypą, kuriame pastatytas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Atsakovė šio atsisakymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Analogišką atsakymą apeliantei 2010-12-06 pateikė ir ieškovė (I t., b.l. 115). Kolegija negali sutikti su apeliante, kad sprendimas priimtas neatsižvelgus į tai, kad ji siekė įteisinti savavališką statybą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui ji nepateikė duomenų apie teisę į žemės sklypą, ant kurio yra pastatytas savavališkas statinys, aplinkybės nėra pasikeitusios iki šiol, žemės sklypas formuojamas pagal LR žemės reformos ir LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti dėl termino apeliantei teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuomet apeliantė ginčo sklype negali įgyvendinti statytojo teises, leidžiančias įteisinti savavališką statytą.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą pašalinti savavališkos statybos padarinius priėmė atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis), todėl kolegija nesutinka su apeliante, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

Dėl apeliantės argumentų, susijusių su ieškinio senatimi pažymėtina, kad atsakovės padarytas teisės pažeidimas yra tęstinis – savavališka statyba tebėra neįteisinta. Pažeidimui esant tęstiniui, pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti prasideda kiekvieną naują pažeidimo dieną. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinį atmesti, taikant ieškinio senatį (CK 1.127 str. 5 d., 1.131 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę likviduoti savavališkos statybos padarinius (CK 4.103 str. 3 d., Statybos įstatymo 28 str. 7 d.), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.