Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-07 · Administracinė byla Nr. I-4109-208/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
I-4109-208/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04471-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4109-208/2016Proceso Nr. 3-61-3-04471-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2014-04-16 iki skundo teismui padavimo dienos Vilniaus PN jis kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Nurodo, jog visą laiką jis laikomas drausmės grupės sąlygomis ir kamerų tipo patalpose. Teigia, jog dušai ir pasivaikščiojimo kiemeliai yra prastos būklės bei netvarkingi. Dušuose nuo lubų bei sienų krenta tinkas ir dažai, pasivaikščiojimo kiemelių sienos purvinos. Dėl minėtų kalinimo sąlygų pareiškėjas tapo irzlus, kilo nepatogumai.

Vilniaus PN, kuris atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 12–15).

Vilniaus PN nurodo, jog nuo 2014-04-06 iki 2014-05-06 jis buvo kalinamas gyvenamojoje patalpoje Nr. 301, nuo 2014-05-06 iki 2014-05-20 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 18, nuo 2014-06-03 iki 2014-06-09 kamerų tipo patalpoje Nr. 13, nuo 2014-06-10 iki 2014-09-10 kamerų tipo patalpoje Nr. 13, nuo 2014-08-28 iki 2014-09-12 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 2, nuo 2014-10-03 iki 2015-01-02 kamerų tipo patalpoje Nr. 6, nuo 2015-02-24 iki 2015-08-24 drausmės grupės kamerų tipo patalpoje Nr. 10D, nuo 2015-02-25 iki 2015-03-12 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 1D, nuo 2015-03-04 iki 2015-07-03 drausmės grupės kamerų tipo patalpoje Nr. 10 D, nuo 2015-05-06 iki 2015-05-23 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 3, nuo 2015-06-17 iki 2015-07-02 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 4, nuo 2015-07-23 iki 2015-08-07 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 5, nuo 2015-08-11 iki 2015-08-28 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 5, nuo 2015-08-19 iki atsiliepimo teismui pateikimo dienos gyvenamojoje patalpoje Nr. 302.

Atsakydamas į Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-15 rašte Nr. 13-15(2.1)-2-10365 nurodytą informaciją dėl netvarkingų kiemelių Vilniaus PN nurodė, jog teritoriją tvarko patys nuteistieji, kurie yra įstaigos įdarbinti tvarkiniais, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 str. – už pasivaikščiojimų kiemelių tvarką atsakingi patys nuteistieji. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl netvarkingų dušinių Vilniaus PN nurodo, jog iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto matyti, kad 2015-08-26 patikrinimo metu, baudos izoliatoriaus dušinėje jokių pažeidimų nenustatyta, o drausmės grupės dušinėse nustatyta, jog dušinėje nuo lubų nukritusi gipso kartono dalis, dušo sienoje buvo neuždengtų vamzdžių, vietomis buvo atsilupusių, atšokusių sienos ir lubų dažų, tačiau šie pažeidimai per nustatytą terminą buvo pašalinti. Pažymi, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui R. B., kurią jis nurodo patyręs Lukiškių TI-K.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 str. prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas nurodo, jog dušuose nuo lubų bei sienų krenta tinkas ir dažai, pasivaikščiojimo kiemelių sienos purvinos.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog 2015-08-26 buvo atliktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog baudos izoliatoriaus patalpoms priklausančioje dušinėje buvo vizualiai švaru, sienų ir lubų paviršiai buvo lygūs, tinkami lengvam valymui ir jokie 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) pažeidimai nekonstatuoti (b. l. 3, 73–75). Taigi, pareiškėjui kalint baudos izoliatoriaus grupėje, jokių pažeidimų, susijusių su dušų įrengimu nenustatyta. Patikrinimo metu nustatyta, jog drausmės grupės dušinėje buvo vizualiai švaru, tačiau nuo lubų buvo nukritusi gipso kartono dalis, dušo sienoje buvo neuždengtų vamzdžių, vietomis buvo atsilupusių, atšokusių sienos ir lubų dažų, tai neatitiko Higienos normos 39.1 papunkčio reikalavimų, todėl Vilniaus PN buvo įpareigotas iki 2015-11-27 pašalinti nustatytus pažeidimus. Vilniaus PN taip pat buvo įpareigotas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5 pašalinti apšvietos pažeidimą ir periodiškai valyti pasivaikščiojimo kiemelius.

Iš Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2015-09-29 pažymos apie nustatytų pažeidimų pašalinimą Nr. 14-3149 matyti, jog Higienos normos 39.1 papunkčio pažeidimas buvo pašalintas (b. l. 71), dėl dirbtinės apšvietos pareiškėjas teismui jokių nusiskundimų nepateikė. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl pasivaikščiojimo kiemelių švaros, teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 str. nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Vilniaus PN nurodė, jog už kiemelių tvarkymą yra atsakingi patys nuteistieji, kurie yra įdarbinti vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsniu, abejoti tokiais valstybės institucijos teiginiais nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog patys nuteistieji yra suinteresuoti palaikyti kiemeliuose švarą bei tvarką, todėl dėl jų elgesio (pasivaikščiojimų kiemelių šiukšlinimo) Vilniaus PN negali kilti jokia atsakomybė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų pasivaikščiojimų kiemelių taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis tapo irzlus, kilo nepatogumai.

Iš teismui pateiktų medicininių pažymų matyti, jog pareiškėjui jokie sveikatos sutrikimai dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis nenustatyti (b. l. 16–70). Pažymėtina, jog pareiškėjas 4 kartus yra kreipęsis į Psichologinę tarnybą, tačiau nuogąstavimų ar patiriamo streso dėl Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų ir jose esančių laikymo sąlygų neišsakė, 2015-05-19 buvo kviestas pokalbiui su psichologu, tačiau kalbėtis atsisakė (b. l. 72).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog Vilniaus PN sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ir dėl to neužtikrino jo teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas. Įvertinus bylos medžiagą, nenustatyta, jog pareiškėjui būtų pablogintas jo buvimas Vilniaus PN ar jam būtų daromas psichologinis spaudimas. Priešingai, pareiškėjas savo teises įgyvendino, kreipdamasis į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kurio nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog Vilniaus PN nepagrįstai delsė pašalinti pareiškėjo teisių pažeidimus. Be to, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, jog būtent dėl to, kad pareiškėjo nurodyti jo teisių pažeidimai nebuvo nedelsiant pašalinti, jam buvo padaryta neturtinė žala.

Įvertinus tai kas išdėstyta matyti, jog Vilniaus PN tinkamai įgyvendino savo pareigas, užtikrino pareiškėjo teises į tinkamas kalinimo sąlygas. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, netikslinga šioje byloje vertinti likusias sąlygas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas

nusprendė:

pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius