Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1642-1034/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-06-12
Bylos Nr.
A15.-1642-1034/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01279-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Pažeidėjas
A. F.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-1642-1034/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01279-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. F.,vertėjai Audronei Adomavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. 2018 m. gegužės 12 d. apie 17.16 val. Kauno Vokės g. 24A, Grigiškėse, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, važiuodamas Kauno Vokės g., nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu sugadinti du automobiliai. Po eismo įvykio jis vartojo alkoholinius gėrimus, kol buvo nepatikrintas blaivumas.

Taip A. F. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. F. parodė, kad kaltu pripažįsta. 2018 m. gegužės 12 d. atvažiavo į darbą, o tiksliau atvažiavo į bendrabutį, kur gyvena firmos darbuotojai. Išvažiavus iš sankryžos į remontuojamą kelią, iš tiesų, net nežino, kaip atsitiko tai, bet jie veidrodėliais susitrenkė, ten vyko kelio remontas. Po susidūrimo tarp veidrodėlių sustojo prie parduotuvės. Tą žmogų, su kuriuo susidūrė, vadina K.. Jis sustojo, nuėjo į parduotuvę, tada šiek tiek pavažiavo atgal. Tuo metu buvo įsitikinęs, kad yra nekaltas, bet iš vaizdo įrašo matyti, kad turėjo važiuoti dešiniau. Nuėjo į parduotuvę, išgėrė, truputį palaukė, pažiūrėjo, kad nieko nėra, tad nusprendė nunešti alkoholio pažįstamiems, kurie jo laukė. Eidamas iš parduotuvės, pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, tad grįžo. Užėjo į parduotuvę, paėmė alaus, atsisėdo į automobilį, išgėrė, priėjo prie K., pasakė jam, kur bus, jei iškils kokių klausimų, davė jam telefono numerį. Automobilis liko šalia, jis niekur neišvažiavo. Nežinojo, kad negalima vartoti alkoholinius gėrimus po eismo įvykio. Jis namuose paliko vairuotojo pažymėjimą, kadangi atostogavo, jam pažymėjimą turi šiandien atvežti. Tą dieną vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Jis dirba firmoje jau 6 metus, tai turiu teisę vairuoti. Jam vairuotojo pažymėjimas išduotas Ukrainoje. Jis pasakė policijos pareigūnams, kad turi teisę vairuoti, kad firma turi visus duomenis. Jis buvo atvažiavęs atostogų, tai paliko vairuotojo pažymėjimą, grįžo atgal autobusu. Prašo teismo gailestingumo, po 2 mėnesių jam turi gimti vaikas. Jei automobilis bus konfiskuotas, bus blogai. Nėra turėjęs jokių nusižengimų, firmoje yra vertinamas gerai, nuoširdžiai gailisi, prašo atleisti.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, tai, kad A. F. padarė aukščiau minėtus administracinius nusižengimus, patvirtina byloje esantys duomenys.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio Karolio Ketlerio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 12 d. apie 18.08 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu T. Urbanovičiumi iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Kauno Vokės g. 24, Grigiškėse, susidūrė automobiliai: „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešė dalyvis, nesutaria dėl kaltės, laukia. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas K. D., automobilio VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir paaiškino, kad važiuodamas Kauno Vokės g. mažėjančia tvarka, kelyje prasilenkiant su kitu automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad išvengti susidūrimo, važiavo dešiniu kelkraščiu, tačiau automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. F.) nevažiavo arčiau dešiniojo kelkraščio ir prasilenkiant automobiliai kliudė vienas kito veidrodėlius, nors kelio plotis galimoje eismo įvykio vietoje yra 5 metrai, o kelkraštis yra l,8 metro pločio. Tokio kelio pločio pilnai pakanka automobiliams prasilenkti. Iki jiems atvykstant abu automobiliai buvo patraukti iš eismo įvykio vietos. Įvykis buvo užfiksuotas K. D. automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi, kurio įrašą jis jiems perdavė, vaizdo įrašas pridėtas prie eismo įvykių registro. Bendraujant su A. F., nuo jo sklido alkoholio kvapas, patikrinus jį alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762 buvo nustatytas l,86 promilės girtumas. A. F. teigė, kad alkoholį vartojo, po eismo įvykio, iki jiems atvykstant. Paklausus K. D. ar jis bendraudamas su A. F. jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, jis teigė, kad nejautė.

Vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina kita byloje esanti medžiaga: eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 5), K. D. 2018 m. gegužės 12 d. paaiškinimas (b. l. 6), Alkotesterio rodmenys (b. l. 9-10), išrašas iš VĮ „Regitra“ apie registruotą kelių transporto priemonę (b. l. 11), nuotraukos iš eismo įvykių informacinės sistemos (b. l. 15-17).

Savo paaiškinime A. F. nurodė, kad 2018 m. gegužės 12 d. vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. F.. Važiavo gatve Grigiškėse, kur remontuojamas kelias, savo juosta (kadangi vyko remonto darbai), laikydamasis kraštinės dešinės juostos. Priešpriešiais važiavo automobilis, ir dėl to, kad nebuvo galimybės pravažiuoti kairiau, jie susidūrė veidrodėliais. Važiavimo greitis buvo 30-40 km/val., sustojant prieš ženklą. Jis važiavo į parduotuvę, po susidūrimo veidrodėliais, priešpriešiais važiavęs automobilis pravažiavo, jis sustojo, šalia parduotuvės „kišenė“, iki jo sustojimo priešpriešinis automobilis nesustojo, ir jis nuvažiavo toliau. Matydamas, kad jis sustojo, tos transporto priemonės vairuotojas taip pat sustojo. Tarp jų įvyko pokalbis, kad jis pats kaltas, jis nesutiko, ir jie iškvietė policiją. Jis, žinodamas, kad tiesa yra teisingumo pusėje, kol jis, kaip A. F. galvojo, skambina „draugams“, nuėjo į parduotuvę (nedarbo dieną), išgėrė 100 g ir užgėrė alumi, kadangi jam sudaužė kairės pusės veidrodėlį, ir jis pats iškvietė policiją. Nesulaukęs, jis nuėjo pas pažįstamą. Eidamas, pamatė atvažiuojantį policijos automobilį ir grįžo atgal prie automobilio. Eismo įvykio metu nukentėjo veidrodėlis (b. l. 7-8).

Nors A. F. veika administracinio nusižengimo protokole kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalyje, pažymėtina, jog A. F. veiksmai atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalį, t. y. neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), kadangi ANK 423 straipsnio 3 dalyje esanti norma yra speciali ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Be to, A. F. veika administracinio nusižengimo protokole kvalifikuota ir kaip administracinis nusižengimas numatytas ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, A. F. veiką kvalifikavus ir pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, ir pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų nubaustas už tą patį KET pažeidimą 2 kartus, todėl nagrinėjamu atveju A. F. veiką (vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones) tikslinga būtų kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu teigė turįs teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje.

KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir VĮ „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Egzamino nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje ir vairuotojų registre yra tai patvirtinanti informacija, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 papunkčiu, nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad A. F. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvena Lietuvoje. Pirmas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas 2014 m. kovo 8 d., vėliau jam buvo išduoti dar du leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, paskutinis išduotas 2018 m. balandžio 10 d. ir galioja iki 2020 m. balandžio 10 d. A. F. teigimu, Lietuvoje jis dirba jau 6 metus. Taigi A. F. aukščiau aptartų teisės aktų prasme yra laikytinas nuolat Lietuvoje gyvenančiu asmeniu, todėl jo atžvilgiu netaikytina Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis, kad nenuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams galioja jų turimi 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko 2018 m. gegužės 12 d., t. y. praėjus daugiau nei 185 dienoms po pirminio leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo 2014 m. kovo 8 d., kai jau buvo pagrindas laikyti, jog A. F. nuolat gyvena Lietuvoje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies prasme, pripažintina, jog jo turimas trečiojoje šalyje (Ukrainoje) išduotas vairuotojo pažymėjimas nepatvirtino jo teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, o šio vairuotojo pažymėjimo jis nepasikeitė į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad A. F. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, todėl administracinio nusižengimo protokole teisingai konstatuota, kad A. F. vairavo kelių transporto priemonę Lietuvoje neturėdamas šio teisės.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, A. F. veika nurodyta administracinio nusižengimo protokole perkvalifikuotina ir A. F. trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį bei 424 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, būtent toks A. F. padarytos veikos kvalifikavimas yra teisingas, o jo veikos perkvalifikavimas šiuo atveju gerina jo teisinę padėtį.

Teismas, skirdamas A. F. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti vieni šiurkščiausių KET pažeidimų), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį (nusižengimai padaryti tiesiogine tyčia), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas (b. l. 2), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas. A. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, A. F. skirtinos ANK 423 straipsnio 3 dalies bei 424 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi sankcijose numatytiems minimaliems. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, A. F. už kiekvieną padarytą administracinį nusižengimą skirtinos nuobaudos atskirai, o galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaneigia galimybės jo atžvilgiu taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-62-1020/2017). Atsižvelgiant į tai, A. F. skirtina ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgęs į tai, kad automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. F. (b. l. 11-12), tačiau jis administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimą traukiamas atsakomybėn pirmą kartą, A. F. neskirtina administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3, 4 ,5 dalimis, 424 straipsnio 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. F. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

A. F. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 330 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. F. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalimi, paskirti A. F. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18083709560 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas