- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- 1S-226-654/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58822-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Šiukšta, Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- V. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria nuteistajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas trijų mėnesių taikymo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 18 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. V. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
V. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su laisvės atėmimo bausmes Kybartų pataisos namuose atliekančiais A. R. ir M. D., turėdamas vieningą tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su A. R. ir M. D. būdamas Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g.14B, Kybartai, 2016 m. gruodžio 17 d., 14.32 val., A. R. bei M. D. iš mobiliojo ryšio telefono, į kurį buvo įdėta UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino V. B. ir prisistačius policijos pareigūnu bei banko darbuotojais, ir melagingai pranešus, kad buvo pagrobti jos elektroninės bankininkystės duomenys bei iš V. B. sąskaitos pervesta 600 eurų į kito asmens sąskaitą, ir tam, kad būtų nustatyta, iš kokio įrenginio buvo prisijungta prie nukentėjusiosios sąskaitos yra būtina prisijungti prie jos elektroninės bankininkystės, po ko paprašius V. B. padiktuoti prisijungimo prie jos elektroninės bankininkystės duomenis, o V. B. patikėjus ir padiktavus prašomus duomenis, tokiu būdu apgaule išviliojo V. B. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti – identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, nurodytus identifikavimo kodų generatoriaus kodus, po ko paprašius V. B. padiktuoti prisijungimo prie jos vadovaujamos įmonės UAB „V“ elektroninės bankininkystės duomenis, o V. B. patikėjus ir padiktavus prašomus duomenis, tokiu būdu apgaule išviliojo UAB „V“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, kuri susieta su įmonės kreditine sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia tame pat banke, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti – identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, nurodytus identifikavimo kodų generatoriaus kodus, būtinus finansinei operacijai inicijuoti, tokiu būdu neteisėtai juos įgijo. Po ko tą pačią dieną A. R. telefonu padiktavus L. S. šiuos V. B. ir UAB „V“ elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis bei nurodžius prisijungti prie nukentėjusiosios V. B. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „V“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei jose esančias pinigines lėšas pervesti į nurodytų asmenų - Z. V., R. M., M. S., B. P., L. K., A. P., S. Š., A. K. nurodytas bankų sąskaitas, po ko L. S., vykdydama A. R. nurodymą, 2016-12-17 būdama (duomenys neskelbtini), Varėnoje, panaudodama kompiuterinį įrenginį ir AB „Telia“ SIM kortelę, kurios mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), registruotas R. S. vardu, kuriam tuo metu buvo priskirti IP adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdama AB „Swedbank“ ir AB SEB bankų informacinių sistemų apsaugos priemones, ir save identifikuodama kaip teisėtą naudotoją, t. y. V. B., neteisėtai panaudojo apgaule įgytus V. B. ir UAB „V“ elektroninės mokėjimo priemonės duomenis – vartotojo identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, identifikavimo kodų generatoriaus nurodytus kodus, leidžiančius elektroniniu būdu disponuoti V. B. lėšomis, esančiomis AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „V“ lėšomis, esančiomis AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su V. B. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei su UAB „V“ sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei atliko šią neteisėtą finansinę operaciją – iš V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio B. P. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 16.17 val. pervedė 1100 eurų, iš kurių B. P. tą pačią dieną, vykdydamas jo (V. V.) nurodymus, nuo 16.27 val. iki 16.29 val. išgrynino 800 eurų bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 20 d., 7.35 val., įsigijo prekių už 190 eurų parduotuvėje IKI, esančioje adresu: Mažeikiuose, 2016 m. gruodžio 21 d. išgrynino 108,78 eurus AB „Swedbank“ banko Mažeikių klientų aptarnavimo centre, po ko B. P. ir V. V., vykdydami jo nurodymus, būdami suklaidinti ir nesuvokdami nusikalstamos veikos padarymo, šias pinigų sumas perdavė jo nurodytiems asmenims, tokiu būdu jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. R., M. D., turėdamas vieningą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, V. B. priklausantį turtą – 1100 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apygardos teismas nurodė, kad skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu V. V. jokia kardomoji priemonė iki nuosprendžio vykdymo pradžios nepaskirta. Nuteistasis nutarties priėmimo metu atliko bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį, kuriuo paskirtos bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 2 d. Teismas nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendis iki V. V. šiuo metu atliekamos bausmės pabaigos neįsiteisės (paduoti apeliaciniai skundai, dėl kurių procesinis sprendimas dar nepriimtas), todėl sprendė dėl kardomosios priemonės skyrimo V. V. iki bausmės vykdymo pradžios. Apygardos teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo V. V. pagrindai. Teismas argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas V. V. paskyrė realią 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei prie Kauno apylinkės Kauno rūmų teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį). Teismo vertinimu ši bausmė pakankamai griežta ir ilgalaikė, varžanti V. V. laisvę, todėl asmuo gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei galimo jam nepalankaus sprendimo vykdymo. Taip pat teismas nurodė, kad V. V. teisiamas jau 29 kartą, nusikalstamas veikas nuo 2001 m. darė sistemingai, o ankstesni nusikaltimai susiję su siekiu neteisėtai gauti pajamų ir tai rodo, kad pagrindinis pragyvenimo šaltinis nuteistajam yra lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų. Teismas darė išvadą, kad būdamas laisvėje V. V. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
II. Skundo argumentai ir prašymai
3. Nuteistasis V. V. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį ir skirtą kardomąją priemonę suėmimą bei paskirti švelnesnes kardomąsias priemones.
3.1. Skunde nurodė, kad suėmimas jam skirtas nepagrįstai ir neįsigilinant į nusikalstamą veiką, dėl kurios yra nuteistas. Jis buvo suimtas vadovaujantis tik jo praeities teistumais ir ankstesniu nusikalstamu elgesiu. Skunde nuteistasis nurodė, kad nepadarė nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo pripažintas kaltu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu. Skunde nurodo aplinkybes, kurios patvirtina, kad jis nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo drausmės grupėje, kur yra blokuojamas telefono ryšis ir negalėjo padaryti nusikaltimo). Taip pat tvirtina, kad nei jis, nei jo motina pinigų neėmė, tiesiog padėjo kameros draugui. Jei būtų žinojęs kokiems tikslams bus panaudota jo motinos sąskaita, nebūtų jos davęs, nes jau buvo prieš tai baustas už panašius sukčiavimus ir būtų suvokęs, kokių problemų tai padarys jo motinai.
3.2. Skunde pabrėžė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2005 metų. Buvo laikomas su recidyvistais ir narkomanais, o perauklėjimo programų tuomet nebuvo ir jose nedalyvavo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę tapo narkomanu ir sukčiumi ir darydavo naujas nusikalstamas veikas, kad galėtų vartoti narkotikus. Nuo 2018 m. paskutinio kaltinamojo nuosprendžio jis pasikeitė, nes nustojo vartoti narkotikus ir sukčiauti. Susipažino su savo dabartine žmona (susituokė 2019 m. sausio 10 d.). Atsikratęs priklausomybių pakeitė požiūrį į gyvenimą, sukūrė šeimą, bet vis dar klaidingai yra vertinamas pagal ankstesnius teistumus. Nori sugrįžti pas savo šeimą – žmoną, vaikus, motiną, bet net ir pastarasis apkaltinamasis nuosprendis buvo paskirtas už ankstesnius teistumus.
3.3. Apylinkės teismas paskyrė už nusikaltimą, kurio V. V. nėra padaręs, 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir subendrino ją su paskutiniu 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo paskirta subendrinta 7 metų 6 mėnesių bausmė. Marijampolės apylinkės teismas suklydo nurodęs 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, prie kurios iš dalies pridėjo 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir klaidingai paskyrė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors subendrinta bausmė skamba grėsmingai, tačiau didžiąją jos dalį nuteistasis teigia jau atlikęs. Be to, skiriant suėmimą teismas netiesiogiai konstatavo, kad V. V. pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė
3.4. Skunde pabrėžia, kad atlikdamas bausmę per 15 metų nesusirado draugų, kurie skatintų nusikalsti, neturi sąsajų su užsieniu, nedarys naujų nusikaltimų, nes pakeitė požiūrį į gyvenimą, todėl suėmimas turėtų būti panaikintas. Švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimo atveju pasižada atvykti į posėdžius, susirasti darbą ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu bei byloje surinktais duomenimis, iš dalies sutinka su apygardos teismo sprendimu ir daro išvadą, jog suėmimas V. V. paskirtas pagrįstai, tačiau nesutinka su apygardos teismo motyvais dėl suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatymu.
7. Kardomosios priemonės suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtinoji taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju matyti, kad duomenų, jog nuteistasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakanka, o šie konkretūs duomenys yra išdėstyti teismo nuosprendyje. Skunde ginčijamas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendis motyvuojant, jog V. V. negalėjo padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo pagrįstumo bylos duomenys kaltės aspektu nevertinami ir faktinės bylos aplinkybės iš esmės nenagrinėjamos. Aplinkybės ar V. V. galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei su tuo susijusių įrodymų vertinimas yra bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dalis, todėl teisėjų kolegija plačiau šių argumentų neanalizuoja.
8. Griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Už nagrinėjamu atveju inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
9. V. V. suėmimas buvo paskirtas apygardos teismui manant, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas) atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, priešingai nei apygardos teismas, nenustatė pakankamai duomenų, pagrindžiančių galimybę, kad V. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Skirdamas suėmimą apygardos teismas vertino padaryto nusikaltimo sunkumą ir gresiančios bausmės dydį. V. V. pirmosios instancijos teismo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, veika tyčinė, galimai padaryta atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas V. V. paskyrė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Konstatuodamas šį suėmimo pagrindą apygardos teismas akcentavo, kad subendrinus V. V. paskirtas bausmes paskirta galutinė subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o tai yra pakankamai griežta bausmė galinti paskatinti V. V. slėptis nuo teismo bei nepalankaus sprendimo vykdymo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apygardos teismo motyvais. Pagal teismų praktiką gresiančios bausmės dydis priskiriamas prie „kitų aplinkybių“ ir gali sudaryti pagrindą skirti suėmimą, tačiau jis negali būti esminis ir vienintelis pagrindas. Paprastai BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindas konstatuojamas tada, kai yra nustatomas kompleksas BPK 122 straipsnio 2 dalies aplinkybių ir visos aplinkybės rodo, kad tikimybė, jog įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) bėgs (slėpsis), yra didelė. Teismas nenurodė jokių papildomų pagrindų, kurie patvirtintų galimybę, jog V. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kolegija nesutinka su apygardos teismo vertinimu ir mano, kad pateikti argumentai neįtikina, kad nuteistasis bėgs ar slėpsis nuo baudžiamojo proceso. Nors galutinė subendrinta V. V. paskirta bausmė yra pakankamai didelė (10 metų 6 mėnesiai), tačiau remiantis bylos duomenimis ir tuo, kad 2020 m. liepos 2 d. V. V. turėjo būti paleidžiamas į laisvę atlikus bausmę, akivaizdu, jog didesniąją paskirtos bausmės dalį nuteistasis yra atlikęs. Taigi nėra pagrindo teigti, kad papildomai paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra rimta priežastis V. V. bėgti (slėptis) nuo teismo ir priimtų sprendimų vykdymo. Be to, nuteistasis teigia palaikantis glaudžius santykius su savo motina, žmona ir vaikais, todėl tikėtina, kad V. V. Lietuvoje turi pakankamai glaudžius socialinius ryšius, kurie mažina bėgimo (slėpimosi) galimybę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas nepakankamai įvertino visas suėmimo skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas. Ši išvada nekeičia teismo sprendimo dėl suėmimo taikymo, nes V. V. atžvilgiu nustatytas dar vienas suėmimo pagrindas. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo skyrimo ir pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.
10. Suėmimas V. V. buvo pratęstas ir apygardos teismui manant, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas (nuteistasis darys naujas nusikalstamas veikas). BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas (kaltinamas) grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.
11. Pagal įstatymą pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti praeities informacija arba informacija apie jo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu: informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Šiuo atveju V. V. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, kurį galimai padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis iki veikos padarymo buvo daug kartų teistas (29 kartus), daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (sukčiavimus). Nuteistasis pats pripažįsta, kad nusikalstamas veikas darė siekdamas finansinės naudos. V. V. buvo teistas ir už nusikaltimus, kuriuos padarė po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Paskutinį kartą teistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį už nusikaltimą, kurį padarė 2019 m. rugsėjo 10 d. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis pakeitė požiūrį į gyvenimą, tačiau didelis ankstesnių teistumų skaičius ypatingai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Skunde teigiama, kad suėmimas V. V. skirtas remiantis išimtinai vien ankstesniais teistumais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant kardomųjų priemonių taikymo pagrįstumą aplinkybė apie suimtojo ankstesnius teistumus negali būti ignoruojama. Objektyviai vertinant ankstesni teistumai rodo, jog asmuo nesilaiko visuomenėje nusistovėjusių taisyklių ir siekdamas finansinės naudos renkasi neteisėtus būdus tam įgyvendinti. Tikimybę, jog įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas sustiprina tai, jog V. V. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir siekdamas gauti materialinės naudos gali vėl nusikalsti. Šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, jog netaikant griežčiausios kardomosios priemonės V. V. ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
12. Skunde pareiškėjas prašė taikyti jam švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegija mano, kad ši kardomoji priemonė nėra pakankama ir ja nebus galimybės užtikrinti, kad V. V. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesustabdė net ir reali laisvės atėmimo bausmė (atliekant laisvės atėmimo bausmę darė naujas nusikalstamas veikas). Nuteistajam netaikant suėmimo ir paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebūtų užtikrinama tinkama V. V. kontrolė. Kardomųjų priemonių paskirtis ir viešasis interesas užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali būti užtikrinti taikant tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio 2 dalimi kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti 2020 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.