Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 3.00 val., Vilniuje, K. Kalinausko g. 9, vairuodamas automobilį „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas, atsitrenkė į šviesoforo videodetekcijos kameros atramą ir ją apgadino. Taip S. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

S. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apgadinęs šviesoforo videodetekcijos kameros atramą, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. D. savo kaltę pripažino iš dalies. Mašina stovėjo Kalinausko g. 13 ant kalno, jis jos net nebuvo užvedęs. Važiuodamas pajuto smūgį į mašiną ir pro žmonos langą pamatė, kad išdaužtas stopas, matė, kad A. O. prie „Citadele“ kavinės sėdėjo vienas sėdėjo, todėl pagalvojo, kad tai jis kažką padarė automobiliui. Kai pamatė, kad stopas išdaužtas, sustojo Kalinausko 13, sudavė A. O., paėmė jo telefoną, nubėgo į mašiną. A. O. atsidarė dureles iš žmonos pusės ir brovėsi paimti telefoną, pradėjo grumtis mašinoje. Pas jį mašinos raktas sulūžęs, visada vieną pusę palieka, kad nepamestų, signalizacijos raktas pas jį, be jo jis negali užvesti. Tada A. O. atleido rankinį ir mašina pariedėjo, bet nedaug 5-6 metrus. Jis išlipo, nejuto, kad būtų atsitrenkusi kur nors. Matė, kad mašina šalia stulpo buvo, bet į jį mašina nesirėmė. Nesuprato kuriuo momentu buvo išdaužtas galinis stiklas. Jis išlipo, kad nieko nelaužyti, nes jautė kaltę, jam A. O. smogė, todėl jis nieko nebenorėjo daryti, jautė, kad jis „užsivedęs“, grėsmė kilo sveikatai, jis iškvietė policiją. Įvykio vietoje jis (S. D.) dar buvo 10 min., nieko nesulaukė, matė, kad renkasi A. O. draugai, todėl išsigandęs pabėgo. A. O. rėkavo, draugų iš pradžių nebuvo, paskui pradėjo rinktis. Buvo blaivus. Žmonos parodymus žino, ji sakė, kad pareigūnai ne taip užrašė. Jis tik nesaugiai paliko mašiną, tokį pažeidimą padarė.

Liudytojas A. T. apklausiamas teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama asmenį yra matęs. Buvo iškvietimas naktį, kad muštynės, lyg ir bandė šalintis transporto priemonė, bet atsitrenkė į stulpą. Patruliai, kurie jau buvo vietoj, paaiškino, kad išlipęs vairuotojas pradėjo muštynes su praeiviais, kiti, kurie ėjo su nukentėjusiuoju, bandė gaudyti Volvo vairuotoją, kuris bandydamas bėgti atsitrenkė į stulpą. Kai jie atvažiavo, Volvo vairuotojas buvo pasišalinęs, o mašinoje sėdėjo keleivė. Jie klausė kas vairavo, sakė vyras ar draugas, negalėjo tiksliai nurodyti sutuoktinis ar ne. Apžiūrinėdami mašinoje rado prieš porą dienų surašytą ATP protokolą tam asmeniui, kuriam surašė protokolą, paskui komisariate ji parašė paaiškinime, kad vairavo būtent tas žmogus. Moteris lyg ir sakė, kad buvo bare ar klube kažkur. Kai paklausė ko jie ten sustojo, ji pasakė, kad vairuotojas sustojo paprašyti cigaretės. Nepasakys ar ji aiškino, kodėl jis pasišalino. Kai atvažiavo, buvo nemažai žmonių, patruliai, nukentėjęs, jo draugai. Jie sakė, kad mušėsi, kažką minėjo, kad vijosi. Neatsimena į kokį stulpą atsitrenkė, bet atsitrenkė, nuotraukos yra, buvo stiklai išbyrėję.

Liudytojas R. V. apklausiamas teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nėra matęs. Dalinai įvykį atsimena. Gavo iškvietimą dėl eismo įvykio, atvykus jau buvo keli patrulių ekipažai, nes buvo sužalotas asmuo, kuris paaiškino, kad Volvo vairuotojas sukonfliktavo su juo, jam praskėlė galvą, sėdo važiuoti, kad bėgti ir atsitrenkė į stulpą. Vietoje buvo Volvo keleivė, kuri nurodė vairuotoją. Vairuotojo paties nebuvo, jis atsitrenkė ir pabėgo iš įvykio vietos. Sakė, kad bėgo, nes galimai buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas ir jis buvo agresyvus. Atvykus buvo gan nemažai žmonių, nukentėjusysis ir jo draugai, po muštynių jie tik emocijas savo reiškė. Nepasakys ar buvo kalba apie vijimąsi kokį nors. Automobilį rado atsirėmusį į stulpą ar medį, gan nemaži apgadinimai buvo. Apie neblaivumą aiškino liudytojai. Moteris aiškino kažką, kad vairuotojas paėmė ją iš kažkur, vežė link namų. Neprisimena ar ji buvo blaivi. Negali pasakyti ar buvo agresyvi atmosfera, mes buvo treti pareigūnai, kurie atvažiavo, viskas buvo aprimę.

Liudytojas A. O. apklausiamas teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį yra matęs. Buvo su drauge ir broliu Pamėnkalnio ir Kalinausko gatvių sankryžoje, juos atvežė taksi, išlipo ten, nes draugė norėjo pavalgyti. Kadangi brolis turėjo už kelių min atvažiuoti su mašina, jis pasiliko laukti ir bendravo su juo telefonu, o draugė nuėjo nusipirkti maisto. Per tą laiką pajuto stiprų smūgį į dešinę ausį, sąmonės neprarado ir po kelių sekundžių susiorientavęs pamatė, kad neturi rankose telefono, o S. D. bėga nuo jo tolyn. Jis jį pradėjo vytis, S. D. atsisėdo į mašiną, bandė išvažiuoti, jam nepavyko, ne ta pavarą įjungė ir atsitrenkė į stulpą, tuo metu jis pribėgo. Kol jis atsigavau po smūgio, praėjo 3-4 s, jis nebūtų jo pasivijęs, jeigu jis nebūtų atsitrenkęs. Po atsitrenkimo jis pribėgo prie jo, atidarė duris, jis išlipo, prasidėjo grumtynės, buvo dar dužęs stiklas, S. D. išmetė telefoną jam į koją, ir pradėjo šalintis. Jis sakė, kad palauktų, kvies policiją, tuo metu atbėgo draugė. Jam pasirodė, kad jis nelabai adekvatus buvo dėl jo žvilgsnio, vyzdžių, bėgimo. Kai S. D. išlipo iš mašinos buvo grumtynės, pastarajam sakė, kad nepaleis, kad grąžintų telefoną. Jis negalėjo ištrūkti, ištraukė telefoną, metė man kažkur tarp kojų, pasakė, kad paliktų jį ramybėje ir pradėjo bėgti. Jis nenubėgo iš karto, dar vaikštinėjo priekyje ir tokiu būdu pasišalino. Prie jo atėjo draugė, kuri dar matė jį, o brolis atėjo po kokių 3 min. pribėgo, jis jau nematė S. D. Draugė atbėgo, nes jis šaukėsi pagalbos, ji girdėjo. Kai brolis atbėgo, jis jo neturėjo matyti. Jis sakė bėgam gaudyti, bet policija atvažiavo ir sakė, kad jie suras. Jis bėgo, nes vengė atsakomybės. Jo žmona buvo labai neblaivi, nes kaip suprato praėjo 20 min. po įvykio, o ji klausinėjo kodėl nevažiuoja namo.

Liudytoja O. D. apklausiama teisme parodė, kad buvo su S. D. centre, buvo susipykę, važiavo susitaikyti, ji buvo daug išgėrusi, o vyras negeria. Policijai ji sakė, kad ji buvo išgėrusi, o ne vyras. Važiavo link Kalinausko gatvės, link namų. Buvo sustoję Kalinausko gatvėje. Vyras susimušė, nežino dėl ko, ji liko sėdėti mašinoje. Nežino kodėl jis išlipo iš mašinos. Jis susimušė su nukentėjusiuoju. Kai susimušė, sėdo į mašiną, iš jos pusės šoko nukentėjusysis ir nuleido rankinį, mašina pajudėjo. Tada vyras išlipo iš mašinos, jie vėl susirėmė. Jie pirmą kartą susirėmė prieš pariedant mašinai. Kai mašina pariedėjo, kažkoks nestiprus smūgis buvo, ji nesuprato pati kas atsitiko. Nežino kodėl iškrito stiklai. Jai girtumą nustatė 0,26 ar 0,29. Narkotikų nevartoja, jaunystėje yra bandžiusi. Pajutus smūgį vyras išlipo iš mašinos ir pabėgo, o ji liko. Jis pabėgo, nes pradėjo rinktis žmonės, išsigando, ją paskui policija išvežė, tik kai važiavo su policija, tada pamatė, kad stiklas išdužęs. Ji sakė, kad rankinį kažkas nuleido, nežino kodėl nėra paaiškinime. Pati rašė paaiškinimą. Juos rašiau du, vieną kelių policijai, kitą baudžiamajai bylai, juos abu rašė tą pačią naktį, kai buvo įvykis.

S. D. savo rašytiniame 2016 m. rugsėjo 5 d. paaiškinime nurodė, kad jis rugpjūčio 20 d. vairavo automobilį „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sustojo Kalinausko g. 13. Jame liko sėdėti O. D. Jis padarė nusikaltimą, įsėdo į automobilį. Nukentėjusysis iš keleivio pusės atsidarė dureles ir pradėjo viską laužyti, nors jis viską buvo atgavęs. Tuomet jis išlipo, kad visko neišlaužytų, gavo į akį, jam prakirto antakį. Paskui nukentėjusysis rėkavo, kad jį užmuš, jis išsigando, nes matė, kad nukentėjusysis ne vienas, pradėjo rinktis nukentėjusiojo draugai. Iki to laiko jis stovėjo ir laukė pareigūnų, neišlaukė, išėjo. Žmona pasakojo, kad nukentėjusysis atleido rankinį stabdį, viską padarė, kad mašina pajudėtų nuo kalno. Tuo momentu jis automobilio nevairavo, kai pastarasis atsitrenkė į stulpą (b. l. 16).

O. D. savo rašytiniame 2016 m. rugpjūčio 20 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 3 val. ji važiavo su S. D. automobiliu „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo pats S. ir buvo išgėręs. Ties Kalinausko 9 namu S. sustojo ir išlipo iš automobilio paprašyti cigaretės. Po kelių minučių grįžęs į automobilį ir atsisėdęs pradėjo konfliktuoti su kažkokiais žmonėmis. Tada pariedėjęs atgal atsitrenkė į stulpą. Po smūgio išėjęs į lauką ir pasiaiškinęs su žmonėmis pabėgo (b. l. 10).

A. O. savo rašytiniame 2016 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 3 val. ryto Kalinausko g. 9, sėdint ant šaligatvio ir naršant telefone pribėgo nepažįstamas vyras ir trenkė su nežinomu daiktu į galvą, atėmęs telefoną pradėjo bėgti link savo automobilio. Jis susiorientavęs, kad atėmė telefoną, puolė jį vytis. Bandydamas sprukti iš įvykio vietos, automobiliu judėdamas atgal asmuo atsitrenkė į stulpą, tuo metu jis pribėgo ir asmuo išlipo iš automobilio. Jie susigrūmė ir asmuo pabėgo. Tuo metu automobilyje buvusi moteris pasakė vairuotojo vardą, pavardę (b. l. 13).

Iš 2016 m. rugpjūčio 25 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog A. O. buvo pateiktos 4 asmenų nuotraukos, iš kurių buvo pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis nurodė paaiškinime. A. O. atpažino S. D. kaip automobilio „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoją (b. l. 14, 15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. T. 2016 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. V., apie 3.10 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas dėl eismo įvykio K. Kalinausko g. 9. Atvykus rastas automobilis „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkusį į metalinį apšvietimo stulpą, įvykio vietoje buvo V9042 ekipažas, kurie paaiškino pagal liudytojų parodymus, kad automobilio vairuotojas išlipęs iš automobilio pabėgo, tačiau automobilio „Volvo“ priekinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris O. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad automobilį vairavo neblaivus S. D., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo važiavo iš miesto centro ir K. Kalinausko gatvėje sustojęs ties 9 namu S. D. išlipdamas iš automobilio pasakė, kad eina paprašyti praeivių cigaretės. Po poros minučių atsisėdęs į automobilį su kažkuo konfliktavo ir pradėjęs važiuoti atgal atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Išlipęs iš automobilio pabėgo iš įvykio vietos K. Kalinausko gatve didėjančia tvarka. Automobilis „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilnius. Eismo įvykio vieta nefilmuojama (b. l. 5).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d. 3.10 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo A. O. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, K. Kalinausko g. 13, pranešėją prie „Citadele“ banko apiplėšė nepažįstamas, atvažiavo automobiliu Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) smogė į veidą ir atėmė telefoną, pranešėjas laukia kartu su „mušeika“ vietoje (b. l. 6).

Iš 2016 m. rugpjūčio 20 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, jog joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, K. Kalinausko g. 9, eismo įvykio situacija bei automobilio „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir metalinio apšvietimo stulpo išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 7).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jam apgadintas užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis stiklas (b. l. 8).

Iš 2016 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, be kita ko, matyti, kad automobiliui „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas kairės pusės galinių durų stiklas, kairės pusės galinis sparnas, bagažinės dangčio stiklas, galinis kairės pusės posūkio žibintas, dešinės pusės galinis žibintas, galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas (b. l. 9).

Foto lentelėje užfiksuoti automobiliui „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padaryti apgadinimai (b. l. 12).

UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d. eismo įvykio K. Kalinausko g. 9, Vilniuje, metu apgadintas gatvės apšvietimo stulpas nuosavybės teise nepriklauso ir nėra kitais pagrindais valdomas ar prižiūrimas UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ turtas. UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai: žalos dėl minėto eismo įvykio nepatyrė (b. l. 19).

UAB „Maniga“ pateiktame rašte nurodoma, kad UAB „Maniga“ teikia Vilniaus miesto automatizuotos šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos eksploatavimo paslaugas pagal pasirašytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 20150831/1. 2016 m. rugsėjo 22 d. iš EVC buvo gautas pranešimas apie eismo įvykio metu apgadintą šviesoforinę įrangą K. Kalinausko g. 9 sankryžoje. Padaryta pala sudaro 340,05 Eur (b. l. 22, 23, 24).

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. D. neigė sukėlęs eismo įvykį ir tvirtino, kad jam padarius nusikaltimą prieš A. O. (atėmus telefoną) ir pabėgus bei atsisėdus į savo automobilį, pribėgo nukentėjusysis ir atidaręs keleivio duris nuleido rankinį stabdį ir automobilis pariedėjo bei atsitrenkė į stulpą, o jis susimušė su A. O. bei vėliau šio ir jo draugų išsigandęs pabėgo. Panašias aplinkybes nurodė ir O. D., tačiau teismas atmeta tiek šios liudytojos, tiek ir paties S. D. parodymus dėl paties eismo įvykio aplinkybių. Pažymėtina, kad liudytoja iš esmės suinteresuota duoti S. D. palankius parodymus, nes yra jo sutuoktinė. Be to, pasak liudytojų, ji buvo gana neblaivi, neigė paaiškinimuose nurodžiusi, kad jos vyras buvo išgėręs, tvirtindama, kad pareigūnai ne taip užrašė, tačiau supažindinus su jos paaiškinimais matyti, kad šiuos paaiškinimus rašė ji pati, o ne pareigūnai. Be to, tokius S. D. ir jos sutuoktinės parodymus paneigia kiti bylos įrodymai, kurie taip pat patvirtina, kad eismo įvykį sukėlė būtent S. D. Štai liudytojas A. O. apklausiamas teisme parodė, kad sėdėdamas gatvėje pajuto stiprų smūgį į dešinę ausį, sąmonės neprarado ir po kelių sekundžių susiorientavęs pamatė, kad neturi rankose telefono, o S. D. bėga nuo jo tolyn. Jis jį pradėjo vytis, S. D. atsisėdo į mašiną, bandė išvažiuoti, jam nepavyko, ne ta pavarą įjungė ir atsitrenkė į stulpą, tuo metu jis pribėgo. Kol jis atsigavo po smūgio, praėjo 3-4 s, jis nebūtų S. D. pasivijęs, jeigu jis nebūtų atsitrenkęs. Po atsitrenkimo jis pribėgo prie jo, atidarė duris, jis išlipo, prasidėjo grumtynės, buvo dar dužęs stiklas, S. D. išmetė telefoną jam į koją, ir pradėjo šalintis. Tokie liudytojo parodymai iš esmės nuoseklūs, jie atitinka ir jo rašytiniame 2016 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 3 val. ryto Kalinausko g. 9, sėdint ant šaligatvio ir naršant telefone pribėgo nepažįstamas vyras ir trenkė su nežinomu daiktu į galvą, atėmęs telefoną pradėjo bėgti link savo automobilio. Jis susiorientavęs, kad atėmė telefoną, puolė jį vytis. Bandydamas sprukti iš įvykio vietos, automobiliu judėdamas atgal asmuo atsitrenkė į stulpą, tuo metu jis pribėgo ir asmuo išlipo iš automobilio. Jie susigrūmė ir asmuo pabėgo. Tuo metu automobilyje buvusi moteris pasakė vairuotojo vardą, pavardę (b. l. 13). Liudytojo A. O. parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Būtent iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai R. V. ir A. T., kuriems atvykus į įvykio vietą buvo nurodytos būtent tokios aplinkybės, kurias nurodė ir A. O. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. T. 2016 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 5). Šių asmenų parodymus detalizuoja 2016 m. rugpjūčio 20 d. eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, jog joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, K. Kalinausko g. 9, eismo įvykio situacija bei automobilio „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir metalinio apšvietimo stulpo išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 7). Be to, iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jam apgadintas užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis stiklas (b. l. 8). Tuo tarpu iš 2016 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, be kita ko, matyti, kad automobiliui „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas kairės pusės galinių durų stiklas, kairės pusės galinis sparnas, bagažinės dangčio stiklas, galinis kairės pusės posūkio žibintas, dešinės pusės galinis žibintas, galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas (b. l. 9).

Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais teismas sprendžia, kad S. D. 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 3.00 val., Vilniuje, K. Kalinausko g. 9, vairuodamas automobilį „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė KET 9 punkte nustatytas bendrąsias kelių eismo dalyvių pareigas bei KET 101 punkto nuostatas, įpareigojančias prieš pradedant važiuoti įsitikinti, kad tai daryti bus saugu, to nepadarė ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į videodetekcijos stulpą, šie KET pažeidimai ir buvo eismo įvykio priežastis. Tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas kitas turtas, t. y. kilo ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padariniais, patvirtina UAB „Maniga“ raštas, kuriame nurodoma, kad UAB „Maniga“ teikia Vilniaus miesto automatizuotos šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos eksploatavimo paslaugas pagal pasirašytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 20150831/1. 2016 m. rugsėjo 22 d. iš EVC buvo gautas pranešimas apie eismo įvykio metu apgadintą šviesoforinę įrangą K. Kalinausko g. 9 sankryžoje. Padaryta pala sudaro 340,05 Eur (b. l. 22, 23, 24). Esant tokioms aplinkybėms S. D. veika kvalifikuotina kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo

S. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apgadinęs šviesoforo videodetekcijos kameros atramą, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas sąmoningai, siekdamas apsunkinti įvykio aplinkybių nustatymą, pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad S. D. pajuto, jog kilo eismo įvykis, kad apgadintas tiek jo automobilis, tiek videodetekcijos stulpas, tačiau tiek apklausiamas teisme, tiek tyrimo metu nuosekliai tvirtino, jog jis iš eismo įvykio vietos jis neketino pabėgti ir joje kurį laiką buvo, o pabėgo tik dėl to, kad po to kai automobilis atsitrenkė į stulpą ir jis susimušė su A. O., iš eismo įvykio vietos pabėgo tik tada kai pamatė, jog renkasi A. O. draugai, kurie buvo nusiteikę agresyviai. Pažymėtina, kad tokie S. D. parodymai atitinka policijos įvykio registro išrašo duomenis, kadangi iš šio dokumento matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 20 d. 3.10 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo A. O. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, K. Kalinausko g. 13, pranešėją prie „Citadele“ banko apiplėšė nepažįstamas, atvažiavo automobiliu Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) smogė į veidą ir atėmė telefoną, pranešėjas laukia kartu su „mušeika“ vietoje (b. l. 6). Taigi, S. D. išties dar pranešant policijai buvo įvykio vietoje. Teismas sprendžia, kad tokie S. D. parodymai nepaneigti bylos medžiaga ir sudaro pagrindą manyti, kad jis išties vėliau pabėgo ne siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už sukeltą eismo įvykį, ar kokį kitą administracinį teisės pažeidimą, o norėdamas apsisaugoti nuo kitų agresyviai prieš jį nusiteikusių asmenų. Tokias aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojo A. O. parodymai. Pastarasis apklausiamas teisme parodė, kad S. D. nenubėgo iš karto, dar vaikštinėjo priekyje ir tokiu būdu pasišalino. Prie jo atėjo draugė, kuri dar matė S. D., o brolis atėjo po kokių 3 min. pribėgo, jis jau nematė S. D. Draugė atbėgo, nes jis šaukėsi pagalbos, ji girdėjo. Kai brolis atbėgo, jis sakė bėgam gaudyti, bet policija atvažiavo ir sakė, kad jie suras. Pažymėtina, kad liudytojas policijos pareigūnas R. V. taip pat apibūdino situaciją kaip emocionalią, jis parodė, kad atvykus buvo gana nemažai žmonių, nukentėjusysis A. O. ir jo draugai, po muštynių jie reiškė savo emocijas. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl S. D. tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, bendrame kontekste vertintinos ir tokios aplinkybės kaip tai, kad S. D. automobilis liko eismo įvykio vietoje, jame liko jo sutuoktinė, kuri neabejotinai žinojo kas vairavo automobilį. Ši tuojau pat ir nurodė vairuotoją S. D. Pasak pareigūnų, automobilyje rasti dokumentai su S. D. asmens duomenimis, be to ir liudytojas A. O. jį tiesiogiai matė grumtynių metu ir neabejotinai galėjo atpažinti. Vienintelė aplinkybė, kuri būtų minimalus pagrindas įtarti S. D. pasitraukus iš eismo įvykio vietos veikiant tiesiogine tyčia, būtų tik tai, kad kietiems asmenims jis pasirodė neblaivus, tačiau jokio tyrimo šiuo klausimu byloje neatlikta, jo sutuoktinė O. D. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes paneigė apklausiama teisme, o liudytojo A. O. parodymuose galima būtų įžvelgti suinteresuotumą, kadangi šis pats nukentėjo nuo S. D. Todėl teismas neturi pagrindo neabejotinai spręsti, kad S. D. išties buvo neblaivus. Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo S. D. veiksmai jam pasitraukiant iš eismo įvykio vietos nagrinėjamu atveju laikytini siekiu pabėgti nuo nepalankiai prieš jį nusiteikusių liudytojų, tačiau nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės už administracinį teisės pažeidimą, todėl jo veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuobaudos skyrimo

Teismas, skirdamas S. D. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu apgadintos videodetekcijos stulpas), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, turi galiojančių nuobaudų. S. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgus į tai, kas pirmiau aptarta, teismas daro išvadą, jog S. D. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais,

nutaria:

S. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimties eurų (40 Eur) dydžio baudą.

S. D. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16060684988 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.