Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1994-392/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
2S-1994-392/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25564-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas
D. K., J. K.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė „Swedbank“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1994-392/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25564-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir J. K. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“, kredito unija „Mano unija“, akcinė bendrovė „BnP Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu nutraukė D. K. ir J. K. santuoką ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – Sutartis).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas D. K. 2019 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjai susitarė, kad pareiškėjas nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės teiks išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis bus lygus pusei Lietuvos Respublikoje nustatytos ir galiojančios minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), kiekvienam vaikui. Sutarties sudarymo metu Lietuvoje nustatytos ir galiojančios MMA dydis buvo 400 Eur (Sutarties 7.1-7.2 punktai). Kadangi nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA dydis Lietuvoje tapo 555 Eur, neatskaičius mokesčių, jo buvusi sutuoktinė reikalauja teikti vaikams išlaikymą lygų pusei MMA, neatskaičius mokesčių. Todėl pareiškėjas teismo prašo išaiškinti, ar jo mokėtina išlaikymo suma turi būti skaičiuojama nuo MMA atskaičius mokesčius, ar ne.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, atmetė. Teismas nurodė, kad Sutarties 7.1-7.2 punktai yra aiškūs ir suprantami, todėl nėra teisinio pagrindo juos išaiškinti. Teismas akcentavo, kad teismo sprendimu buvo patvirtinta pačių pareiškėjų parengta ir teismui pateikta sutartis, kurioje jie išreiškė savo valią. Taigi, paminėtas nuostatas dėl išlaikymo dydžio suformulavo ir į sutartį įtraukė ne teismas, o patys pareiškėjai.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas D. K. 2019 m. spalio 10 d. pakartotinai kreipėsi į teismą prašydamas išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą. Prašo išaiškinti, ar jo vaikų išlaikymui mokėtina suma turi būti skaičiuojama nuo MMA, atsižvelgiant į atliktą mokestinę reformą, ir ją padalijus iš 1,289 koeficiento (430,57 Eur), ar nuo Vyriausybės nutarime nustatyto dydžio, įskaitant darbuotojui perkeltus mokesčius – 555 Eur. Sutarties 7.1-7.2 punktai dėl išlaikymo teikimo yra neaiškūs. Antstolis išlaikymo dydį skaičiuoja nuo Vyriausybės nutarime nurodytos MMA, t. y. neatskaičius mokesčių ir nepadalinus iš 1,289 koeficiento, iš kurio dėl mokesčių naštos perkėlimo buvo padauginti visų dirbančiųjų pagal darbo sutartis atlyginimai. Nurodo, kad gali susiklostyti tokia situacija, kai MMA gaunantis asmuo vaikų išlaikymui turėtų mokėti daugiau, negu gavo darbo užmokesčio. Mano, kad vaikams turėtų būti mokamas 215 Eur išlaikymas kiekvienam, o ne 277,50 Eur. Pareiškėjo teigimu, susitarimas dėl vaikų išlaikymo atrodė aiškus, tačiau dabar tapo žinoma, kad pareiškėjai skirtingai vertina įvykdytos mokestinės reformos įtaką išlaikymo dydžio skaičiavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, atmetė.

6. Teismas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartyje jau išaiškino pareiškėjui, jog teismo sprendimas yra aiškus, todėl nėra teisinio pagrindo jį išaiškinti. Juo labiau, kad teismas sprendimu patvirtino pačių pareiškėjų parengtą ir teismui pateiktą sutartį, kurioje jie išreiškė savo valią. Paminėtas nuostatas dėl išlaikymo dydžio suformulavo ir į sutartį įtraukė ne teismas, o patys pareiškėjai, savo parašais patvirtindami, kad jie supranta sutarties turinį ir pasekmes, bei ji atitinka pačių pareiškėjų valią (Sutarties 27 punktas). Todėl teismas, taikydamas teismo sprendimo išaiškinimo institutą, negali paneigti pareiškėjų valios ir modifikuoti teismo sprendimu patvirtintos sutarties nuostatas, t. y. keisti teismo sprendimo turinį. Todėl teismas prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad pakartotinai teikiant analogiško pobūdžio prašymus išaiškinti teismo sprendimą, yra eikvojami teismo tiek žmogiškieji, tiek materialieji ištekliai, kas laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Išaiškino, kad nustatęs numatytus piktnaudžiavimo atvejus, turi teisę paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėjas (apeliantas) D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantas nurodo, kad teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo, netinkamai vertino byloje esančius pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus dėl antstolio veiksmų, taip pat nebuvo įvertinta pateikta teismų praktika.

8.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog teismo sprendimas yra aiškus. Sutartyje nurodyta vaikams mokėtina mėnesinė išlaikymo įmoka apibrėžta ne konkrečia pinigų suma, bet susieta su MMA dydžiu, kuris nustatomas Vyriausybės nutarimais. Šalims tariantis dėl santuokos nutraukimo sąlygų buvo svarstomas MMA didinimas nuo 2019 m. sausio 1 d. bei nuspręsta jį didinti 30 Eur – iki 430 Eur. Su MMA padidinimu sutapo nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusi mokesčių reforma, po kurios padidėjo „popierinis“ atlyginimas iki 555 Eur, tačiau faktinis padidėjimas buvo tik apie 30 Eur.

8.3. Teismo sprendimo išaiškinimas apeliantui yra itin svarbus, nes šalys skirtingai skaičiuoja išlaikymo dydį mokamą nepilnamečiams vaikams. Nors pareiškėjas moka išlaikymą savo vaikams, jis dėl neva neteisingo skaičiavimo buvo perduotas antstoliui. Vykdomosios bylos eigoje paaiškėjo, kad antstolis tekstą vertina formaliai ir išlaikymo dydį skaičiuoja nuo Vyriausybės nutarime nurodytos MMA, t. y. neatskaičius mokesčių ir nepadalinus iš koeficiento, iš kurio dėl mokesčių naštos perkėlimo buvo padauginti visų dirbančiųjų pagal darbo sutartis atlyginimai. Pagal tokį antstolio skaičiavimą, kai teismas sprendime tiksliai nenurodė vaikams tenkančio išlaikymo mokėjimo tvarkos, galima situacija, kai MMA gaunantis asmuo vaikų išlaikymui turėtų mokėti daugiau, negu gavo darbo užmokesčio.

8.4. Apeliantas nepiktnaudžiauja savo teisėmis ir neteikia šabloninių prašymų. Pakartotinį prašymą pateikė teismui todėl, kad gavo iš antstolio atsakymą, jog antstolis neketina kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Todėl pareiškėjui sužinojus antstolio poziciją, jis surinko visus naujus įrodymus, taip pat susirašinėjimą su antstoliu ir pateikė teismui pakartotinį prašymą. Nepaisant to, teismas visiškai ignoruodamas pareiškėjo pateiktus įrodymus, nutartyje nurodė, kad jis gali gauti baudą iki 5000 Eur.

Atsiliepimas

9. Pareiškėja J. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad sutarties sudarymo dieną Lietuvoje nustatytos ir galiojančios MMA dydis buvo 400 Eur, D. K. kas mėnesį mokamo išlaikymo kiekvienam sūnui dydis – 200 Eur. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje nustatytos MMA dydis, neatskaičius mokesčių, buvo 400 Eur ir pareiškėjui tiek iki, tiek sudarant sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, tiek po to, turėjo būti ir buvo žinoma, kad jis moka vaikams išlaikymą būtent nuo MMA, neatskaičius mokesčių. Vyriausybės nutarimuose nurodoma MMA yra neatskaičius mokesčių, taip buvo nurodyta bei susitarta sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus MMA dydžiui pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 1025 pareiškėjui kyla pareiga pagal jo paties patvirtintą ir su juo suderintą sutartį mokėti jo nepilnamečiams sūnums po 277,50 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį. Šiuo atveju neturi jokios reikšmės, dėl kokių konkrečiai priežasčių ar aplinkybių pakito MMA dydis, kadangi pareiškėjui buvo ir turėjo būti žinoma visuotinai žinoma aplinkybė, kad MMA nuolat kyla ir bus keliama ateityje, todėl sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių ir buvo numatyta, kad išlaikymas vaikams skaičiuojamas nuo konkrečiai galiojančio Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės „popierinės“ algos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

13. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu nutraukė D. K. ir J. K. santuoką ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuria buvo sutarta, kad pareiškėjas nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės teiks išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis bus lygus pusei Lietuvos Respublikoje nustatytos ir galiojančios MMA, kiekvienam vaikui.

14. Iš pareiškėjo atskirojo skundo matyti, kad jį pareiškėjas grindžia tuo, kad šalys skirtingai skaičiuoja išlaikymo dydį mokamą nepilnamečiams vaikams. Prašo išaiškinti ar pareiškėjo vaikams išlaikymui mokėtina suma turi būti skaičiuojama nuo 430 Eur MMA, atskaičius mokesčius, ar nuo 555 Eur, neatskaičius mokesčių.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra aiškus. Teismas sprendimu patvirtino pačių pareiškėjų parengtą ir teismui pateiktą sutartį, kurioje jie išreiškė savo valią. Pareiškėjai parašais patvirtino, kad supranta sutarties turinį ir pasekmes. Aplinkybė, kad šalys skirtingai skaičiuoja išlaikymo dydį mokamą nepilnamečiams vaikams, nesudaro pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas nėra aiškus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo pagrįstai neaiškino, nes jis yra visiškai aiškus, šalys susitarė kokį išlaikymą teiks nepilnamečiams vaikams.

16. CPK 589 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Tuo atveju jei antstoliui bus neaišku kaip teismo sprendimą reikia vykdyti, šia teisės norma antstolis gali pasinaudoti. Nesutikdamas su antstolio veiksmais, pareiškėjas gali paduoti skundą dėl antstolio veiksmų.

17. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties ir išaiškinti teismo sprendimą atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius