Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-01 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį – išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-27 nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. M. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2008-04-21 apie 2.05 val. vairuodamas automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), sustabdytas (duomenys neskelbtini) m. VPK VP PR mobilaus būrio vyresniojo patrulio R. K., jam prisistatė svetimu L. P. vardu, siekdamas tai patvirtinti neturėdamas teisėto pagrindo policijos pareigūnui R. K. pateikė svetimą L. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, A. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2008-04-20 apie 22 val. iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemo, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą - Ž. P. priklausantį automobilį „AUDI A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 62000 litų vertės, kuriame buvo mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 6300“, 1000 litų vertės, ir mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“, 600 litų vertės, bei iš piniginės, buvusios automobilyje, pagrobė 80 litų, viso pagrobė svetimo turto už 63780 litų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo A. M. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo A. M. veikos kvalifikavimo ir kitų jo apeliacinio skundo argumentų

Visų pirma, pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo (kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).

Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek A. M. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama A. M. kaltė, ir kuriais remdamasis teismas A. M. išteisino dėl kito jam pareikšto kaltinimo.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalies taikymo ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų

BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šiame straipsnyje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tam kas padarė nors vieną iš nurodytų veikų.

Apeliantas A. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, kad neturėdamas teisėto pagrindo policijos pareigūnui R. K. pateikė svetimą L. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą.

Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo veiką, nes asmens tapatybės kortelę L. P., būdamas girtas ir bijodamas ją pamesti, pats jam perdavė pasaugoti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo nuteistojo skunde nurodytu teiginiu sutinka, kadangi jį patvirtina L. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kur jis parodė, kad buvo perdavęs A. M. savo tapatybės kortelę, kad šis ją pasaugotų, tačiau naudotis jo vardu išduota kortele neleido (1 t., 127-128 b. l.) Tačiau, kolegija konstatuoja, kad ši aptarta nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, neeliminuoja jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnams sustabdžius nuteistojo vairuojamą automobilį, jis pateikė ne savo, bet L. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, nors tą daryti jokio teisėto pagrindo neturėjo, ką tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino liudytojas R. K. ir parodė, kad A. M. pateikė kito asmens vardu išduotą tapatybės kortelę (1 t., 94-95 b. l., 3 t., 43 b. l.). Be to, pastebėtina ir tai, kad pats A. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad policijos pareigūnams pateikė svetimą, L. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę (1 t., 187-190 b. l.), o ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės A. M. paskyrimo, taipogi parodė, kad policijos pareigūnams prisistatė kito asmens vardu ir pavarde (2 t., 55 b. l.) bei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, per baigiamąsias kalbas nuteistasis A. M. parodė, kad dėl svetimo dokumento panaudojimo gailisi ir prisipažįsta (3 t., 38 b. l.). Remdamasi šiais aptartais argumentais, kolegija atmeta nuteistojo teiginius, kad svetimą asmens tapatybės kortelę jis pateikė dėl girtumo, nesuvokdamas, kad pateikia ne savo asmens dokumentą.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. M., pateikdamas pareigūnams kito fizinio asmens dokumentą, suvokė, kad tai daro neteisėtai, nes naudotis L. P. asmens tapatybės kortele teisėto pagrindo neturėjo, L. P. jam asmens tapatybės kortelę buvo davęs tik pasaugoti, o ne ja naudotis. Veika pripažįstama padaryta tyčia, kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų siekia. Šiuo nagrinėjamu atveju, nuteistasis, be teisėto pagrindo pareigūnams pateikęs fizinio asmens dokumentą, siekė išvengti administracinės atsakomybės, taigi jo tyčia šiuo atveju buvo nukreipta neteisėtam fizinio asmens dokumento panaudojimui. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai šią apelianto nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo skunde nurodytas prašymas pritaikyti jo atsakomybę švelninančias aplinkybes pagal Lietuvos Respublikos BK 19 straipsnį, 59 straipsnį, deklaratyvus, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos BK 19 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmuo, kuris padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis prieš jo valią būtų nugirdytas, todėl jo girtumas negali būti pripažintas kaip jo baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti ir nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnyje, kadangi iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio neaišku, kokios jo atsakomybės lengvinančios aplinkybės, apelianto nuomone, turėtų būti pripažintos.

Taipogi nepagrįstas apelianto skunde nurodytas prašymas perkvalifikuoti jo padarytą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 304 straipsnį. Nenustatyta, kad nuteistasis A. M., policijos pareigūnams, L. P. asmens tapatybės kortelę pateikė siekdamas gauti kokį nors dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą, todėl nėra ir jokio pagrindo jo veiką iš BK 302 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 304 straipsnio 1 dalį.

Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog neįrodyta, kad jis pagrobė L. P. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl asmens dokumento pagrobimo ir pastebėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už svetimo dokumento panaudojimą, o ne pagrobimą.

Dėl paskirtos bausmės

Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – tyčinis apysunkis nusikaltimas, jo asmenybę – teistas 6 kartus, nusikalto neišnykus teistumui, Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalies prasme – recidyvistas, praeityje baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, apylinkės teismas visiškai pagrįstai paskyrė A. M. laisvės atėmimo bausmę - 3 metams, kuri savo dydžiu nors ir artima, tačiau yra mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), dėl to ši bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.