- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-1611-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- H. B., H.
- Atsakovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės H. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu civilinėje byloje pagal ieškovės H. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, bei atsakovo J. B. priešieškinį ieškovei H. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Kolegija n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovės H. B. patikslintą ieškinį ir atsakovo J. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo tenkino iš dalies – nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes, nepilnamečio vaiko D. B. , gimusio 2000-12-02, gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. B. išlaikymui po 600 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2010-05-26 iki sūnaus pilnametystės, paskyrė ieškovę tvarkyti nepilnamečiui sūnui išlaikyti skirtas lėšas, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), padalino santuokoje įgytą turtą, atsižvelgiant į padalinamo turto nelygią vertę, iš atsakovo ieškovei priteisė 8548,59 Lt kompensaciją ir 23121,50 Lt kompensaciją. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Dėl šio sprendimo ieškovė H. B. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – padalinant šalių turtą ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta tvarka, priteisiant 5214,38 Lt kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 birželio 29 d. nutartimi ieškovei H. B. atidėjo žyminio mokesčio dalies (3392,66 Lt) už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apygardos teismo nutarties byloje priėmimo dienos. Atsižvelgęs į H. B. nurodytas aplinkybes ir byloje esančius dokumentus, teismas konstatavo, kad ieškovei priklauso daug brangaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau tikėtina, kad apeliantė šiuo metu gali neturėti piniginių lėšų visam žyminiam mokesčiui už apeliacinio skundo padavimą sumokėti, nes šiuo metu yra bedarbė, todėl neatleido ieškovės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, bet atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apygardos teismo nutarties byloje priėmimo dienos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė H. B. prašo panaikinti nutarties dalį, kuria ji nebuvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio (3392,66 Lt) sumokėjimo ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio, tai yra nuo 3392,66 Lt, sumokėjimo. Nurodo, kad žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėti neturi galimybės, kadangi neturi pajamų, šiuo metu nedirba, gyvenamojo namo parduoti negali, nes jame gyvena kartu su dviem vaikais ir jo pardavimas pablogintų vaikų gyvenamąsias sąlygas, o kitus nekilnojamojo turto vienetus taip pat parduoti sunku, kadangi jie yra nelikvidūs, dėl ekonominės krizės metu yra didelė pasiūla, be to minėto turto objektus ji valdo lygiomis dalimis su atsakovu. Su atsakovu santykiai yra labai blogi, jis prieštaraus viso turto pardavimui, o parduodant ½ dalį turto, kaina bus dar mažesnė. Nors teismas priteisė ieškovei kompensaciją, tačiau atsakovas neketina jos mokėti, išlaikymo vaikui laiku nemoka, todėl mažai tikėtina, jog kompensaciją sumokės įsiteisėjus sprendimui. Teismas iš ieškovės priteisė ženklią žyminio mokesčio dalį valstybei - 26331,10 Lt, kuri pažeidžia sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Tokia suma nedirbančiam žmogui užkerta galimybes bylinėtis ir ginti savo teises teisme, kadangi ieškovė santaupų neturi, priteistam žyminiam mokesčiui sumokėti neužteks lėšų net ir pardavus automobilį bei visą kilnojamąjį turtą, todėl reikės skolintis pinigų banke. Bankas reikalaus įkeisti turtą, tuo tarpu tikėtina, kad, teismas, gindamas mažamečio vaiko interesus, gyvenamojo namo įkeitimui neduos leidimo, o atsakovas, būdamas ½ dalies savininkas, neduos sutikimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas J. B. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė nedirba daugiau kaip 16 metų, įregistravimas darbo biržoje nesusijęs su darbo netekimu. Ieškovė tikslingai ir sąmoningai pasirinko galimybę nedirbti, nes šeimos turtinė padėtis leido jai nedirbti. Ieškovė klaidina teismą, kad neturi santaupų, nes byloje esantis AB Swedbank išrašas įrodo, jog 2008-09-30 jos sąskaitoje buvo 147130,85 Lt, tuo tarpu 2009 metais, pateikdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo, teismui pateikia banko išrašus apie lėšų nebuvimą. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neteikia teismo sprendimu priteisto 600 Lt išlaikymo, kadangi prieš tai reguliariai mokėjo išlaikymą po 400 Lt, taip pat iki šiol perka visai šeimai maistą, moka už būstą, perka sūnui aprangą, rūpinasi jo laisvalaikiu. Be to, ieškovė turi pakankamai lėšų nusamdyti advokatą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo surašymui. Teismas teisingai įvertino situaciją ir pagrįstai neatleido ieškovės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovė apeliaciniame skunde reiškia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų nagrinėti ieškovės naujus reikalavimus, ieškovė turėtų patikslinti savo ginčijamą sumą ir atitinkamai už savo reikalavimus sumokėti žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.
Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas ieškovei žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apygardos teismo nutarties byloje priėmimo dienos, konstatavo, kad, nors ieškovei priklauso daug brangaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau tikėtina, jog ji gali neturėti piniginių lėšų visam žyminiam mokesčiui sumokėti, nes šiuo metu yra bedarbė. Ieškovė atskirajame skunde tvirtina, kad ji apskritai neturi galimybės sumokėti visą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kadangi neturi pajamų, nes šiuo metu nedirba, gyvenamojo namo parduoti negali dėl to, kad jame gyvena kartu su dviem vaikais, kitų nekilnojamojo turto vienetų parduoti taip pat negali, nes jie yra nelikvidūs ir juos valdo lygiomis dalimis su atsakovu, su kuriuo santykiai yra labai blogi ir jis prieštaraus viso turto pardavimui. Nors teismas priteisė ieškovei kompensaciją, tačiau atsakovas neketina jos mokėti, nes išlaikymo vaikui taip pat laiku nemoka. Apeliantė prašo atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Teisėjų kolegija tokį apeliantės prašymą atmeta.
Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią privalo sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, jog, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Taigi asmens atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 83 str. 3 d., 178 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjo dalį - 500 Lt žyminio mokesčio ir prašė atleisti nuo likusios dalies sumokėjimo. Tokį prašymą grindė sunkia turtine padėtimi, kurią įrodinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie H. B. valstybinį socialinį draudimą nuo 2000-01-01 – 2010-06-02 (b.l. 20) bei bylą nagrinėjusio teismo nustatytomis aplinkybėmis ir byloje esančiais įrodymais. Iš tikrųjų turtinė asmens padėtis vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Nors iš pateiktos pažymos (b.l. 20) matyti, kad ieškovė yra bedarbė, tačiau bylos duomenys tvirtina, kad ji turi asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio turto (b.l. 25-26, t.1; b.l. 94, t.2). Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantei po santuokos nutraukimo atiteko tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto bei kompensacija už padalinto turto nelygią vertę (b.l. 1-15, t.4). Duomenų apie tai, kad ieškovė būtų nedarbinga dėl sveikatos, priskirta socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei, byloje nėra ir tokių duomenų apeliantė nepateikė (CPK 178 str.). Apeliantės argumentai dėl atsakovo prieštaravimų ir neketinimo vykdyti teismo sprendimo paremti ne įrodymais, o prielaidomis ir spėjimais, kuriais teismas remtis negali. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai nesudarė pakankamo ir pagrįsto pagrindo atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.
Pagal CPK 84 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas šia įstatymo nuostata pasivadovavo ir ieškovei atidėjo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apygardos teismo nutarties byloje priėmimo dienos. Ieškovė atskirajame skunde neįrodė, kad toks teismo procesinis sprendimas pažeistų jos teises ar teisėtus interesus (CPK 178 str.). Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, jog toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka proceso operatyvumo ir betarpiškumo principus, pakankamai užtikrina ieškovės teisių bei teisėtų interesų apsaugą.
Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai juridiškai reikšmingi ir neįtakoja apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantės valstybei priteistinos iš viso 8,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės H. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8 (aštuonis) litus 50 centų pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).