Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-24-455/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-19
Bylos Nr.
1-24-455/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gytis Stasevičius
Nukentėjusysis
R. G., J. Č.
Kaltinamasis
P. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-24-455/2014Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00083-2013-6
1-50-1-00362-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3; 1.1.10.1; 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1; 2.3.4; 2.3.6.4.5. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 19 d.
Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Aušrai Gylytei, gynėjams advokatams N. G., J. M., R. T., nukentėjusiesiems R. G., J. Č., jų atstovams advokatui R. V.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) apdailinimas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

E. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), 4 kurso finansų ir teisės fakultete, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

E. T. pažeidė viešąją tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, P. B. pažeidė viešąją tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, G. S. pažeidė viešąją tvarką.

Šios nusikalstamos veikos padaryta tokiomis aplinkybėmis: E. T. (jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta pagal BK 38 str.), 2011 m. birželio 26 d., apie 00.30 val., Anykščių r., Kavarsko mst., vykusios Joninių šventės metu, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, t.y. smogdamas M. T. vieną kartą į veidą, šiam pargriuvus ant žemės, ne mažiau kaip tris kartus spirdamas į galvą ir nugarą, nukentėjusiajam atsistojus, jį pastūmęs ir pargriovęs ant žemės, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvą, nugarą, kojas, tokiu būdu sukėlė M. T. fizinį skausmą, bei du kartus smogdamas kumščiu S. T. į veidą ir padarydamas odos nubrozdinimus viršutinės lūpos kairės pusės raudonyje su paviršine žaizda lūpos gleivinėje, viršutinio I - mo dešiniojo protezuoto danties panirimą ir taip nežymiai sutrikdydamas S. T. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

E. T., P. B., G. S. tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami 2013 m. vasario 2 d., apie 21.15 val., Utenos kultūros namuose, Aušros g.49, Utenoje, viešoje vietoje neklausė teisėtų UAB „Apsaugos komanda“ dirbančių darbuotojų J. Č. ir R. G. reikalavimų ir draudimų neiti į kultūros namuose vykstančią diskoteką, po ko G. S. išvadino J. Č. ir R. G. necenzūriniais žodžiais ir, darbuotojams bandant uždaryti lauko duris, jas užrėmė koja ir, viena ranka suėmęs R. G. už striukės, ištempė į lauke esančią laiptų aikštelę, po ko R. G. ir J. Č., bandant nutraukti neteisėtus veiksmus, juos sulaikyti, panaudojus specialią priemonę - dujas, P. B. metė kokakolos butelį į sieną ir jį sudaužė, po to P. B. metė antrą kokakolos butelį ir pataikė R. G. į kairės pusės veido sritį, o E. T. sudavė kumščiu vieną smūgį J. Č. į nosies sritį, dėl ko nukentėjusiesiems R. G. ir J. Č. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

E. T. 2013 m. vasario 2 d. apie 21.15 val., prie Utenos kultūros namų, laiptų aikštelėje, Aušros g.49, Utenoje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė rankos kumščiu vieną smūgį J. Č. į nosies sritį, taip dėl dešinės akies vokų kraujosruvos, nosies nugarėlės nubrozdinimo, nosies kaulų lūžimo padarė nukentėjusiajam J. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą;

P. B. 2013 m. vasario 2 d., apie 21.15 val., prie Utenos kultūros namų, laiptų aikštelėje, Aušros g. 49, Utenoje, dėl chuliganiškų paskatų, mesdamas antrą kokakolos butelį R. G. į kairės pusės veido sritį, taip dėl galvos smegenų sukrėtimo potrauminės kairio klausos nervo neuropatijos, padarė nukentėjusiajam R. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą,

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai dėl 2011-06-26 nusikalstamos veikos, jų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos neprisimena, Kavarsko miestelyje šventė Jonines ir atėjus nukentėjusiesiems kilo konfliktas. Jis sudavė smūgius dviem nukentėjusiesiems. Su jais susitaikė, žalą atlygino.

Iš protokolo - pareiškimo (t. 3, b.l. 35) matyti, kad 2011-06-26 į policijos komisariatą kreipėsi M. T., kuris nurodė, kad 2011-06-26 nakties metu, Kavarsko miestelyje, vykusios Joninių šventės metu, E. T. smogė jam vieną kartą į veidą. Nuo smūgio jis pargriuvo ant žemės. Jam gulinčiam E. T. kojomis sudavė kelis smūgius.

Iš protokolo - pareiškimo (t. 3, b.l. 43) matyti, kad 2011-06-26 į policijos komisariatą kreipėsi S. T., kuris nurodė, kad 2011-06-26 nakties metu, Kavarsko miestelyje, vykusios Joninių šventės metu, E. T. smogė jam kelis kartus į veidą. Nuo smūgio jis pargriuvo ant žemės.

Iš 2011m. liepos 8 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad S. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimų, viršutinės lūpos kairės pusės raudonio su paviršine žaizda lūpos gleivinėje, viršutinio I - o dešiniojo protezuoto danties panirimo (1 t., b.l. 51-52).

Iš 2012 m. sausio 17 d. susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusieji su įtariamuoju E. T. susitaikė (1 t., b.l. 42, 55).

Nukentėjusioji tiesiogiai nurodė kaltinamąjį E. T. kaip asmenį, kuris prieš juos panaudojo fizinį smurtą. Kaltinamasis šias aplinkybes pripažino. Teismo medicinos specialisto išvadoje matyti, kad nukentėjusiųjų nurodytas smūgių intensyvumas bei smūgių sudavimo vietos esmingai sutampa su teismo medicinos specialisto užfiksuotais kūno sužalojimais.

Susiformavusia teismų praktika pripažįstama, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių, o ne tik chuliganiškų paskatų ir taip asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011). Byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis E. T., viešoje vietoje, šventės metu sudavė smūgius nukentėjusiesiems ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl tokių jo veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, šventės dalyviai buvo sukrėsti. Todėl, darytina išvada, kad kaltinamasis E. T. padarė nusikaltimą numatytą BK 284 str. 1 d.

Įrodymai dėl 2013-02-02 padarytų nusikalstamų veikų, jų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis P. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-02-02, jis kartu su E. T. bei G. S. buvo kavinėje „Čarli“. Vėliau sugalvojo eiti pas jį į namus. Parduotuvėje „Maxima“ nusipirko butelį brendžio ir kokakolos. Eidami iš parduotuvės sumanė nueiti į šokius, kurie vyko kultūros namuose. Užėjo į kultūros namus. Apsauginiai į vidų neįleido, nes jis su savimi turėjo alkoholio butelį. Priekyje buvo G. S.. Matė, kad G. S. susistumdė su apsaugos darbuotojais ir jie papurškė dujas. Jam pradėjo graužti akis ir jis tada metė vieną butelį kokakolos, po to iš kart kitą. Kur pataikė nepastebėjo.

Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir kaltinamasis P. B.. Kai apsaugos darbuotojai papurškė dujas, jis sudavė smūgį ranka apsaugos darbuotojui.

Kaltinamasis G. S. prisipažino kaltu iš dalies ir parodė, kad 2014-02-02, apie 21 val. susitiko su kitais kaltinamaisiais, kartu buvo kavinėje „Čarli“. Vėliau nusipirko butelį brendžio ir ėjo pas P. B.. Eidami sugalvojo nueiti į kultūros namus. Nešėsi alkoholio butelį. Jis ėjo pirmas. Apsaugos darbuotojai neįleido į vidų, elgėsi grubiai, tada jis jiems pasakė keletą grubių žodžių. Apsaugos darbuotojai jį bandė išstumti, jis nesileido, laikėsi įsikibęs už durų. Tada apsaugos darbuotojai papurškė dujomis. Jis susiėmė už akių ir pritūpė. Kas buvo toliau nematė. Neprisipažįsta, kad buvo suėmęs vienam darbuotojui už rankovės, kitam už ausies.

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2013-02-02, nuo 21 val. budėjo kultūros namuose vykusioje diskotekoje. Dėvėjo uniformą su skiriamaisiais ženklais. Apie 21:15 val. pradėjo rinktis lankytojai. Jis iš tolo išgirdo triukšmą ir pamatė ateinančius G. S., E. T. ir P. B.. Pirmas ėjo G. S., o P. B. rankose nešėsi du kokakolos butelius ir vieną nugertą butelį brendžio. Kadangi į kultūros namus su alkoholiniais gėrimais lankytojai neįleidžiami, jis juos sustabdė ir pasakė, kad su alkoholiniais gėrimais neįleis. Tada visi trys jaunuoliai pradėjo keiktis. G. S. pradėjo veržtis į vidų keikdamasis necenzūriniais žodžiais. Jis bandė uždaryti duris, tačiau G. S. įkišo koją į tarpdurį ir atidarė duris. Tuo metu į pagalbą atskubėjo J. Č.. Priėjus J. Č., G. S. J. Č. stvėrė už ausies, o jam - už striukės ir pradėjo tempti. Tada jis papurškė dujomis iš dujų balionėlio. Po to kai buvo papurkštos dujos, G. S. pasišalino, o jis pajuto smūgį į veidą. Iš prakirstos vietos pradėjo bėgti kraujas. Butelį metė P. B.. Tada jis J. Č. pasakė, kad reikia vaikinus sulaikyti. Kai J. Č. ėjo prie E. T., pastarasis sudavė smūgį ranka J. Č. į veidą. Nuo smūgio J. Č. nugriuvo ant žemės. Tada jaunuoliai pasišalino. Iškart po įvykio iškvietė policiją ir greitąją pagalbą.

Nukentėjusysis J. Č. davė tokius pačius parodymus kaip ir nukentėjusysis R. G..

Liudytoja S. Z. parodė, kad 2013-10-02 dirbo Utenos kultūros centro rūbinėje. Pradėjo darbą nuo 21 val. Tarpduryje išgėrę vaikinai bandė patekti į vidų, tačiau jų neįleido apsaugos darbuotojai. Tai vyko tarpduryje. Kai apsauginiai neįleido vaikinų, vienas vaikinas suėmė apsaugos darbuotojui už atlapų, o kitas apsaugos darbuotojas papurškė dujomis. Po kurio laiko pamatė sužalotą apsauginio veidą, nuo jo veido lašėjo kraujas. Ant grindų matėsi kraujas ir butelio šukės. Dėl šio įvykio ji jautėsi nesaugiai, konfliktą matė kasininkė, buvo gal keli lankytojai. Buvo iškviesta greitoji pagalba bei policija.

Liudytoja L. S. parodė, kad 2013-02-02 dirbo renginių administratore Utenos kultūros centre. Nuo 21 val. prasidėjo šokiai. Prie lango sėdėjusi kasininkė atsitraukusi užuolaidas pasakė: „O, kas ateina, dabar tai bus“. Po to pamatė, kad apsaugos darbuotojai ėjo prie durų. Kas vyko toliau nežino, tik matė, kad E. T. stovėjo prie išėjimo į lauką durų, apsauginis jį stūmė sakydamas: „Eik, eik“ ir purškė dujom. Po dujų papurškimo nekaip jautėsi. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) L. S. parodė, kad 2013 m. vasario 2 d., ji dirbo nuo 21 val. kultūros centre, reginių administratorės pareigose., Aušros g. 49, Utenoje. Kartu su ja, tą vakarą, dirbo S. Z. (rūbininkės pareigose,) D. Č. (kasininkės pareigose), didžėjus – R.. Tą vakarą, kultūros centre vyko suaugusiųjų „Pabūkime kartu“ diskoteka. Buvo tik renginio pradžia ir žmonių daug nebuvo. Ji buvo prie diskotekos salės durų, Danutė sėdėjo kasoje, o rūbininkė stovėjo rūbinėje tiesiai prie įėjimo durų. Tą vakarą dirbo du UAB „Apsaugos komanda“ apsaugos darbuotojai, kurių vardų ir pavardžių nežinanti. Jie vilkėjo spec. uniformą, su ženklais „komanda“. Vienas iš jų buvo vyresnio amžiaus (virš 50 m.), o kitas buvo jaunesnio amžiaus virš 40 m. Vyresnio amžiaus apsaugos darbuotojas, hole stovėjo prie rūbininkės, o kitas jaunesnio amžiaus apsaugos darbuotojas stovėjo prie durų. Jis stebėjo įeinančius į renginį žmones. Būdama prie diskotekos salės durų, staiga išgirdusi triukšmą. Ji pamatė, kaip nuo plastikinių durų stiklo bėga rudos spalvos burbulai - kaip sniego putos. Ji pamatė, kad koridoriuke stovėjo du jai nepažįstami jaunuoliai. Kaip jie atrodė smulkiai pasakyti negali, vienas buvo lieso kūno sudėjimo apie 170 - 180 m ūgio, kuris abejose rankose laikė du stiklinius butelius, - vieną butelį su rudu skysčiu, o kitą butelį kampuotos firmos su alkoholiu. O kitas jaunuolis buvo arčiau durų išėjimo į lauką. Antras jaunuolis buvo apvalaus kūno sudėjimo, kurio apibūdinti negali. Trečias jaunuolis buvęs su jais, vidutinio kūno sudėjimo, jauno amžiaus iki 25 metų amžiaus, kuris pasirodęs labai gražus, simpatiškas. Po prie durų kilusio garso ir rudų purslų ant stiklo ji tik tada pastebėjo tris jaunuolius prie durų ir priėjusi prie lauko durų, pamatė, kad apsaugos darbuotojas mažame koridoriuke grūmėsi su trečiu agresyviu gražiausiu jaunuoliu. Tas jaunuolis stumdėsi su apsaugos darbuotoju ir ji mačiusi kaip trečias jaunuolis mosikavo rankomis, ir taip supratusi, jog mušėsi. Tuomet, apsaugos darbuotojas ištraukė dujų balioną ir agresyviam jaunuoliui purškė link jo. Pajuto ji dujų kvapą ir akių griaužimą, apsaugos darbuotojas tą agresyvų gražiausią jaunuolį išstūmė iš koridoriuko į lauką. Tas jaunuolis nusileido laiptais ir stovėjo apie 3 metrus nuo pastato. Jis valėsi ašarojančias akis, ir stovėjo. Kur po to jis buvo ji nemačiusi. Ji pastebėjo, kad kitas jaunuolis, būdamas prie kultūros pastato, nuo laiptų apie 3-5 metrus atstume, užsimojo rankoje laikydamas butelį nuo alkoholio, ir suprato, kad jaunuolis norėjo šį butelį numesti į lauke stovėjusius apsaugos darbuotojus. Ji tai matydama, išsigando, suprasdama, kad jaunuolis tuo metu, buvo užsimojęs mesti butelį apsaugos darbuotojui. Ji surėkusi, pasakydama: ”Ką tu darai”. Tas jaunuolis nereagavo toliau butelį laikydamas rankoje. Ji nemačiusi, kad jaunuolis būtų metęs butelį link apsaugos darbuotojų. Buvo prietema. Staiga konfliktas nurimo. Lauke sutiko du apsaugos darbuotojus. Vyresnio amžiaus vyriškiui buvo praskelta skruosto viršutinė dalis ties kaire akimi, matėsi kirstinė žaizda ir labai bėgo kraujas. O kito apsaugos darbuotojo buvo kruvinas veidas ir ties nosies nugarėle matėsi kraujosruva, stipriai bėgo kraujas. Ji, matydama, kad jie sužaloti, jiems liepusi vykti į Utenos ligoninės priėmimo skyrių. R. S. apsaugos darbuotojams padavė vienkartines servetėles, kad nusivalytų žaizdas. R. S. iškvietė medikus. Aprimus ir jiems laukiant lauke, staiga vėl kilo lauke muštynės. Įvyko viskas žaibiškai ir ji pamatė, kad ant šaligatvio, ant sniego, guli ant nugaros jaunesnio amžiaus apsaugos darbuotojas. Šalia apsaugos darbuotojo buvo grupelė jaunuolių. Ji priėjo prie apsaugos darbuotojo ir jis atsikėlė. Jam pasakiusi, kad jo stipriai sudaužytas veidas ir jam reikia medikų pagalbos. Vyriškis buvo sumuštas ir veidas kraujavo. Ji matė, kad šalia buvusi jaunuolių grupelė, nuo nukentėjusiojo pasišalino nubėgdami link automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio taksi. Jaunuoliams pasišalinus, atvyko papildomas „Komandos“ darbuotojų ekipažas, bei policijos pareigūnų automobilis. Apsaugos darbuotojai išsivežė sumuštus apsaugos darbuotojus, ir jų pareigas tęsė papildomi, nauji apsaugos darbuotojai. Sumušti darbuotojai buvo apžiūrėti medikų . Ji matė, kad kultūros namų koridoriuke ant žemės buvo pribėgę kraujo, nes iš lauko po muštynių buvo atėjęs sumuštas apsaugos darbuotojas, kuris rankomis laikė kraujuojantį veidą ir kraujas lašėjo ant grindų. Ji matė, kad koridoriuko sienos ir durys buvo visos supilstytos rudos spalvos skysčiu. Koridoriuke ji stiklo šukių, ar butelių dalių nepastebėjusi, nes jai grįžus iš lauko po įvykio kultūros pastato prieigos ir koridoriukas buvo rūbininkės Sigitos sutvarkytas ir išvalytas. Ji tik koridoriuke nuplovusi sienas ir duris užpiltas rudu skysčiu. J. S. pasakojusi, kad išplovė kraują nuo grindų, koridoriuke ir sušlavė koridoriuke buvusias stiklo šukes. Jos sutvarkė patalpas, nes privalėjo užtikrinti renginyje buvusių žmonių saugumą ir sveikatą. Ji patvirtino, kad trys jaunuoliai sukėlę muštynes buvo neblaivūs ir agresyvūs, jei būtų buvę blaivūs, jie nebūtų sukėlę muštynių. Jaunuolių, dalyvavusių muštynėse, ji atpažinti negalinti, nes juos apibudinusi tik pagal bendrus požymius. Vienas iš jaunuolių buvo labai gražus inteligentiško ir kultūringo įvaizdžio, kitas labai apvalaus kūno sudėjimo, o dar kitas vidutinio kūno sudėjimo su rankose turėtais buteliais. Ji suprato, kad apsaugos darbuotų darbas buvo sutrikdytas, nes jie po sumušimo tęsti budėjimo negalėjo ir tą renginį po incidento tęsė kiti komandos pareigūnai (1t., b.l. 104-107).

Liudytojas R. L. parodė, kad 2013-02-02 Utenos kultūros namuose vyko šokiai ir jis buvo vedantysis. Tvarką užtikrino du apsaugos darbuotojai. Būdamas salėje pajuto, kad sklinda dujų kvapas. Išėjęs į koridorių pamatė, kad vienas iš apsaugos darbuotojų plovėsi kraują tualete, o kitas jaunesnis – buvo ant nosies sniego užsidėjęs. Darbuotojos buvo susijaudinusios, sukrėstos po įvykio. Buvo atvykę policijos pareigūnai, greitoji.

Liudytoja D. Č. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka ) parodė, kad 2013 m. vasario 2 d., ji dirbo nuo 21.00 val., kultūros centre, kasininkės pareigose, Aušros g. 49, Utenoje. Kartu su ja, tą vakarą, dirbo administratorė L. S. ir S. Z., D. Č., R. L.. Tą vakarą, kultūros centre vyko suaugusiųjų „Pabūkime kartu“ diskoteka. Buvo tik renginio pradžia ir žmonių daug nebuvo. Prie kavinės durų, hole, prie staliuko buvo jos darbo vieta, kur ji pardavinėjo bilietus į šokius. Jai sėdint, vaizdo, į lauką nesimatė, tik mačiusi, per duris į holą įeinančius žmones. Tą vakarą dirbo du UAB „Apsaugos komanda“ apsaugos darbuotojai, kurių vardų ir pavardžių nežino. Jie vilkėjo spec. uniformą, buvo su ženklais „komanda“ ir žmonėms buvo aišku, kad jie yra apsaugos darbuotojai. Vienas iš jų buvo vyresnio amžiaus (virš 50 m). žilstelėjusių plaukų, smulkaus kūno sudėjimo, o kitas buvo jaunesnio amžiaus virš 40 m., stambesnio kūno sudėjimo. Vyresnio amžiaus apsaugos darbuotojas, hole stovėjo prie rūbinės ir moterų tualeto, o tas jaunesnio amžiaus apsaugos darbuotojas kur stovėjo neprisimenanti. Jis stebėjo įeinančius į renginį žmones. Staiga ji pamatė, kaip prie lauko durų priėjo skubiu žingsniu vyresnio amžiaus apsaugos darbuotojas. Ji pamatė per langą, 100 metrų nuo lauko durų įėjimo, stovintį jaunuolį, kuris abiejose rankose laikė butelius, kokius - ji nepastebėjo. Tas jaunuolis su buteliais ėjo link kultūros namų durų, kur neužilgo išgirdusi stiklo dūžimo garsą. Tuo momentu, jas ją buvo žmonių ir ji tolimesnių įvykio detalių nebemačiusi. Praėjus keletą minučių, ji pamatė, kaip iš lauko, į kultūros centro holą įėjo vyresnio amžiaus apsaugos darbuotojas. Jis buvo ranka užsidengęs veidą, ir jo ranka buvo kruvina. Ji pagalvojo, kad jis gali būti stipriai sužeistas ir kažkuri iš darbuotojų davė vyresnio amžiaus apsaugos darbuotojui vienkartinių servetėlių. Ji atsilaisvinusi priėjo prie sužaloto vyresnio amžiaus apsaugos vyriškio, liepdama nueitų į tualetą apsiprausti. Po kiek laiko iš lauko įėjo ir kitas sužalotas jauno amžiaus apsaugos darbuotojas. Taip neužilgo atvažiavo greitoji ir apsaugos darbuotojus išvežė į medicinos įstaigą. Sumušti apsaugos darbuotojai po sužalojimo savo pareigų nebaigė, juos pakeitė kiti komandos darbuotojai (1 t., b.l. 108-110).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apsaugos darbuotojai buvo sužaloti kultūros namų pastate, esančiame Aušros g. 49, Utenoje (t. 3, b.l. 91-92).

Iš 2013 m. kovo 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. G. atpažino foto nuotraukoje Nr. 1 (P. B.), kuris mesdamas į jį stiklinį butelį, sužalojo jam veidą (t. 3, b.l. 133-135).

Iš 2013 m. kovo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. G. atpažino foto nuotraukoje Nr. 4 (G. S.), kuris kultūros namuose prie durų jį su kolega J. Č. užpuolė, bandė įeiti ir gerti gėrimus, išvadino necenzūriniais žodžiais, rodė “faką” ir sugriebęs jį už striukės tempė į lauką, o kolegą J. Č. tempė už ausies (t. 3, b.l. 136-139).

Iš 2013 m. vasario 8 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G. dėl galvos smegenų sukrėtimo potrauminės kairio klausos nervo neuropatijos, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 145-146).

Iš 2013 m. vasario 2 d. alkotesterio 6810 duomenų matyti, kad R. G. buvo blaivus (t. 3, b. l. 104).

Iš 2013 m. kovo 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. Č. atpažino foto nuotraukoje Nr. 3 (E. T.), kuris sudavė vieną smūgį rankos kumščiu jam į veido sritį - nosį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 3, b. l. 166-168).

Iš 2013 m. kovo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. Č. atpažino foto nuotraukoje Nr. 1 (P. B.), kuris prie kultūros namų lauke metė butelį link jo, kuris sudužo, po ko metė antrą butelį mesdamas į R. G., jam sužalojo veidą (t. 3, b.l. 169-172).

Iš 2013 m. kovo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. Č. atpažino foto nuotraukoje Nr. 5 (G. S.), kuris pirmas ėjo pro duris į kultūros namų holą, elgėsi įžūliai, buvo išgėręs, keikėsi, rodė „faką“, ir suimdamas R. G. už striukės, o jį - už ausies, juos abu ištempė į lauką (t. 3, b. l. 173-176).

Iš 2013 m. vasario 5 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 31/13(08) matyti, kad J. Č. dėl nosies kaulų lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 3, b. l. 178).

Iš 2013 m. vasario 2 d. alkotesterio 6810 duomenų matyti, kad J. Č. buvo blaivus (t. 3, b. l. 154).

Iš 2013 m. balandžio 19 d. nukentėjusiojo R. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2013-02-02, prie Utenos m. kultūros namų jį sužalojo P. B. mesdamas butelį, o taip pat G. S. jį tempė už striukės (t. 3, b. l. 127-132).

Iš 2013 m. balandžio 19 d. nukentėjusiojo J. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2013-02-02, prie Utenos m. kultūros namų jį sužalojo E. T., suduodamas smūgį ranka, o G. S. jį tempė suėmęs už ausies (t. 3, b. l. 179-184).

Iš 2013 m. kovo 15 d. įtariamojo P. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis P. B. nurodė, kad jis sužalojo R. G. (t. 4, b. l. 121-130).

Kaip matyti nukentėjusysis R. G. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jį sužalojo P. B., mesdamas į jį butelį. Kaltinamasis P. B. ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu šias aplinkybes pripažino. Teismo medicinos specialistas patvirtino nukentėjusiojo R. G. nurodytas sužalojimo aplinkybes. Šie įrodymai iš esmės sutampa ir sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis P. B., mesdamas butelį į nukentėjusįjį R. G., jį sužalojo. Kaltinamasis P. B., negalėdamas patekti į kultūros namuose vykstančius šokius, dėl to, kad apsaugos darbuotojams jo neįleido, t.y. pasinaudojamas menkaverte dingstimi, savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina kaltinamąjį P. B. veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine nekonkretizuota tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo P. B. veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaip matyti nukentėjusysis J. Č. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jį sužalojo E. T., smogdamas jam kumščiu į veidą. Kaltinamasis E. T. ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu šias aplinkybes pripažino. Teismo medicinos specialistas patvirtino nukentėjusiojo J. Č. nurodytas sužalojimo aplinkybes. Šie įrodymai iš esmės sutampa ir sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis E. T., smogdamas kumščiu nukentėjusiajam J. Č., jį sužalojo. Kaltinamasis E. T., negalėdamas pateikti į kultūros namuose vykstančius šokius, dėl to, kad apsaugos darbuotojams jo neįleido, t.y. pasinaudojamas menkaverte dingstimi, savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina kaltinamąjį E. T. veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine nekonkretizuota tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo E. T. veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaip matyti iš nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų, kaltinamieji į kultūros namuose vykstančius šokius atėjo nešini alkoholiniu gėrimu ir nebuvo įleisti apsaugos darbuotojų. Šias aplinkybes pripažino kaltinamieji. Kaltinamasis G. S. pripažino, kad jis keikė necenzūriniais žodžiais apsaugos darbuotojus, priešindamasis neleido uždaryti durų. Kaltinamasis G. S. neigė, kad jis sugriebė už striukės R. G. ir jį tempė. Tačiau nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai aiškino, kad kaltinamasis keikėsi necenzūriniais žodžiais bei sugriebęs už striukės tempė nukentėjusįjį R. G.. Šias aplinkybes patvirtino ir konflikte nedalyvavęs asmuo - liudytoja S. Z.. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji ir liudytoja S. Z. turi tikslą apkalbėti kaltinamąjį G. S.. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis neneigė, kad priešinosi išstumiamas nuo durų, t.y. galimo fizinio kontakto. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis G. S. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. G. atžvilgiu.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, kaltinamieji G. S., E. T., P. B. kultūros namuose bei šalia jų, šokių metu, t.y. vietoje, į kurią gali netrukdomai patekti kiti žmonės, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu: G. S. tempė už striukės R. G., P. B. metė butelį kokakolos R. G. į veidą, o E. T. sudavė smūgį J. Č. į veidą. Tokie kaltinamųjų veiksmai vertinti kaip įžūlūs. Liudytojas R. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad darbuotojos dėl šio įvykio buvo susijaudinusios bei sukrėstos. Tai leidžia daryti išvadą, kad dėl kaltinamųjų įžūlių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamieji suprato, kad viešoje vietoje, naudodami fizinį smurtą ,sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Toks kaltinamųjų elgesys patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis G. S. padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. Taip pat įrodyta, kad kaltinamasis P. B. padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. Taip pat įrodyta, kad kaltinamasis E. T. padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. Kaltinamieji veikė sutartinai, kas įrodo, kad jų veiksmus siejo bendras sumanymas, todėl jų veika vertintina kaip padaryta bendrininkų grupe.

Kaltinamajam G. S. buvo inkriminuota, kad jis ranka suėmė J. Č. už ausies ir jį tempė. Ikiteisminio tyrimo pradžioje nei J. Č., nei R. G. tokių aplinkybių nenurodė (t. 3, b. l. 105,155), taip pat jų nenurodė medicinos darbuotojams (t. 3, b. l.178). Tokiu būdu nukentėjusiųjų parodymai apie šias aplinkybes nėra nuoseklūs. Šių aplinkybių nepatvirtino ir įvykį matę liudytojai. Kaltinamasis šias aplinkybes neigė. Kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad kaltinamasis G. S. tempė nukentėjusįjį J. Č. už ausies, nėra. Todėl, teismas vadovaudamasis principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms įtarimą, kaltinimą grįsti tik prielaidomis, šią aplinkybę iš kaltinimo pašalina.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 1, 3 punktai). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis P. B. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, prisipažino juos padaręs, su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino padarytą žalą ir jos įstatyminiu atstovu susitaikė, nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, administracine tvarka nebaustas (t. 4, b.l. 147), į psichiatro įskaitą neįrašytas, į priklausomybių įskaitą neįrašytas (t. 4, b.l.146), pagal gyvenamąją vietą ir darbovietę charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b.l. 148, 149-150), daro išvadą, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 str.).

Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad 2013-02-02 nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. T. už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus, juos padarė tiesiogine tyčia, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas gerai (t. 4, b. l. 189-190), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (t. 4, b.l. 185), į tai, kad nusikalstamas veikas padarė atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, daro išvadą, kad jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., skirtinas areštas, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimas. Teismas, įvertindamas tai, kad kaltinamasis E. T. administracine tvarka nebaustas (t. 4, b.l. 187), nusikaltimus padarė būdamas neteistas (t. 4, b.l. 196), daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl E. T. atžvilgiu taikytinas BK 75 str.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. S., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 39-45), į psichiatro įskaitą neįrašytas, į priklausomybių įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l. 52), pagal gyvenamąją vietą ir darbovietę charakterizuojamas gerai (t. 2, b.l. 46), teistumas išnykęs (t. 2, b.l. 59), daro išvadą, kad jam skirtina bauda, nedidesnė nei šios bausmės nustatytas vidurkis (BK 55 str.).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis R. G. pareiškė civilinį ieškinį 20 286 litų sumai: dėl 20 000 litų neturtinės žalos ir 286 litų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 150). Patikslintu ieškiniu nukentėjusysis R. G. prašė priteisti iš G. S. 5000 Lt nusikalstama veika padarytos neturinės žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 79). Kaltinamojo P. B. atžvilgiu ieškinio atsisakė.

Nukentėjusysis ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jis buvo įžeistas kaltinamojo G. S. elgesio, nes pastarasis jį tampė, keikė necenzūriniais žodžiais kitų asmenų akivaizdoje. Jis patyrė pažeminimą. Mano, kad sveikatos sutrikdymą išprovokavo kaltinamojo G. S. elgesys.

Kaltinamais G. S. ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad jis nukentėjusiojo R. G. nesužalojo, jo netampė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusysis R. G. nuo civilinio ieškinio P. B. atžvilgiu atsisakė, šie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir bylos dalis dėl civilinio ieškinio nutrauktina (BPK 113 str. 2 d., CPK 293 str. 4 p.).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kaltinamasis G. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tiesioginis šios veikos objektas yra viešoji tvarka. Be tiesioginio objekto šiuo konkrečiu atveju yra ir fakultatyvinis – žmogaus garbė ir orumas. Kaltinamasis, keikdamas necenzūriniais žodžiais bei tampydamas nukentėjusįjį, atliekantį tvarkos apsaugos funkcijas, be viešosios tvarkos pažeidė ir nukentėjusiojo garbę ir orumą. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsnyje. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę ir orumą gina ir civilinė teisė. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis G. S. tyčiniais veiksmais pažemino nukentėjusįjį kitų asmenų akivaizdoje, naudojo fizinį smurtą. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad dėl kaltinamojo G. S. veiksmų nukentėjusiajam nebuvo padarytas joks sveikatos sutrikdymas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 1000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo G. S. (CK 6.283 str. 1 d.).

Nukentėjusysis J. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15000 Lt neturinės žalos atlyginimo: dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo E. T. (t. 3, b. l. 163) ir 5000 Lt nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos priteisimo iš G. S. (t. 5, b. l. 82).

Nukentėjusysis J. Č. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jis buvo įžeistas kaltinamojo G. S. elgesio, nes pastarasis jį tempė už ausies, keikė necenzūriniais žodžiais kitų asmenų akivaizdoje. Jis patyrė pažeminimą bei fizinį skausmą. Kaltinamasis E. T. jį sužalojo, sukėlė fizinį skausmą, jis ir dabar dar jaučia pasekmes dėl nosies lūžimo.

Kaltinamasis G. S. ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad jis nukentėjusiojo J. Č. nesužalojo, jo už ausies netempė.

Kaltinamasis E. T. nurodė, kad ieškinį pripažįsta iš dalies, nes reikalaujama suma yra per didelė. Jis sutinka atlyginti 3000 Lt.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš 2013 m. vasario 5 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. Č. dėl nosies kaulų lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 3, b.l. 178). Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens, t.y. kaltinamojo E. T. kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis tyčiniais veiksmais, kuriais sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė fizinį skausmą, jį pažemino kitų asmenų akivaizdoje. Nukentėjusiajam J. Č. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajam nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, bendravimo galimybių ryškus sumažėjimas, būtinos chirurginės intervencijos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 3000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo E. T. (CK 6.283 str. 1 d.).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kaltinamasis G. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tiesioginis šios veikos objektas yra viešoji tvarka. Be tiesioginio objekto šiuo konkrečiu atveju yra ir fakultatyvinis – žmogaus garbė ir orumas. Kaltinamasis keikdamas necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį J. Č., atliekantį tvarkos apsaugos funkcijas be viešosios tvarkos pažeidė ir nukentėjusiojo garbę ir orumą. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsnyje. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę ir orumą gina ir civilinė teisė. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis necenzūriniais žodžiais pažemino nukentėjusįjį J. Č. kitų asmenų akivaizdoje. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad dėl kaltinamasis G. S. nenaudojo jokių fizinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusiajam nebuvo padarytas joks sveikatos sutrikdymas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam J. Č. nustatytinas 500 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo G. S. (CK 6.283 str. 1 d.).

Dėl gydymo išlaidų priteisimo

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 615,79 Lt gydymo išlaidų atlyginimo (t. 3, b. l. 189).

Valstybinei ligonių kasai gydymosi išlaidos yra atlygintos. Kadangi civilinis ieškovas nuo civilinio ieškinio neatsisakė, o gydymosi išlaidos yra atlygintos (t. 3, b. l. 197), todėl ieškinys atmestinas (CK 6.263 str.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. B. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti (BK 38 str.).

Kardomąją priemonę 4000 litų užstatą panaikinti. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą grąžinti P. B. 2013-05-09 mokėjimo nurodymu į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. LT 1970 4406 0000 4973 66 įmokėtą keturių tūkstančių litų užstatą.

E. T. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. už 2011-06-26 padarytą nusikalstamą veiką ir paskirti areštą keturiasdešimt penkioms paroms.

E. T. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. už 2013-02-02 padarytą nusikalstamą veiką ir paskirti areštą keturiasdešimt penkioms paroms.

E. T. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir pagal BK 284 str. 1 d. už 2013-02-02 nusikalstamą veiką, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėti pagal BK 284 str. 1 d. už 2011-06-26 padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams vienam mėnesiui.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant atsiprašyti J. Č. bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigoti E. T. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (AB „Swedbank“, sąskaitos numeris: LT 267300010002455919), 5 MGL, t.y. šešis šimtus penkiasdešimt litų (650 Lt) dydžio įmoką.

E. T. paskirtą kardomąją priemonę užstatą iki bausmės vykdymo pradžios palikti tą pačią. Pradėjus vykdyti bausmę, įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą grąžinti E. T. 2013-04-04 nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. LT 1970 4406 0000 4973 66 įmokėtą keturių tūkstančių litų užstatą.

G. S. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti baudą 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio, kurią G. S. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801.

G. S. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki bausmės vykdymo pradžios palikti tą pačią.

Nukentėjusiojo R. G. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturinės žalos atlyginimo P. B. atžvilgiu priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Nukentėjusiojo R. G. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš G. S. vieną tūkstantį (1000 Lt) litų nusikalstama veika padarytos neturinės žalos atlyginimui R. G. naudai.

Nukentėjusiojo J. Č. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš G. S. penkis šimtus (500 Lt) litų, iš E. T. tris tūkstančius (3000 Lt) litų nusikalstama veika padarytos neturinės žalos atlyginimui J. Č. naudai.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Kompiuterinę CD laikmeną su parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Gytis Stasevičius