Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Gintaro Godos ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo

A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimčiai parų, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat iki 2006 m. vasario 1 d. atlyginti nukentėjusiajam H. M. priteistą turtinę žalą. Iš A. S. H. M. priteistas 1426,22 Lt turtinės žalos atlyginimas, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 850 Lt advokato paslaugoms apmokėti ir 20 proceso išlaidų valstybei.

Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis. A. S. veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per tą laiką atlyginti nukentėjusiajam H. M. padarytą 1426,22 Lt turtinę žalą, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės apribojimą keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę bausmę laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per tą laiką atlyginti nukentėjusiajam H. M. padarytą 1426,22 Lt turtinę žalą. Kolegija taip pat panaikino BK 75 straipsnio taikymą, kitas nuosprendžio dalis paliko nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 22 d., apie 12 val., viešoje vietoje – nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Panevėžyje, šalia Smėlynės ir S. Kerbedžio gatvių sankryžos, grasindamas H. M. panaudoti fizinį smurtą, reikalavo išvykti iš Panevėžio gyventi į kitą miestą, o nukentėjusiajam atsisakius įvykdyti šį reikalavimą, sudavė jam dešinės rankos kumščiu į kairės pusės apatinio žandikaulio kraštą, lūpas, kairės rankos kumščiu du kartus sudavė į dešinės pusės smilkinį ir paakį, o nuo smūgių H. M. pargriuvus ant jam priklausančio automobilio variklio dangčio, sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Šiais įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnio 3 dalies taikymo

Nuteistasis A. S. nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista jo teisė pateikti prašymus. Pagal BPK 270 straipsnį kaltinamasis turi teisę pateikti prašymus, o teismo pareiga juos svarstyti ir priimti dėl jų procesinius sprendimus. Ši procesinė norma neįpareigoja teismo tenkinti visus kaltinamojo prašymus. Svarbu, kad visi kaltinamojo prašymai būtų apsvarstyti, ir patenkinti tie, kurie turi reikšmės bylos aplinkybių ištyrimui. Išnagrinėjus bylos medžiagą, matyti, kad kasatorius aktyviai naudojosi jam suteiktomis teisėmis pateikti prašymus. Visi kasatoriaus teisminio nagrinėjimo metu pareikšti prašymai buvo motyvuotai išspręsti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ši jo teisė buvo pažeista. Teismas, išanalizavo A. S. prašymus prijungti prie bylos jo pateiktas automobilių stovėjimo aikštelės, skalbimo mašinos, kasatoriaus automobilio nuotraukas, sudaryti naują įvykio vietos schemą. Šie prašymai buvo išnagrinėti ir atmesti, motyvuojant, kodėl neturi reikšmės bylai (b. l. 117, 127). Pažymėtina, kad teismas ne tik atmetė, bet ir tenkino kai kuriuos A. S. pateiktus prašymus, pavyzdžiui, jo prašymu prie bylos medžiagos buvo prijungti kasatoriaus pateikti laikraštyje išspausdinti skelbimai, apklausti liudytojai R. Č., T. Ž. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad jam nebuvo leista užduoti klausimų liudytojai S. M. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad tiek kasatoriui, tiek jo gynėjui buvo sudarytos sąlygos užduoti klausimus proceso dalyviams. Šia teise jie aktyviai naudojosi, pateikdami klausimus ne tik liudytojai S. M. (b. l. 124), bet kitiems liudytojams, nukentėjusiajam H. M. Kasatoriaus argumentas, kad liudytojai S. M. pažeidžiant procesines normas leista išeiti iš teismo posėdžių salės, nepagrįstas. Pažymėtina, kad BPK 279 straipsnio 4 dalis suteikia teismui teisę, išklausius proceso dalyvių nuomones, leisti apklaustam liudytojui išeiti iš teismo posėdžių salės nesibaigus įrodymų tyrimui. Byloje nėra duomenų, kad teismas šios normos nesilaikė.

Iš 2005 m. rugsėjo 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjas, vadovaudamasis BPK 294 straipsnio 1 dalimi, po baigiamųjų kalbų suteikė kaltinamajam A. S. paskutinį žodį. Paskutinio žodžio metu klausimai kaltinamajam nebuvo užduodami, jo pasisakymo trukmė nebuvo ribojama, tačiau, kasatoriui pradėjus kalbėti apie aiškiai su byla nesusijusias aplinkybes (tarpusavio santykius su viena iš liudytojų), teismas pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir sustabdė kaltinamąjį. Į teisėjo klausimą, ar kaltinamasis dar turi ką pasakyti apie su byla susijusias aplinkybes, pastarasis nurodė, kad pridurti neturi ko (B. l. 131). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas BPK 294 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Dėl kitų BPK normų taikymo

Sprendžiant nuteistojo A. S. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą, padaryti nebuvo. Kasatoriaus kaltė pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis (nukentėjusiojo H. M., liudytojų S. M., D. M., T. Č., D. B. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kitais įrodymais). Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismas nuosprendyje nurodė motyvus, kuriais atmetė liudytojų R. Č., T. Ž. parodymus, kaip prieštaraujančius teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad dauguma kasacinio skundo argumentų jau buvo nurodyti apeliaciniame skunde, kuris išnagrinėtas, laikantis baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai). Skunde minimos aplinkybės apeliacinio teismo buvo išanalizuotos, dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, tai atsispindi priimtame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kurio turinys atitinka BPK 331 straipsnio reikalavimus. Kolegija konstatuoja, kad priimtame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsakyta į esminius apelianto A. S. argumentus.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų skundžiamiems teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o procesiniai sprendimai skundų ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalimi.

nutaria:

Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.