Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-889-653/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
2S-889-653/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00322-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Pareiškėjas
UAB „Žaliakalnio pasažas“
Kategorijos
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-889-653/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00322-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo UAB „Žaliakalnio pasažas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Žaliakalnio pasažas“ skundą dėl 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. P. rašto Nr.17.2-13370 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. P. raštą Nr. 17.2.-13370. Skunde nurodė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Ladavas“ ieškinį Kauno miesto savivaldybei, UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir kt. dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kurioje, pareiškėjo teigimu, atsakovas atsiliepime iš esmės perrašė ir kaip atsiliepimo priedą pridėjo 2016 m. lapkričio 16 d. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. G. raštą. Šiame rašte nurodyta atlikti pakartotinį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą, vertinant DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio 15 d. protokolo išrašą Nr.2015/1-1 ir 2015 m. kovo 12 susirinkimo protokolo išrašą Nr.2015/1-1, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolo išrašą Nr.2015/1 kaip suklastotus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo minimas raštas iš esmės gali būti vertinamas kaip įrodymas arba priešingai, nelaikomas įrodymu, kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje Kauno apylinkės teisme. Dėl minėto prokurorės rašto įrodomosios galios išimtinę sprendimo teisę turi tik civilinę bylą nagrinėjantis teismas, byloje nagrinėjamų reikalavimų apimtyje. Teismas pažymėjo ir tai, kad su teismui pateiktu skundu pareiškėjas nepateikė prašomo panaikinti rašto, todėl jo turinys teismui nežinomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Žaliakalnio pasažas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei panaikinti 2016-12-13 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. P. raštą Nr. 17.2-13370.Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nesidomėjo skundo pateikimo aplinkybėmis ir skunde nurodyta situacija bei Pareiškėjo atžvilgiu atliktais neteisėtais veiksmais, nepagrįstai savo iniciatyva neišsireikalavo reikalingų dokumentų (skundžiamo prokurorės rašto).Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą dėl aptariamo Rašto panaikinimo, o ne dėl jo įrodomosios galios konstatavimo. Rašte yra konstatuotas juridinę reikšmę turinti faktas, kas savaime laikytina įrodymu byloje. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorė neturi kompetencijos nustatyti fakto juridinę reikšmę, Pareiškėjas skundžia jos veiksmus. Rašte konstatuotos aplinkybės, gali sukelti neigiamas pasekmes UAB „Žaliakalnio pasažas“.2016-12-13 Skundas buvo teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau skundas jam perduotas nebuvo, suteikiant civilinės bylos statusą. Taigi taip buvo suvaržytos pareiškėjo teisės kreiptis į dar vieną instanciją, nesutikus su Generalinės prokuratūros atsakymu dėl skundžiamo rašto.Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog prokurorė S. G. 2016-11-16 raštu Nr.(3-AP-1393) 3s-63193 nurodymus Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui atlikti pakartotinį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimą davė ne kaip baudžiamojo persekiojimo funkciją atliekanti prokurorė, o kaip prokurorė, vykdanti viešojo intereso gynimo funkciją. Tas pats pasakytina ir dėl prokurorės S. P. vykdomų funkcijų. Vadinasi, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad S. P. skundą dėl S. G. rašto nagrinės, vadovaudamasi BPK normomis; abu prokurorių raštai nėra baudžiamojo proceso dokumentai ir nėra skundžiami BPK tvarka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl prokurorės rašto nuginčijimo, teisėtumas ir pagrįstumas.Tiek iš 2016-12-23 pareiškėjo skundo dėl prokurorės rašto Nr. 17.2-13370, tiek iš atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-16 nutarties, tiek iš LR Generalinės prokuratūros atsiliepimo į atskirąjį skundą galima spręsti, jog 2016-11-16 prokurorės S. G. raštas yra informacinio pobūdžio Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – VTPSI) skirtas dokumentas, kuriame prokurorė informavo apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei pavedė inspekcijai atlikti papildomą patikrinimą vykdant viešojo intereso gynimo funkciją, o ne baudžiamojo persekiojimo funkciją. Dėl to pareiškėjo skundžiamas 2016-12-13 LR Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės raštas, kuriame buvo konstatuota, jog pareiškėjas neturi teisės skųsti prokuroro veiksmų, nėra baudžiamojo proceso dokumentas, todėl pareiškėjo skundo, paduoto bendrosios kompetencijos teismui, priėmimo klausimas buvo sprendžiamas pagal CPK, o ne BPK normas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio ir savaime nesukuria jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 5 str.). Pažymėtina, kad, kaip matyti iš 2016-11-16 pateikto prokurorės rašto, aplinkybės apie tam tikrų dokumentų suklastojimą buvo nustatytos ne minėtu raštu, o atliekant ikiteisminį tyrimą. Kita vertus, pareiškėjui nėra užkirstas kelias teikti visus nesutikimo argumentus dėl minėtų raštų įrodomosios vertės, kurią vertins civilinę bylą dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir savavališkos statybos padarinių šalinimo nagrinėjantis teismas. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas nenagrinėja civilinės bylos, kurioje minėtas raštas gali būti vertinamas kaip įrodymas, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl prokurorės rašto Nr. 17.2-13370.Apeliantas teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundą, privalėjo išreikalauti prie skundo nepridėtą skundžiamą prokurorės raštą, remiasi CPK 199 straipsniu, kuris numato teismo teisę išreikalauti bylai reikalingus rašytinius įrodymus byloje dalyvaujančio asmens prašymu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prie skundo ne tik nepridėjo skundžiamo rašto, bet ir skunde neprašė šio rašto išreikalauti. Kita vertus, apeliantas nurodė, jog 2016-12-13 gavo atsakymą į jo skundą, kurį ir prašo panaikinti šioje byloje. Rašytinai įrodymai CPK 199 str. nustatyta tvarka gali būti išreikalaujami tik tuo atveju, jei suinteresuoti asmenys dėl objektyvių priežasčių negali tų įrodymų gauti ir pateikti teismui. Kadangi tokių duomenų apeliantas nenurodė, teismas neturėjo pagrindo išreikalauti pareiškėjo nepateikto įrodymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina