Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-25 · Administracinė byla Nr. eI-236-811/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
eI-236-811/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02133-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
S. A.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
Advokatai
Michailas Sadovničius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-236-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02133-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant pareiškėjai S. A. ir jos atstovui advokatui Michailui Sadovničiui,atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Meilutei Saidienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja S. A. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skundė, kurį patikslino, prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 48S-242-(14.48.3.) dalį, kuria jai neatlygintinai skirtas 0,3838 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, kad ginčijamu sprendimu jai iš dalies buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės K. A. (Z.) nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,50 ha žemės ir 0,36 ha miško, suteikiant pareiškėjai neatlygintinai: 0,3838 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,4253 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad skundžiamas sprendimas priimtas 2017-05-11, kai tuo tarpu pranešimas apie sprendimo priėmimą buvo priimtas tik 2017-06-05.

Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant administracinius procedūrinius reikalavimus - neįvykdžius NŽT 2016 m. rugpjūčio 11 d. rašto Nr. 1SS-2500-(7.5), kuriame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui buvo pavesta išnagrinėti turimą planinę medžiagą, esant poreikiui, kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl planinės medžiagos pateikimo ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės K. A. (Z.) valdytas žemės ir miško ribas.

Tuo pačiu nurodo, kad pareiškėjai NŽT 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu buvo pranešta, kad Valstybės įmonės „Valstybės žemės fondas“ darbuotojų 2016 m. birželio 6 d. parengtas 0,42 ha ploto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) planas nebuvo pateiktas NŽT, todėl nebus tiriamas jo atitikimas tikrovei. Šis žemės sklypo planas NŽT buvo suderintas 2017 m. sausio 23 d. ir perduotas NŽT. NŽT Vilniaus rajono skyrius turėjo įvertinti ir aiškiai nustatyti žemės būklę: ji apaugusi medžiais ir krūmais, pelkėta. Įvertinimo veiksmai nebuvo atlikti, tačiau NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. birželio 5 d. raštu Nr. 48SS-14-(14.48.45) pareiškėjai pranešė apie ginčijamą sprendimą.

Pareiškėjos vertinimu, susiklostė akivaizdžiai neteisėta padėtis: NŽT Vilniaus rajono skyrius ignoravo teisėtą vadovo nurodymą, numatytą 2016 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 1SS-2500-(7.5). Tokie veiksmai traktuotini kaip tikslas pakirsti pasitikėjimą pačia įstaiga, kadangi kvestionuoja institucijos vadovo nurodymų privalomumą. NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistų veiksmai taip pat prieštarauja gero administravimo principui. Nuvykę į žemės sklypo vietą, NŽT specialistai padarė išvadą, kad nagrinėjamą žemės sklypą rytų, pietų, vakarų pusėse sudaro miškas. Taip pat nustatyta, kad pietų ir rytų pusėse yra šlaitas. Žemės ūkio naudmenos sudaro tik apie 0,1 ha. Esminis aspektas yra tas, kad 2016 m. birželio 6 d. parengtame šio 0,42 ha ploto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) plane (pagal kadastro duomenų bylą) tokie specialistų nustatyti duomenis nenurodyti (jų nėra).

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja 2011 m. birželio 15 d. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama natūra grąžinti 0,86 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 15 įsakymu Nr. 48VĮ-2160-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Projektas), pareiškėjai buvo suprojektuoti grąžinami natūra 0,42 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,44 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Projekto rengimo dokumentų matyti, kad pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 21 d. suderino suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir vietą, pasirašydama (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2014 m. rengiamo Projekto svarstymo su 1 eilės pretendentais gauti žemės 2014 m. rugpjūčio 21 d. žiniaraštyje. Pareiškėja pasiūlymų ir (ar) pretenzijų dėl suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nebuvo pateikusi, todėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 48VI-2160-(14,48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtino“ patvirtintas projektas ir jo sprendiniai. Nurodo, kad projektuojant ginčo žemės sklypą buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, suformuotas racionalių ribų žemės sklypas su privažiavimo keliu. Remiantis teisės aktų nuostatomis, projektuojant žemės sklypus ir nustatant jiems žemės ūkio paskirtį, į jų plotus gali patekti kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos, bei žemė tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis. Taigi, 0,42 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai yra suprojektuotas natūra. Iš žemės sklypo kadastro duomenų bylos, žemės sklypo kadastro duomenų lentelės matyti, kad ginčo žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,3838 ha, žemės ūkio naudmenų plotas 0,3053 ha ir kitos žemės plotas 0,0785 ha.

Nurodo, kad pareiškėja 2016 m. vasario 12 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, nurodydama, jog nesutinka su suprojektuotu žemės sklypu (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes žemės sklypas apaugęs medžiais, krūmais, pelkėtas, be to, žemės sklypo plotas yra mažesnis, todėl prašė panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo dalį, kuriuo buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 48SD-4109-(14.48.104.) „Dėl termino pratęsimo“ informavo pareiškėją, kad 2017 m. vasario 12 d. skundo nagrinėjimą pratęsė. NŽT Vilniaus rajono skyrius atsižvelgė į pareiškėjos prašymus ir dalyvaujant jai 2016 m. balandžio 22 d. atliko žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimo kontrolę. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 48SD-6419-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsakė pareiškėjai į 2016 m. vasario 12 d. ir 2016 m. kovo 18 d. prašymus dėl netinkamai suformuotų žemės sklypų, išsamiai paaiškino metodikos nuostatas, kaip projektuojami, ženklinami žemės sklypai, viešai svarstomas parengtas projektas, kokie nustatyti darbų terminai bei nurodė apskundimo tvarką.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2016 m. birželio 15 d. pateikė skundą NŽT, nurodydama, jog suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeistas, apaugęs medžiais, krūmais, pelkėtas. Pažeistoje žemėje negali būti projektuojami žemės sklypai, todėl prašė panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo, įforminto rašto Nr. 48SD-6419-(14.48.104.), dalį dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,42 ha, pagrindinė tikslinė paskirtis – žemės ūkio, bei NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. spalio 15 d. vedėjo įsakymo Nr. 48 VĮ-2160-(14.48.2.) dalį, kuria pareiškėjai buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 0,42 ha. NŽT 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. lSS-2500-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ išnagrinėjo ir išsamiai atsakė į pareiškėjos skundą, taip pat nurodė metodikos nuostatas, kuriomis NŽT Vilniaus rajono skyrius vadovavosi projektuojant, ženklinant žemės sklypą ir rengiant kadastro duomenų bylą. Jame taip pat paaiškinta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriui duotas nurodymas – išnagrinėti turimą planinę medžiagą ir jeigu reikia – kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl planinės archyvinės medžiagos pateikimo, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti, ar pareiškėjai suprojektuoti žemės sklypai patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės K. A. (Z.), valdytos žemės ir miško ribas. Gavus atsakymą įvertinti ar projekte suprojektuoti 0,42 ha ir 0,44 ploto žemės sklypai (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į buvusios savininkės žemėvaldą, atsižvelgiant į nustatytus faktus ir esant poreikiui atitinkamai patikslinti projekto sprendinius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2016 m. spalio 5 d. rašte Nr. R4-1372 „Dėl žemės planų“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaimo žemės plano bei K. A. žemės sklypo plano, archyvo saugomuose fonduose nerado. NŽT Vilniaus rajono skyrius įvertino turimą ir gautą iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo medžiagą ir nusprendė projekto netikslinti, nes pareiškėjos suprojektuoti žemės sklypai yra buvusios žemės savininkės K. A. (Z.) valdytos žemės ir miško ribose. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog NŽT ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistai nepažeidė pareiškėjos teisėtų lūkesčių ir gerbė jos įgytas teises. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog į visus pareiškėjos prašymus buvo pateikti išsamūs atsakymai. Prieš žemės sklypų projektavimą pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su Laisvos žemės fondo (toliau – ir LŽF) žemės sklypais, jų ribomis, naudmenomis, privažiavimais, nes ši informacija buvo skelbiama viešai. Pareiškėja galėjo patikrinti, pasinaudodama savo teise išvykti į vietą, ir apžiūrėti pasirinktą žemės sklypą. Pasirinkus žemės sklypus, pareiškėja sutiko su jų ribomis, pasirašė 2014 m. rengiamo projekto svarstymo su 1 eilės pretendentais gauti žemės sklypą 2014 m. rugpjūčio 21 d. žiniaraštyje Metodikos 5 priede. Pareiškėja 2015 m. gruodžio 22 d. dalyvavo ženklinant žemės sklypus natūra, taip pat 2016 m. gegužės 20 d. buvo informuota apie nuosavybės teisių atkūrimo vykdymą, o 2017 m. birželio 6 d. raštu – apie ginčijamą sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė teismui papildomus paaiškinimus, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) buvo rėžinis. Pareiškėjos teigimu, NŽT pateikė buvusio (duomenys neskelbtini) planą, kurio parengimo data nėra įskaitoma ir pateikė planą be datos galimai (duomenys neskelbtini), kurių konfigūracija skiriasi. Pareiškėjos nuomone, NŽT neįvykdė pagrįsto NŽT 2016 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr.1SS-2500-(7.5) duoto pavedimo NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog jai atkūrė žemę, kur yra grioviai. Ji pageidauja, jog žemė jai būtų atkurta kitoje vietoje, priklausiusioje K. A. (Z.).

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad jei NŽT Vilniaus rajono skyrius kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl planinės medžiagos, ir šios medžiagos negavo, darytina išvada, kad tokiu atveju turėjo vadovautis liudytojų parodymais, o NŽT Vilniaus rajono skyrius turėjo vykti į vietą, kviečiant pareiškėją, ir nustatyti buvusios žemėvaldos ribas ir vietą. Mano, jog priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 (toliau – ir Metodiniai nurodymai), nuostatos. Pareiškėja gavo tik ginčijamą sprendimą, tačiau jokios informacijos apie įvykdytą pavedimą negavo.

Atsiliepimas

NŽT ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pareiškėja skunde klaidingai nurodo, jog žemės sklypai jai buvo pateikti neatlygintinai, kadangi tokie sklypai jai buvo suteikti natūra. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) yra rėžinis, o tais atvejais, kai kaimas yra rėžinis, nuosavybės teises atkurti natūra yra neįmanoma. Pati pareiškėja tik 2011 m. kreipėsi su prašymu dėl žemės grąžinimo natūra, todėl laiko tarpas, per kurį vyko žemės grąžinimo procesas, buvo ilgas. Esant šioms aplinkybėms, buvo pasiūlyta tai, kas buvo likę. NŽT 2016 m. rugpjūčio 11 d. rašte nurodytą pavedimą įvykdė, kadangi pakartotinai buvo kreiptasi į archyvą, kuris patvirtino, kad jokių duomenų nėra. Mano, jog buvo pagrindas atkurti nuosavybės teises.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl dalies NŽT 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 48S-242-(14.48.3.), kuria pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį, grąžinant natūra 0,3838 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos nuomone, ginčijamas sprendimas priimtas neįvykdžius NŽT 2016 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 1SS-2500-(7.5) nurodyto pavedimo, apie kurio įvykdymą pareiškėja taip pat nebuvo informuota.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, žemė grąžinama natūra nedelsiant. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjai atnaujintas terminas paduoti giminystės ryšį su K. A. (Z.) patvirtinančius dokumentus ir dokumentus dėl nuosavybės teisių į K. A. (Z.) turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki nacionalizacijos (1941 m. vasario 22 d.) K. A. (Z.) nuosavybės teise valdė 8,46 ha žemės sklypą (4,2 ha miško ir 4,2 ha žemės), buvusį (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono Riešės žemėtvarkos skyriui 2007 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą grąžinti natūra buvusios savininkės K. A. (Z.) valdytus žemės sklypus, buvusius (duomenys neskelbtini)., tuo pačiu 2011 m. birželio 15 d. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama natūra grąžinti 0,86 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Byloje esančioje Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 4 d. pažymoje Nr. 341 nurodytas (duomenys neskelbtini) kaimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.2 punkte nustatyta, kad žemės reformos darbams priskiriami darbai ir paslaugos, susiję su žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, prilyginamų žemės reformos žemėtvarkos projektams (toliau – žemės reformos žemėtvarkos projektai), kuriuose projektuojami žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai, numatomi grąžinti natūra, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, perduoti patikėjimo teise, parduoti, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, rengimu ir įgyvendinimu.

Pagal šiuo nutarimu patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 8 punktą, žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai projektuojami pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, patvirtintą Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Aprašo 9 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojamų žemės, miško sklypų ir vandens telkinių ribos ir vieta suderinamos su asmeniu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius, asmeniu, pageidaujančiu gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ar asmeniu, pageidaujančiu pirkti, nuomoti, gauti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 21 d. pasirinko iš LŽF sklypo Nr. 37 a šiaurinę dalį (suprojektuoto skl. Nr. plane (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,42 ha) (duomenys neskelbtini), iš LŽF sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (suprojektuoto skl. Nr. plane (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,44 ha) (duomenys neskelbtini) kaime ir pasirašė Metodikos 5 priede. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2160-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pareiškėjai suprojektuoti grąžinami natūra: 0,42 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,44 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė 2016 m. vasario 12 d. prašymą, kuriame nurodė, jog nuvykusi į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,42 ha, pamatė, jog žemė yra pažeista – apaugusi medžiais ir krūmais, pelkėta, sklypo plotas mažesnis, nei leistina sklypo paklaida ir prašė panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo dalį, kuria pareiškėjai buvo suprojektuotas šis sklypas, sudaryti komisiją arba atlikti patikrinimą vietoje, siekiant patikrinti pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 48D-649-(14.48.104) išnagrinėjo šį pareiškėjos prašymą ir išsamiai išaiškino pareiškėjai Metodikos nuostatas, susijusias su žemės sklypų projektavimu, ženklinimu, viešu parengto projekto svarstymu, nustatytais darbų atlikimo terminais bei nurodė pareiškėjai, kad ji su pasirinktais sklypas (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko, todėl nuosavybės teisių atkūrimas kaimo gyvenamojoje vietovėje jai bus vykdomas toliau.

Pareiškėja 2016 m. birželio 15 d. pateikė skundą NŽT, prašydama panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 48D-649-(14.48.104) ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. Nr. 48VĮ-2160-(14.48.2.) dalį, kuria jai suprojektuotas 0,42 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).

NŽT 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. lSS-2500-(7.5.) išnagrinėjo pareiškėjos 2016 m. birželio 15 d. skundą ir be kita ko, paaiškino pareiškėjai teisinį reglamentavimą, kuriuo NŽT Vilniaus rajono skyrius vadovavosi projektuodamas, ženklindamas žemės sklypą ir rengdamas kadastro duomenų bylą. Taip pat paaiškino, kad NŽT Vilniaus rajono skyriui duotas nurodymas – išnagrinėti turimą planinę medžiagą ir jeigu reikia – kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl planinės archyvinės medžiagos pateikimo, ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti ar pareiškėjai suprojektuoti žemės sklypai patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės K. A. (Z.), valdytos žemės ir miško ribas. Gavus atsakymą – įvertinti ar projekte suprojektuoti 0,42 ha ir 0,44 ploto žemės sklypai (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į buvusios savininkės žemėvaldą, atsižvelgiant į nustatytus faktus ir esant poreikiui atitinkamai patikslinti Projekto sprendinius.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 48SD-10584(14.48.136E) kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvą, prašydamas pateikti planinę medžiagą apie buvusią K. A. (Z.) žemėvaldą, įskaitant ir informaciją apie (duomenys neskelbtini) kaimo ribas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2016 m. spalio 5 d raštu Nr. R4-1372 pranešė NŽT Vilniaus rajono skyriui, kad (duomenys neskelbtini) kaimo žemės plano bei K. A. žemės sklypo plano archyvo saugomuose fonduose nerado.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2017 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-121-(14.48.2), be kita ko, nusprendė pakeisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2160-(14.48.2) patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, ribas, plotą, nustatė specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Pagal šį įsakymą, pareiškėjos sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo - vietoje buvusio 0,42 ha pakeistas 0,3838 ha.

Pareiškėja šio įsakymo neskundė, tačiau 2017 m. kovo 6 d. skundu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, nurodydama, kad jai liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,86 ha buvusios savininkės K. A. (Z.) žemės (duomenys neskelbtini) ir prašė pranešti, kada šis klausimas bus išspręstas.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 48SD-4109-(14.48.104.) pranešė pareiškėjai apie pratęstą jos 2017 m. kovo 6 d. skundo nagrinėjimo terminą. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 48SK-1390-(14.48.111.), be kita ko, nuspręsta suformuoti žemės sklypus ir patvirtinti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo vyriausiojo specialisto 2016 m. rugpjūčio 5 d. parengtas žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas.

NŽT 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 48S-242-(14.48.3) pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusios savininkės K. A. (Z.) nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra 0,3838 žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,4253 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu nurodyta, kad nuosavybės teisės į jai tenkančią 0,0509 ha žemės bus atkurtos vėliau. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 48SD-6126-(14.48.7) žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos buvo pateiktos VĮ Registrų centrui su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. birželio 5 d. raštu Nr. 48SS-14-(14.48.45) atsakė pareiškėjai į jos 2016 m. kovo 6 d. skundą, kuriame pranešė apie priimtą NŽT 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 48S-242-(14.48.3) ir paaiškino pareiškėjai, kad 0,0509 ha žemės bus atkurta vėliau.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė išnagrinėjo turimą planinę medžiagą, kreipėsi į Lietuvos centrinį archyvą dėl planinės medžiagos pateikimo, įvertino, ar suprojektuotas 0,42 ha žemės sklypas patenka į buvusios savininkės žemėvaldą bei patikslino projekto sprendinius, kaip tai nurodyta NŽT 2016 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. lSS-2500-(7.5.). Pažymėtina tai, kad šio rašto turinys neturi esminės reikšmės priimant ginčijamą sprendimą, nes pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas „toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas.“

Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčijamo NŽT 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 48S-242-(14.48.3), kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusios savininkės K. A. (Z.) nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra 0,3838 žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), dalis neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projekto - NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-121-(14.48.2) pakeisto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2160-(14.48.2) patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Teismo posėdyje pareiškėjos pagrindinis nesutikimo su ginčijamu sprendimu argumentas buvo tai, kad ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netinkamas, nes žemė yra pažeista – apaugusi medžiais ir krūmais, pelkėta, tačiau šį argumentą teismas atmeta, nes byloje nėra nė vieno šias aplinkybes patvirtinančio įrodymo.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, gavęs informaciją iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, turėjo vadovautis liudytojų parodymais, o NŽT Vilniaus rajono skyrius turėjo vykti į vietą, kviečiant pareiškėją, ir nustatyti buvusios žemėvaldos ribas ir vietą, kaip tai nustato Metodikos nuostatos. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, kadangi, kaip jau minėta, pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Jokių kitų nesutikimo su ginčijamu sprendimu argumentų pareiškėja nepateikė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad NŽT 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 48S-242-(14.48.3.) dalis, kuria pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusios savininkės K. A. (Z.) nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra 0,3838 žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta bei pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos skunde išdėstytais ar kitais motyvais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis