Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-65-557/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
1S-65-557/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Edita Lapinskienė, Remigijus Preikšaitis
Kaltinamasis
L. L.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-65-557/2017
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Editos Lapinskienės ir Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,gynėjui Alvydui Kvaščevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. L. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties, kuria palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis skirti kaltinamajam L. L. kardomąją priemonę suėmimą, ir nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. kaltinamas pagal BK 182 str. 1 d. tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su G. M. bei su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (Ulonų g. 8A, Alytus), su nenustatytu asmeniu, taip pat atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, ne vėliau kaip iki 2013-09-27 susitarus daryti nusikalstamą veiką - „telefoninį“ sukčiavimą, L. L. 2013 m. rugsėjį mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2013-09-27, telefonu susisiekė su G. M. ir paprašė pastarosios gauti banko sąskaitos numerį, o G. M., suvokdama, jog banko sąskaita bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, tokiu būdu tyčiniais veiksmais prisidėdama prie nusikalstamos veikos, G. M. paprašė šios sąskaitos numerio, o pastaroji (G. M.), nesuvokdama, jog jos banko sąskaita bus naudojama nusikalstamai veikai, perdavė savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, G. M., G. M. minėtą G. M. banko sąskaitos numerį telefonu perdavė L. L., o jis ne vėliau kaip 2013-09-27 šį sąskaitos numerį perdavė nenustatytam asmeniui, su kuriuo sutarė daryti nusikalstamą veiką;

po to 2013-09-27 nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, 2013-09-27 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (mobilaus ryšio įrenginio IMEI (duomenys neskelbtini)) paskambino V. D. į gyvenamosios vietos fiksuoto ryšio telefoną ir neteisėtai pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, prisistatė FNTT pareigūnu „Remeikiu“, po to melagingai pasakė, jog iš jo sąskaitos neteisėtai pervedami pinigai, todėl jis (V. D.) turi padiktuoti elektroninės bankininkystės duomenis, skirtus prisijungti prie elektroninės bankininkystės, o V. D., manydamas, jog šie duomenys iš tiesų reikalingi, tokiu būdu būdamas suklaidintas, šiuos duomenis, kurie buvo susieti su jo asmenine ir juridinių asmenų, kuriuose jis dirba (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, KŪB „(duomenys neskelbtini)“, kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“), banko sąskaitomis, padiktavo;

po to nenustatytas asmuo, tęsdamas bendrininkų nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti banko sąskaitose esančias lėšas, nenustatytoje vietoje, naudodamas mobilaus ryšio įrenginį, kuriam interneto tinkle buvo priskirtas IP adresas 90.131.53.239, 2013-09-27 prisijungė prie interneto tinklo, panaudodamas svetimus (V. D.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją V. D., neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos (informacinės sistemos), susietos su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, KŪB „(duomenys neskelbtini)“, kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitomis, ir atlikdamas neteisėtas operacijas, iš minėtų juridinių asmenų banko sąskaitų į kitų asmenų banko sąskaitas pervedė iš viso 32 900 Lt, tame tarpe iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3000 Lt į L. L. pateiktą G. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas;

po to L. L., tęsdamas bendrininkų nusikalstamą sumanymą, tą pačią dieną telefonu informavo G. M. apie būtinumą iš G. M. banko sąskaitos išgryninti pervestas pinigines lėšas, G. M. kartu su G. M., nesuvokusia G. M. nusikalstamų veiksmų, pinigines lėšas, gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino bankomate, t. y. bankomate, esančiame adresu Vingio g. 29, Klaipėdos m., išgrynino 3900 Lt, o bankomate, esančiame adresu Laukininkų g. 19, Klaipėdos m., išgrynino 90 Lt. Šiais veiksmais L. L., veikdamas bendrininkų grupe su G. M. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo svetimą bendrovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 4000 Lt (1159 eurus).

Byloje 2015-10-20 surašytas kaltinamasis aktas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-27 nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjant bylą teisme, L. L. neatvyko į 2017-01-09 teismo posėdį, todėl 2017-01-09 priimta nutartis jį atvesdinti. Vykdant šią nutartį L. L. namuose nerastas, todėl negalėjo būti atvesdinamas ir į 2017-02-14 teismo posėdį, dėl šios priežasties Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo L. L. paieška ir jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nenustatant termino. 2017-03-16 L. L. sulaikytas.

Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi palikta galioti 2017 m. vasario 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, kuria kaltinamajam L. L. skirta kardomoji priemonė suėmimas, ir nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas. Teismo sprendimas palikti galioti suėmimą motyvuojamas tuo, kad L. L. kaltinamas padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, anksčiau daug kartų teistas, daugiausia už turtinius nusikaltimus. Be to, policijos pareigūnams vykdant teismo nutartį dėl atvesdinimo, L. L. nurodytoje gyvenamojoje vietoje nebuvo rastas, todėl teismas konstatavo, kad kaltinamasis L. L. slapstėsi nuo teismo. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas laikė, jog turi pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali ir toliau bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Skundu kaltinamasis L. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į prokurorės prašymą, o į jo ir gynėjo paaiškinimus nebuvo atsižvelgta. Pažymi, kad 2017-01-06 jam išeinant iš pataisos namų buvo įteiktas šaukimas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-09 posėdį. Į šį teismo posėdį jis neatvyko, apie tai telefonu pranešė teismo sekretorei, kuriai nurodė, jog jis susirgo, be to, neranda asmens dokumento ir neturi finansinių galimybių iš Zarasų rajono atvykti į Klaipėdą (nes išėjęs iš pataisos namų apsigyveno pas tetą Antakalnio k., Dusetų seniūnija, Zarasų rajonas). Būtent šiuo adresu ir yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Teismo sekretorė jam nurodė, kad teismo posėdis bus atidėtas, ir jam bus išsiųstas naujas šaukimas, todėl jis laukė naujos posėdžio datos. Per tą laikotarpį apsigyveno su drauge kitu adresu – Lentvaryje, Vilniaus rajone. Pasidarė asmens tapatybės kortelę Vilniaus migracijos centre, nurodydamas savo adresą Lentvaryje. Vasario 15 d. įsidarbino parduotuvėje pagalbiniu darbuotoju, dirba oficialiai, taip moka mokesčius valstybei ir dengia įsiskolinimus antstoliams. Pabrėžia, jog labai stengiasi integruotis į visuomenę, nedaro jokių nusikaltimų ir dorai dirba, kuria šeimą, jo draugė šiuo metu laukiasi. Nurodo, jog tikrai nesislapstė, visose valstybinėse įstaigose nurodė savo tikrąją gyvenamąją vietą, bet jokių teismo šaukimų nei adresu Zarasų rajone, nei Vilniaus rajone, negavo. 2017-03-16 eidamas į darbą buvo sulaikytas, ir tik tuomet sužinojo, kad yra paieškomas, nes neatvyksta į teismo posėdžius, o teismo šaukimai buvo siunčiami adresu, kuriuo jis gyveno prieš atlikdamas bausmę. Nurodo, kad ten jau seniai niekas negyvena, jo tėvai yra išvykę į Angliją, o ir pats namas nebetinkamas gyvenimui. Laikosi pozicijos, jog tuo atveju, jei teismo šaukimai būtų buvę išsiųsti pagal nurodytą deklaruotą gyvenamąją vietą, jis teismo posėdžių nebūtų praleidęs. Mano, kad prokurorai šį nesusipratimą pateikė kaip jo slapstymąsi, tačiau teigia, jog jei būtų slapstęsis, jis nebūtų oficialiai įsidarbinęs, nebūtų deklaravęs savo gyvenamosios vietos migracijos skyriuje, nebūtų nurodęs adreso banke bei gydymo įstaigoje. Jei būtų norėjęs, būtų slapstęsis, bėgęs į užsienį pas tėvus, tačiau niekur nevyko, nes laukė teismo posėdžių.

Nurodo, jog jo manymu teismo posėdžio metu prokurorė pažeidė nekaltumo prezumpciją nurodydama, jog jis yra įtariamas pagal BK 182 str. 1 d. ir kad už šį nusikaltimą jam bus skirta laisvės atėmimo bausmė, tokiu būdu laiko, jog prokurorė dar nepasibaigus procesui nusprendė, kad jis yra kaltas. Taip pat mano, kad skiriant kardomąją priemonę, procesas vyko šališkai, nes jam įėjus į posėdžių salę ir teismo posėdžiui dar neprasidėjus, prokurorė nurodė, jog jam suėmimas jau paskirtas, tačiau liko nuspręsti kuriam laikui, nors tuo metu net nebuvo išklausytas jo pasisakymas. Be to, teisėjai išeinant priimti sprendimo, teismo sekretorė konvojaus pareigūnams nurodė, kad jam bus skirtas suėmimas ir jis nebus paleistas. Dėl to mano, kad šis sprendimas buvo priimtas šališkai, susitarus teisėjai ir prokurorei, neatsižvelgiant į byloje susiklosčiusias aplinkybes. Tokius veiksmus laiko tiesioginiu spaudimu jį palaužti, kad teismo metu duotų tokius parodymus, kokių nori prokurorė.

Mano, jog jam neturi būti skiriama kardomoji priemonė suėmimas, nes jis turi gyvenamąją vietą, oficialias pajamas ir darbą. Kuria šeimą, nors ir yra neseniai teistas ir paleistas iš pataisos namų, tačiau stengiasi integruotis į visuomenę, nedaro jokių nusikaltimų, moka mokesčius ir įsiskolinimą valstybei. Be to, yra pasiėmęs paskolą būsto remontui, todėl turi įsipareigojimų bankui. Laikant jį suimtą, jis bus išskirtas su šeima, negalės atstatyti ir taip per bausmės vykdymo laiką pablogėjusių socialinių ryšių, negalės pasinaudoti jam suteikiama proga dirbti ir parodyti, kad jis pasitaisė ir gyvena dorą gyvenimą. Suėmus jis praras darbą, nebegalės mokėti paskolos. Mano, kad suėmimas jam skirtas nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, vien remiantis šabloninėmis prielaidomis, kuriomis grindžiami visi suėmimai: bėgs, slėpsis, darys naujus nusikaltimus. Pabrėžia, jog jis jokių naujų nusikaltimų nepadarė ir nesiruošia daryti. Nesislapstė, visose institucijose nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, turi legalų darbą, ruošiasi vestuvėms bei šeimos pagausėjimui. Be to, yra įtariamas veikos padarymu, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą nagrinėti teismui. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įtariamojo atžvilgiu yra nustatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo pagrindas, t. y. pagrįstas manymas, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą šiuo nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. L. L. kaltinamas veikdamas bendrininkų grupe padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, L. L. galimai padarė pataisos namuose atlikdamas bausmę už kitus nusikaltimus, anksčiau jis yra daug kartų teistas už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus (t. 2, b. l. 13-19), todėl jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad turi gyvenamąją vietą, darbą, gyvena su drauge, planuoja šeimos pagausėjimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų (darbo sutarties, pažymos apie draugės nėštumą ir pan.), kurie patvirtintų šiuos kaltinamojo teiginius. Bylos duomenys rodo, jog kaltinamasis nevedęs, didelę dalį savo gyvenimo (pirmą kartą buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme būdamas 15 metų) jis praleido atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmes arba būdamas suimtas (2004-01-07 – 2006-01-18; 2006-07-24 – 2006-11-14; 2007-01-31 – 2011-04-08; 2012-01-09 – 2017-01-06 laikotarpiai), todėl nėra abejonės, jog jo socialiniai ryšiai laisvėje yra silpni, ir nėra prielaidų teigti, kad jie kaltinamąjį saisto taip, kad duotų pagrindą manymui, jog jis nesislėps nuo teismo. Tai, jog kaltinamasis gali lengvai pakeisti savo gyvenamąją vietą ir nėra prie jos prisirišęs, matyti ir iš jo skundo, kuriame jis nurodo, kad išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, per trumpą laiką iš pradžių apsigyveno Antakalnio kaime, vėliau išvyko į Lentvarį. Aplinkybę, kad L. L. Lietuvoje nėra saistomas stiprių socialinių ryšių, atskleidžia ir jo skunde nurodoma aplinkybė, jog jo tėvai gyvena Jungtinėje Karalystėje, ir jis norėdamas bet kada galėtų išvykti, kadangi po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos susitvarkė asmens dokumentus.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-01-06 paleidžiant iš pataisos namų L. L. buvo įteiktas šaukimas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-09 posėdį (t. 3, b. l. 34-35), ir jis apie tai, jog susirgo ir negalės dalyvauti teismo posėdyje pranešė telefonu (t. 3, b. l. 38), tačiau nei svarstant suėmimo klausimą pirmos instancijos teismo posėdyje, nei prie savo skundo kaltinamasis nepateikė nustatytos formos gydymo įstaigos pažymos, kuri patvirtintų, jog į teismo posėdį jis neatvyko dėl ligos. Be to, kaip neatvykimo į teismo posėdį priežastis L. L. nurodė ir tai, kad jis neturi pakankamai lėšų iš Zarasų rajono atvykti į Klaipėdą, taip pat neturi asmens dokumento, iš ko seka, jog prisidengdamas mažareikšmėmis dingstimis, kaltinamasis ir toliau gali vengti atvykti į teismo posėdžius. Kita vertus, aplinkybė, jog L. L. telefonu paskambino į jo baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą ir pranešė apie savo ligą rodo, kad jis taip pat turėjo galimybę pranešti teismui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ir pasidomėti, kada bus surengtas kitas teisiamasis posėdis, tačiau to nepadarė, ir nors, kaip jis teigia, pakeitęs gyvenamąją vietą aktyviai nesislapstė, tačiau tokiu būdu be abejonės trukdė procesui. Proceso įstatymas numato, jog teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam L. L. pasislėpus nuo teismo ar piktybiškai vengiant į jį atvykti, užsitęstų baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 str. 5 d., 242¹ str. 1 d.). Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas be jokios abejonės suvaržo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau anksčiau paminėtų duomenų visuma pagrindžia, jog nagrinėjamu atveju L. L. taikomas suėmimas yra pateisinamas tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai, atsižvelgdamas į siekį užtikrinti BPK 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimą bei faktines bylos aplinkybes, kad stipriais socialiniais ryšiais nesaistomas kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios bausmės griežtumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), skyrė kaltinamajam suėmimą 2 mėnesiams, nepažeisdamas BPK 11 str. 1 d. įtvirtinto proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones. Naikinti nutartį kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kaltinamojo skunde keliamos abejonės teismo nešališkumu, kolegijos vertinimu, nėra pagrįstos objektyviais duomenimis ir nesudaro pagrindo manyti, kad teismas, spręsdamas kardomosios priemonės suėmimo termino nustatymo klausimą, buvo šališkas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arrt du 28 novembre 2002). Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys Nr. 2K-176/2010, 2K-425/2012, 2K-396/2014, 2K-225-697/2015 ir kt.). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad BPK 58 str. pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas ir specialistas negali būti laikomi nešališki ir dalyvauti procese. Pažymėtina, jog skunde akcentuojama teismo posėdžio metu prokurorės išsakyta pozicija, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į jo teistumus ir asmenybę, gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė, nelaikytina rodančia teismo šališkumą ar išankstinį nusistatymą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kardomosios priemonės suėmimo termino nustatymo klausimas buvo išspręstas šališkai. Akivaizdu, jog kitokio nei pageidauja kaltinamasis sprendimo priėmimas nelaikytinas aplinkybe, rodančia akivaizdų teismo šališkumą. Apylinkės teismas nutartyje duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl kardomosios priemonės suėmimo termino nustatymo įvertino tinkamai, o vien tai, kad kaltinamojo netenkina teismo priimtas sprendimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nutartis yra nepagrįsta, priimta šališko teismo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 130 str., teisėjų kolegija

nutaria:

kaltinamojo L. L. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Edita LapinskienėRemigijus Preikšaitis