Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės, Egidijos Smalakienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei A. S., atsakovo atstovui Eligijui Vinckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo draudimo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos garantas“ skundą dėl sprendimo panaikinimo, atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

draudimo uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos garantas“ (toliau – ir DUAB „Baltijos garantas“, ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Muitinės departamento 2008-12-03 sprendimą Nr. 1A-4.13-691 dėl DUAB „Baltijos garantas“.

Pareiškėjas remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 2 ir 3 punktais. Paaiškina, kad pagal nurodytas įstatymo nuostatas buvo visos sąlygos pareiškėjo prašymui tenkinti. Sumokėjęs mokestinę nepriemoką, pareiškėjas būtų nepajėgus vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir kt., sutriktų bendrovės vykdoma draudimo veikla. Tai nėra vien tik finansiniai nepatogumai, nes tai sukeltų imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimą, už ką pareiškėjui galėtų būti taikomos sankcijos. Mano, kad reikia atsižvelgti į didelę mokestinės nepriemokos sumą. Aiškina, kad nebuvo atsižvelgta ir į pareiškėjo nurodomas derybas su galimu investuotoju, nors ši aplinkybė buvo patvirtinama dokumentais. Pažymi, kad Draudimo priežiūros komisija jau yra išdavusi investuotojui leidimą įsigyti Lietuvos Respublikoje registruotos draudimo bendrovės akcijų. Paaiškina, kad dėl to muitinės argumentas, kad dar neišspręstas leidimo išdavimo klausimas, yra nebeaktualus. Nesutinka su muitinės teiginiu, kad pagrindinis apyvartinių lėšų šaltinis, iš kurio būtų padengta mokestinė nepriemoka, yra holdingo kompanijos investicijos. Pareiškėjas savo prašyme nurodė, kad bendrovė palaipsniui gerina savo veiklos rezultatus, vykdo sutartinius įsipareigojimus tiek valstybei, tiek privatiems asmenims, taip pat, vykdydama 2007-12-29 su Klaipėdos teritorine muitine sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvieną metų ketvirtį laiku atsiskaito su muitine. Todėl akivaizdu, kad patenkinus pareiškėjo prašymą ir atidėjus mokestinės nepriemokos mokėjimą 8 mėnesiams, bendrovė per tą laiką iš savo gaunamų pajamų būtų visiškai pajėgi atsiskaityti su muitine, kartu pareiškėjui būtų sudaryta galimybė stabilizuoti finansinę būklę.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad investavimo sandoris nesudarytas, tačiau bendrovė planuoja parduoti nekilnojamąjį turtą, todėl galės padengti mokestinę nepriemoką muitinei, pripažino, kad bendrovei gresia bankrotas. Prašė skundą tenkinti.

Muitinės departamentas išreiškė nuomonę, kad, įvertinus įstatyme nurodytus mokestinės nepriemokos atidėjimo pagrindus, mokestinės nepriemokos sumokėjimas nesukeltų pareiškėjui kritiškos finansinės būklės ir didelių sunkumų, vykdant finansinius įsipareigojimus. Teigia, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, pareiškėjo finansinė būklė taptų kritine. Laikosi nuomonės, kad pareiškėjo teiginys, jog gali pritrūkti apyvartinių lėšų, negali būti vertinama kaip kritinė finansinė būklė, nes tai yra tik laikinas finansinis nepatogumas. Aiškina, kad pareiškėjo argumentas, jog sumokėjus mokestinę nepriemoką, pareiškėjas susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįstas, neparemtas rašytiniais įrodymais bei konkrečiais paskaičiavimais. Teigia, kad neįvykdyta ir kita įstatyminė sąlyga mokestinės nepriemokos išdėstymui, nes nepateikti įrodymai, patvirtinantys realias atsiskaitymo galimybes per pareiškėjo prašomą laikotarpį. Pažymi, kad per skundų nagrinėjimo laikotarpį, užsitęsusį 6 mėnesius, mokestinė nepriemoka nebuvo mokama. Pareiškėjas per šį laikotarpį galėjo sukaupti lėšas, būtinas sumokėti mokestinę nepriemoką. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teigia, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl derybų su galimu investuotoju, teigia, kad pareiškėjo skundų nagrinėjimo metu nebuvo pasirašyta sutartis dėl akcijų įsigijimo, kurios pasirašymas buvo numatytas ne vėliau kaip iki 2008-04-15. Dėl to pareiškėjo teikiami dokumentai dėl galimo investuotojo nesuteikė teisinio pagrindo vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio 3 dalimi priimti sprendimą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad per skundų nagrinėjimo laikotarpį mokestinė nepriemoka nebuvo mokama. Pareiškėjo argumentas, kad leidimas holdingo bendrovei įsigyti pareiškėjo bendrovės akcijas jau išduotas, negali turėti įtakos šiam ginčui, nes tuo metu, kai muitinė nagrinėjo pareiškėjo skundus, toks leidimas dar nebuvo išduotas. Prašo skundą atmesti.

Į teismo posėdį atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 88 straipsnio, reglamentuojančio mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą, taikymo.

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas galimas tik esant Įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, t. y. tik nustačius, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, o mokestinės nepriemokos atidėjimas suteiktų galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Įstatymo 88 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas su prašymu pateikia ir dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Tokios Įstatymo nuostatos reiškia, kad mokesčių mokėtojas privalo įrodyti ne tik savo sunkią finansinę būklę, kurią sukeltų mokestinės nepriemokos sumokėjimas nedelsiant, bet ir savo galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per prašomą mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Nepateikus įrodymų, įrodančių, kad mokesčių mokėtojas turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą negali būti priimtas.

Nustatyta, kad mokestinės nepriemokos pareiškėjas nesumokėjo iki šiol, nors nuo 2008-06-06, kai pareiškėjas pateikė prašymą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą Kauno teritorinei muitinei, praėjo 11 mėnesių, o pareiškėjas ir toliau siekia jos mokėjimą atidėti. Tai, kad per visą šį laikotarpį pareiškėjas nesukaupė lėšų mokestinei nepriemokai sumokėti, rodo, kad bendrovė nebuvo pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Todėl muitinės sprendimai netenkinti pareiškėjo prašymo, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį, iš esmės yra pagrįsti. Skundžiamų sprendimų pagrįstumą patvirtina kitos byloje nustatytos aplinkybės, t. y. nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad sandoris dėl holdingo kompanijos ALLTEBOROUGH HOLDING LIMITED 10 000 000 Lt investavimo į DUAB „Baltijos garantas“ iki šiol nesudarytas. Tai teismo posėdyje patvirtino pareiškėjo atstovė. O šia aplinkybe pareiškėjas kaip tik ir grindė savo realias galimybes atsiskaityti su muitine per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį. Skunde pareiškėjas taip pat apeliavo ir į tai, kad bendrovė palaipsniui gerina savo veiklos rezultatus. Tačiau teismo žiniomis Draudimo priežiūros komisija 2009-04-14 posėdyje priėmė sprendimą panaikinti DUAB „Baltijos garantas“ draudimo veiklos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, nes DUAB „Baltijos garantas“ iki 2009-03-30 nesuformavo reikiamo dydžio minimalaus garantinio fondo (informacija iš internetinės Draudimo priežiūros komisijos svetainės, http://www.dpk.lt). Draudimo priežiūros komisija 2009-01-20 nutarimu Nr. N-24 buvo pratęsusi DUAB „Baltijos garantas“ minimalaus garantinio fondo padidinimo terminą iki 2009-03-30 (t. I, b. l. 139). Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjo atstovė, kuri taip pat pripažino, kad bendrovei gresia bankrotas. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė aiškino, kad lėšų mokestinei nepriemokai padengti bendrovė gaus pardavusi nekilnojamąjį turtą, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti įrodymais, o be to bendrovės dabartinė sunki finansinė padėtis paneigia pareiškėjo galimybes padengti mokestinę nepriemoką.

Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnyje nustatytos sąlygos nėra išpildytos, atitinkamai nėra įstatyminio pagrindo atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str. kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo DUAB „Baltijos garantas“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.