Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-185/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
1A-21-185/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01-01545-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Donatas Jatužis
Nuteistasis
B. D.
Advokatai
Mykolas Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1A-21-185/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01-01545-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Donato Jatužio ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant:prokurorui Evaldui Šidlauskui,nuteistajam B. D.,gynėjui advokatui Vytautui Mykolui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Stočkaus apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo B. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (vagystė iš parduotuvės (duomenys neskelbtini)) ir jam paskirta 9 MGL, t. y. 339,94 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., ši bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-10-10 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta 12 MGL, t. y. 451,92 Eur dydžio bauda, nustatant šešių mėnesių jos sumokėjimo terminą. B. D. pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš parduotuvės „Iki“) išteisintas, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo požymių. L. L. individualios įmonės ieškinys atmestas. UAB „Palink“ ieškinys dėl 10,99 Eur priteisimo paliktas nenagrinėtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 str. 49 p., policijai perduota UAB „Palink“ parduotuvės „Iki“ pareiškimo kopija, teismo nuosprendis dėl B. D. administracinės atsakomybės taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. D. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio mėn. 9 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu Rokiškio m., (duomenys neskelbtini), paimdamas pakuotę su 9 vnt. butelių „Šnekorių“ alaus, kurių vertė 7,65 Eur, už juos nesumokėjęs, matant parduotuvės pardavėjai, jį iš parduotuvės išnešė, taip atvirai pagrobė svetimą – L. L. IĮ priklausantį turtą ir padarė 7,65 Eur žalą.

B. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. sausio mėn. 9 d., apie 15.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parduotuvėje „IKI“, adresu Rokiškio m., (duomenys neskelbtini), iš alkoholinių gėrimų skyriaus paimdamas 0,7 litro talpos degtinės butelį „Stumbras vodka“, 10,99 Eur vertės, už jį nesumokėjęs, matant apsaugos darbuotojui, jį iš parduotuvės išnešė, taip atvirai pagrobė svetimą – UAB „Palink“ priklausantį turtą ir padarė 10,99 Eur žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras G. Stočkus prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-10-12 nuosprendžio dalį dėl B. D. išteisinimo pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš parduotuvės „Iki“) ir priimti naują nuosprendį, kuriuo B. D. pripažinti kaltu padarius šią veiką ir jam paskirti 10 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti B. D. 12 MGL dydžio baudą. Po to, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-10-10 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 15 MGL, t. y. 564,90 Eur dydžio baudą (BK 47 str., 63 str. 64 str., redakcija, galiojusi iki 2017-10-06). Tenkinti UAB „Palink“ ieškinį ir iš B. D. priteisti 10,99 Eur.

Nurodo, kad teismo išvada, jog B. D. nepadarė veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš parduotuvės „Iki“), yra nepagrįsta. Pažymi, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K-91/2013). Mano, kad teismas, išteisindamas B. D. pagal BK 178 str. 2 d., nepagrįstai konstatavo, jog jo padaryta veika atitinka slaptos vagystės požymius, t. y. kad jis daiktus vogė slaptai. Iš bylos duomenų matyti, kad parduotuvėje „Iki“ buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, todėl B. D. turėjo suvokti, kad jis stebimas apsaugos darbuotojo. Be to, ir pats B. D. nurodė, kad jis žinojo, jog parduotuvėje yra vaizdo įrašo kameros, apsaugos darbuotojai. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus liudytojos J. K. ir B. D. parodymus. Atsižvelgus į B. D. parodymus, darytina išvada, kad jis suprato, jog vagystę iš parduotuvės „Iki“ padarė atvirai, apsaugos darbuotojos akivaizdoje, o jo parodymų skirtumas vertinamas kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos duomenų matyti, kad B. D. parduotuvėje stebėjo liudytoja J. K. (apsaugos darbuotoja), kuri bandė jį sulaikyti – ėjo iš paskos, šaukė, kad sustotų, todėl B. D. suprato, jog mėginimas slaptai pavogti degtinės butelį nepavyko, jį ir jo veiksmus pastebėjo apsaugos darbuotoja, o nereaguodamas į apsaugos darbuotojos reikalavimą sustoti ir pabėgdamas iš parduotuvės, jis sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (atvirai). Taigi bylos įrodymais paneigtas B. D. tvirtinimas, kad jis nepastebėjo, negirdėjo, kad kas būtų bandęs jį sulaikyti ir, kad manė, jog jo niekas nematė, kaip jis vogė. B. D. veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiant, jog grobiamas svetimas turtas, o jam to nepaisant, leidžia daryti išvadą, kad B. D. atvirai pagrobė svetimą turtą, už ką jis turi būti nuteistas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).

Nagrinėjamu atveju prokuroras apeliaciniu skundu neginčija apylinkės teismo nuosprendžio dalies dėl B. D. nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš parduotuvės (duomenys neskelbtini)), tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis išteisintas pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš parduotuvės „Iki“, jam nepadarius nusikaltimo požymių turinčios veikos, teigdamas, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai įvertino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus liudytojos J. K. ir B. D. parodymus, dėl to nepagrįstai konstatavo, jog B. D. padaryta veika atitinka slaptos vagystės požymius.

Remiantis BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, teismas savo išvadas grindžia tais įrodymais, kurie įvertinti BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegija taip pat pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Prokurorui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Patikrinęs bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, todėl vien prokurorui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Priešingai apelianto tvirtinimui, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą, išsamiai motyvavo savo išvadas ir pagrįstai B. D. išteisino pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš parduotuvės „Iki“, jam nepadarius nusikaltimo požymių turinčios veikos (apylinkės teismas perdavė policijai medžiagą dėl B. D. administracinės atsakomybės už vagystę taikymo). Teismo išvados dėl B. D. padarytos veikos teisinio vertinimo atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju prokuroras apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą motyvuoja tuo, jog B. D. pradėjo vykdyti vagystę slaptai, tačiau jo veiksmus pastebėjus apsaugos darbuotojai, jo veika iš slaptos vagystės peraugo į atvirą vagystę.

Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

Šių duomenų kontekste įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad B. D. veikoje atvirosios vagystės požymių nebuvo. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad B. D. degtinės butelį iš parduotuvės „Iki“ siekė pavogti slaptai, t. y. jis slėpėsi kampe, už kolonos, tikėdamasis, jog ten vaizdas nefiksuojamas vaizdo kameromis, degtinės butelį įsikišo į striukės rankovę, taigi slėpė prekę taip, kad jos niekas nepastebėtų. Negana to, jis iš prekybos salės ėjo ne pro kasas, kur kasininkių galėjo būti pastebėtas kaip daiktą pavogęs asmuo, o išėjo pro įėjimą. Šias aplinkybes neabejotinai patvirtina ne tik paties B. D. duoti parodymai, bet ir parduotuvės pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip į parduotuvę įeina B. D. ir dar du jaunuoliai. B. D. iš lentynos pasiima butelį degtinės ir nueina. Po to užfiksuota, kaip jis išeina iš už lentynos, užsisega striukę. Rankose nieko nelaiko. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad B. D. daromą vagystę pastebėjo apsaugos darbuotoja, kuri bandė jį sulaikyti – ėjo iš paskos, šaukė, kad sustotų, tačiau jis pabėgo iš parduotuvės, kas, anot apelianto, rodo, jog B. D. suprato, jog vagystę įvykdė atvirai, apsaugos darbuotojos akivaizdoje. Tačiau kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad B. D. buvo pastebėtas apsaugos darbuotojos per vaizdo stebėjimo kameras, neduoda pagrindo spręsti, kad jis įvykdė atvirą vagystę, nes tai dar neįrodo, jog pats B. D. suprato, kad veiką jis daro matant kitiems asmenims, ir tą suvokdamas, toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, nepaisydamas jį stebinčių asmenų. Konstatuojant šią išvadą be pirmiau jau aptartų aplinkybių kolegija pabrėžia ir tai, kad pats B. D., apklausiamas apylinkės teisme, nedviprasmiškai patvirtino, jog nepastebėjo, negirdėjo, kad kas nors būtų bandęs jį sulaikyti. Analogiškai jis tvirtino ir apeliacinės instancijos teisme, kad išeidamas iš parduotuvės jokios apsaugininkės moters jis iš viso nematė, negirdėjo, kad kas šauktų – stok, būtų jį vijęsis ar bandęs jį sulaikyti, parodė, jog bėgti pradėjo jau būdamas išėjęs iš parduotuvės, nes draugas laukė už kampo, kur nubėgęs sustojo, dar parūkė, laukė, kol iš parduotuvės ateis A. M., kurį, kaip vėliau sužinojo, buvo sulaikiusi apsaugos darbuotoja, ir tik tada nuėjo. Netikėti šiais B. D. parodymais kolegija neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti objektyvūs bylos įrodymai, o būtent, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad B. D. ir dar vienas jaunuolis išeina iš parduotuvės į lauką, ir tik tada pradeda bėgti. Tuo metu, kai B. D. išėjęs į lauką pradeda bėgti, vaizdo įraše apsaugos darbuotojos nesimato. Tik po to užfiksuota, kaip per kitas duris išeinantį jaunuolį vejasi apsaugos darbuotoja, kuri jį lauke sustabdo. Taigi bylos duomenimis nepaneigta B. D. versija, kad išeidamas iš parduotuvės jokios apsaugos darbuotojos jis nematė, negirdėjo, kad kas būtų šaukęs sustoti, būtų jį vijęsis ar bandęs jį sulaikyti. Atsižvelgusi į tai kolegija šioje byloje laiko neįrodyta, jog B. D. veikė atvirai, suprasdamas, kad aplinkiniai suvokia, jog jis daro nusikaltimą. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pastebi, kad kitame vagystės iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) epizode B. D. pripažino, jog girdėjo parduotuvės darbuotojos reikalavimą sustoti, tačiau to nepaisydamas, pavogtą alų iš parduotuvės išsinešė, už ką jis pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, kurio neginčija.

Taigi apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė bei įvertino bylos įrodymus ir, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisingai B. D. veiksmus vertino kaip slaptą vagystę bei, atsižvelgęs į pagrobto turto vertę, kuri neviršijo trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, už ką atsiranda baudžiamoji atsakomybė, pagrįstai jį išteisino, o parduotuvės pateiktą civilinį ieškinį dėl 10,99 Eur priteisimo paliko nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Stočkaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Pranas ŠimkusTeisėjai Evaldas VanagasDonatas Jatužis